- Viktorija, štai nesenai „Goodlife” pakvietė savo sėkmės herojus įsiamžinti su savo senais rūbais ir taip parodyti visiems, kokių rezultatų galima pasiekti per metus. Koks jausmas išsitraukti kažkada vilkėtą rūbą ir tiesiogine to žodžio prasme jame paskęsti?
- Turiu prisipažinti, kad senų, kažkada vilkėtų rūbų, ieškoti teko vykti pas tėvus, kur dar užsiliko keletas neišmestų ar neatiduotų. Linksmos buvo tos paieškos, padovanojusios gerą juoko dozę – išsitrauki senus džinsus ir negali patikėti, kad kažkada juos vilkėjai. O kai suradau fotosesijoje įamžintą sijoną ir jį užsivilkau… mirė iš juoko visa šeima, nes į jį šalia manęs dabar tilpo ir mano sesė. Aš taip pat juokiausi, tačiau tuo pat metu apėmė sunkiai nusakomas jausmas, kai kartu ir juokinga, ir graudu, ir pikta, ir gera. Man kažkodėl atrodė, kad tai (laikas, kai šie rūbai man tiko) buvo taip senai, aš niekaip negalėjau prisiminti, koks jausmas yra būti to sijono šeimininke.
- O kaip į tuos pokyčius reagavo tavo šeima, draugai?
- Artimiesiems šiandien atrodo, kad aš visada buvau tokia kaip dabar, ach, kaip greitai visi užmiršo, kokia aš buvau prieš metus… Žinoma, šeima džiaugiasi ir palaiko, o draugas – labai didžiuojasi. Nors… dažnai pyksta, kad per savo meilę sportui vėlai grįžtu namo.
Draugės taip pat negaili komplimentų nei išvaizdai, nei mano valiai. Jos klausia patarimų, o aš mielai dalinuosi savo patirtimi. Tiesa, po pirmųjų sėkmingų mėnesių patarimų klausdavo tik apvalutės merginos, o dabar visos be išimties.
- Kai kalbėjomės pavasarį, buvai numetusi 18 kilogramų ir svajojai atsikratyti dar dešimties. Ar pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų?
- O kaip svajonės atsistoti ant rankų, padaryti nors vieną prisitraukimą?
- Taip, labai norėjau to pasiekti per šią vasarą, tačiau atidėjau kitai... Šiandien tai vadinu užgaidomis, kurios paįvairina mano sportinę kasdienybę. Nors šiaip salėje nesitreniruoju – esu nepataisomas grupės žmogus – tačiau penktadieniais ateinu į salę ir pakabu ant skersinio, treniruojuosi prisitraukimui, šokinėju per šokdynę, vienu žodžiu, ruošiuosi ir šių užgaidų šturmavimui.
- O ar per tuos aštuonis mėnesius po pirmojo mūsų pokalbio atsirado kažkas naujo tavo sportiniame režime? Ar vis dar sportuoji po 6 kartus per savaitę?
- Taip, vis dar sportuoju 6 kartus per savaitę, nors, tiesą pasakius, be sporto neištveriu ir sekmadienį. Negaliu nusėdėti vietoje, neįsivaizduoju, kaip turėčiau pavargti, kad niekur neičiau. O jei pavalgau daugiau – neturiu kur dėti energijos, man būtina ją išlieti. Draugai mane praminė vaikščiojančia „Duracel” reklama ir pavargusiems rekomenduoja eiti pas Viktoriją pasikrauti energijos...
Dar mano gyvenime atsirado skvošas. Juo užkrėtė „Goodlife” sutikta Irena (ačiū jai!). Tad sekmadienius dažniausiai leidžiu skvošo aikštelėje. Mielai dar žaisčiau ir krepšinį savo fakulteto komandoje, bet tiesiog nebeturiu tam laiko.
- Panašu, kad tavo laisvalaikis=sportas?
- Absoliučiai taip. Mano laikas iki pietų skirtas mokslams, o vakaras – sau, tai yra – sportui. Tuo pačiu pabendrauju su man imponuojančiais žmonėmis ir mane tai veža. Kai manęs klausia, kaip aš nepavargstu nuo sporto, nesuprantu, kaip galima pavargti nuo to, kas tau be galo patinka.
- O kodėl renkiesi vien Julijos treniruotes?
- Tai mano žmogus! Tai mano motyvacija! Mane ji įkvepia ir užveda. Aš noriu išmokti taip motyvuoti žmones, kaip moka ji – kai per treniruotes be galo sunku, kai štanga atrodo nepakeliama – užtenka vien pažiūrėti į Juliją ir svoris atrodo savaime palengvėja. Man patinka griežti jos šūkiai ir jos treniruočių stilius. Ir be abejo tai labai malonus žmogus.
- Kai tiek daug pasiekta, metas aikštėn traukti slaptas svajones... Kas toliau, Viktorija? Kokie planai ateinantiems metams?
„Goodlife” trenerės Julijos Beperščiūtės komentaras
Su Viktorija susipažinau jai atėjus sportuoti į „Goodlife” sporto klubą. Pamenu, kuomet ji dar labai apvalutė atėjo į mano vedamą „Combat” treniruotę. Tuomet truputėlį sutrikau, nes žinojau, kad kol kas tokio aukšto intensyvumo treniruotės jai netinka. Tad teko Viktoriją palydėti pas asmeninį trenerį konsultacijai. Kai kitą kartą pamačiau Viktoriją „Body Sculpt” treniruotėje, ji jau buvo pradėjusi savo didžiuosius pokyčius ir atsikračiusi keleto kilogramų.
Nepaisant to, kad pirmosios treniruotės nebuvo lengvos, Viktorija užsispyrusiai ir iki galo vykdydavo treniruotės programą, o kitą dieną ateidavo vėl. Mačiau jos progresą, todėl vis pakalbindavau, stengiausi motyvuoti toliau siekti savo tikslo. Kaip matome, tai puikiai suveikė! Viktorija puikus pavyzdys, įrodantis, kad puikių rezultatų galima pasiekti ne tik dirbant su asmeniniu treneriu, bet ir grupinėse treniruotėse.