Deginimosi „politika“
XX a. pradžioje skaisčia oda puikavosi visos aristokratės – ji buvo kilmingumo požymis, kurį moterys puoselėjo galvą ir veidą prisidengdamos skėčiais, plačiakraštėmis skrybėlėmis, vilkėdamos ilgus, batų kulniukus siekiančius sijonus; pajūry jos tepdavosi storą balinamojo kremo sluoksnį ir ilsėjosi nuo saulės spindulių apsaugotuose šezlonguose.
Moteriško grožio sampratą pakeitė garsioji prancūzė Coco Chanel, kartą iš atostogų pajūryje grįžusi ruda it šokoladas. Degintis tapo madinga – į tai sureagavo kosmetikos gamyklos ir pasiūlė šiam tikslui skirtus aliejus, įdegio kremus. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje net susiformavo vadinamoji paplūdimio kultūra – ji įprasmino laisvę ir gyvenimo gerovę, o savo simboliu pasirinko kitą, ne mažiau žymią prancūzę Brigitte Bardot. Tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje požiūris į saulės vonių malonumus apsivertė: mokslas įrodė ryšį tarp saulės ir ankstyvų raukšlių, pigmentinių dėmių, odos vėžio.
„Tokia jau ta saulės „politika“: degintis yra ir gerai, ir blogai! Saulė – gyvybės šaltinis, jos spinduliai gydo, stiprina organizmą, ramina, mažina stresą, gerina nuotaiką. Jie, kaip ir pirtys, yra seniausia žmonijai žinoma ir kiekvienam prieinama sveikatinimosi forma. Deja, pokyčiai Žemę supančiame ozono sluoksnyje, padidėjęs pačios saulės aktyvumas šiandien verčia elgtis labai atsargiai: saulė mums draugė tuomet, kai mėgaujamės ja saikingai“, – tikina kosmetikė S. Zlatkuvienė ir primena, kad mūsų klimato juostoje saulė aktyviausia nuo 11 iki 15 val., tad degintis geriausia anksti ryte, paskui pailsėti, pasivaikščioti ir į paplūdimį sugrįžti jau po 15 val., kai saulės spinduliai nebe tokie kandūs.
Filtrų įvairovė
Išsiruošusios pasikaitinti saulėje nepamirškite galvos pridengti kepuraite, užsidėti akinių nuo saulės ir įsimesti buteliuką apsauginio kremo: jis garantuos ilgai išliekantį įdegį, bet svarbiausia – jo sudėtyje esantys cheminiai ir fiziniai (mineraliniai) filtrai apsaugos odą nuo kenksmingų UVB ir UVA spindulių.
Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, sugeria saulės spindulius, paskui juos suskaido; fiziniai (dažniausiai naudojamas titano dioksidas ir cinko dioksidas) juos atspindi – šių filtrų dalelės yra didelės ir nepatenka į epidermį, o tik užsilaiko ant odos paviršiaus ir sudaro apsauginį sluoksnį, kuris atspindi arba išsklaido spindulius. Vertingiausi kremai, kurių sudėtyje yra vienas kitą papildančių abiejų rūšių filtrų.
Gaminami ir biologiniai, natūralios kilmės filtrai. Vieni jų – jūros vandenyje gyvenančios ir besidauginančios bakterijos Thermus Thermophillus, sviestmedžių aliejus, iš juodųjų avių vilnos, kalmarų ir aštuonkojų liaukų gaunamas melaninas, kalninės arnikos. Deja, naudojami vieni šie filtrai stipriu apsauginiu poveikiu nepasižymi, todėl beveik visuomet kosmetikos priemonės papildomos nedideliu kiekiu cheminių ir fizinių filtrų.
Kaip išsirinkti?
Apsauginės priemonės nuo saulės stiprumas ant pakuotės žymimas raidėmis SPF (Sun Protection Factor) ir skaičiais.
SPF 2 sulaiko maždaug 25–30 proc.; SPF 4 – 50 proc., SPF 10 – 85 proc., SPF 15 – 95–96 proc., SPF 25 – 96 proc., SPF 30–50 – 98 proc., SPF 60 – 98,5 proc. UVB spindulių.
„SPF 30–50 apsauga nuo SPF 60 skiriasi tik 0,5 proc., tačiau tai gali būti reikšminga itin šviesaus gymio, jautrios odos žmonėms, – sako kosmetikė S. Zlatkuvienė ir pabrėžia: – Kokio stiprumo priemonę pasirinkti, priklauso nuo mūsų fiziologinių savybių, t. y. odos tipo, jautrumo. Kiekvienas turime tai įvertinti individualiai. Galima išskirti ir bendrus dėsningumus.“
Šatenės, kurių oda pradžioje parausta, o tik vėliau paruduoja, pradžioje turėtų naudoti SPF 15, paskui SPF 10.
Šviesiaplaukės, kurių plaukai saulėje nušviesėja, o oda jautri, linkusi į raudonumą, tačiau ilgainiui tampa rusva – SPF 20, paskui SPF 15 ar SPF 10.
Rytietiško gymio moterims tamsiai rudais ar juodais plaukais, beveik iš karto ruduojančia oda, pakanka SPF 8, vėliau – SPF 6.
Labiausiai saugotis saulės turėtų šviesių ir raudonų plaukų savininkės, kurioms taip niekada ir nepavyksta pasipuikuoti tikrai rudu įdegiu – oda tik raudonuoja. Joms būtina įsigyti SPF 30, o gal net ir stipresnį apsauginį kremą.
Pasirinkti SPF su aukštesniu apsaugos faktoriumi verta ir tuomet, kai tepamės mažesniu, nei reikia, apsauginio kremo kiekiu, norime labiau apsisaugoti nuo kenksmingų spindulių ir mėgautis saule be didelės rizikos. Būtina įvertinti ir tai, kad saulės spinduliai turi savybę atsispindėti nuo paviršių: sniego bei ledo – 85 proc., vandens paviršiaus – 20 proc., smėlio, betono, kamuolinių debesų – 15–20 proc., žolės – 10 proc. Šis reiškinys padidina tikrą UV spinduliavo intensyvumą – taigi galite nudegti net ir tūnodamos pavėsyje.
Kaip naudoti?
Tinkamas kremas nuo UV spindulių apsaugos tik tuomet, jei jį dar ir taisyklingai naudosite. Teptis prieš valandą ar pusvalandį tikrai neverta – sutrumpės kremo veikimo ir saugaus mėgavimosi saulės voniomis laikas.
„Nustatyta, kad kvadratiniam centimetrui odos turi tekti 2 ml priemonės, tad jos taupyti nepatartina. Kūną ištepkite sodriai ir, kiek įmanoma, tolygiau. Kad būtų paprasčiau, apsauginiai kremai ant odos kuriam laikui palieka baltą pėdsaką. Jei išsitepsite nekruopščiai, įdegis bus netolygus“, – perspėja specialistė.
Nors kremai gali būti atsparūs ir neatsparūs vandeniui, išsimaudžius ar nusišluosčius suprakaitavusį kūną rankšluosčiu, rekomenduotina iš naujo išsitepti. Jei naudojote atsparų vandeniui kremą, kuris nusiplauna apie 20–30 proc., tai galite daryti ne iš karto, o po valandos dviejų.
Kiek laiko apsaugo?
Kremo veikimo laiką galite apsiskaičiuoti pačios. Pirmiausia reikia nustatyti minimalią paraudimo dozę, vadinamąją MED (Minimal Erytheme Dosis) – ją nusako laikas, per kurį oda negrįžtamai parausta. Kiekvieno tipo moterims ji yra skirtinga: šviesiaodėms tereikia saulėje pabūti 10–15 min., tamsiaodėms – iki 40 min.
Jei pasirinkote apsauginį kremą SPF 30, o MED yra 10 min.:10 min. x 30 = 130 min. – tiek laiko esate saugios būdamos saulėje. Dėmesio: jei apsaugine priemone pasitepėte dar būdamos namuose ir į paplūdimį atėjote po gero pusvalandžio, tiek laiko sutrumpėjo ir priemonės poveikio laikas.
Pirmoji pagalba praradus saiką:
kremai ir aliejai po įdegio atkuria odos drėgmę ir ją nuramina;
liaudiškos priemonės: rūgpienis, kefyras – nuramina jautrią odą, sumažiną karštį;
ramunėlių pavilgai mažina uždegimą.
Saulės spinduliai...
...yra trejopi: matomi – tai regima šviesa, infraraudonieji – jaučiama šiluma, ir ultravioletiniai (UV) spinduliai, kuriuos pajaučiate tik tuomet, kai odą pradeda skaudėti nuo nudegimo.
UV srautas pagal ilgį skirstomas į:
UVC – 200–280 nm – agresyviausi spinduliai, kurie mūsų nepasiekia, nes nuo jų saugo ozono sluoksnis;
UVB – 280–320 nm – sudaro tik 5 proc. visų UV spindulių, pasiekiančių Žemę. Šie spinduliai sukelia odos nudegimus, paraudimus, pigmentaciją – saugodamasi nuo šių spindulių oda išskiria melaniną, kuris ir suteikia odai rudą atspalvį;
UVA – 320–400 nm – sudaro 95 proc. visų UV spindulių. Jie skatina odos pigmentaciją, melanomų atsiradimą, taip pat odos ragėjimą – kaip natūralią organizmo apsaugą.
Ar būtina teptis?
„Apsauginio kremo poveikis žmogaus organizmui nėra iki galo ištirtas – tai jaunas produktas, žinomas vos 50 m. – per šį laiką nespėjo užaugti viena karta. Įsidėmėtina tai, kad jo pagrindinės sudėtinės veikliosios dalys – fiziniai bei cheminiai filtrai – nėra natūralūs ir kol kas abejotina, ar nekenksmingi žmogaus odai bei sveikatai. Naudoti kremą ar ne, jokie tyrimai apsispręsti kol kas nepadeda“, – pastebi Sigita Zlatkuvienė.
Ar galima saugiai kaitintis saulėje be kremo? Mokslininkai teigia, kad:
šviesiaplaukėms, šviesiaodėms, rausvos, balkšvos ir strazdanotos, retai kada parundančios odos savininkėms, itin jautrioms saulės spinduliams, to daryti nerekomenduojama, nebent apsinuogintų 10 min.;
šviesiaplaukės, kurių oda jautri, bet visgi įdega, saulėje gali būti iki 20 min.;
šatenės, įdegančios gana greitai ir tolygiai, saulės spinduliais gali mėgautis apie 30 min.;
ilgiausiai be apsauginio kremo išsiverstų tamsiaodės, tamsiaplaukės, greitai ir stipriai įdegančios moterys – jų saugus laikas saulėje apie 1 val.
