Kitos, trokštančios ilgesnių blakstienų, kenčia nuo infekcijų, kurias sukelia pavojingi implantai.
„Sterilių instrumentų nenaudojimas gali būti hepatito priežastis“, - priduria jis.
Po dešimtmečius trukusio karo ir skausmų atsigaunančiame Vietname moterys nori mėgautis visais Vakarų grožio produktais.
„Mudu su vyru didžiuojamės sėkmingu verslu“, - sako Tram, vieno restorano savininkė Hanojuje. „Deja, negimiau graži ir man jau penkiasdešimt. Restorano versle reikia pasitikėti savimi, taigi nusprendžiau imtis plastinės chirurgijos. Mano vyras palaiko šį sprendimą.“
Ji ką tik pasikoregavo antakius, akių vokus, kaklą ir nosį. O tuomet ryžosi veido pakėlimo operacijai.
„Po penkių veido operacijų, kai tik atsigausiu, nusiurbsiu nuo pilvo riebalus“, - sako penkiasdešimties metų moteris, kurios veidas apvyniotas tvarsčiais.
Kai tvarsčiai bus nurišti, Tram atrodys tarsi vaškinė skulptūra iš Madame Tussaud muziejaus. Bet ji bent jau neblogai jaučiasi. Dauguma kitų plastinės chirurgijos pacientų Vietname tuo pasigirti negali.
Vietname pamažu formuojasi vidurinioji klasė, daugiausia – komercijos centre Ho Chi Minh ir sostinėje Hanojuje.
Marcas Villardas, Pierre Fabre farmacijos grupės Vietname vadovas, sako, kad grožio karštinė pirmą kartą prasiveržė dešimto dešimtmečio pradžioje.
„Prieš penkiolika metų Vietnamo moterys tepėsi veidus riebiais kremais, sumaišytais su pudra, kad oda atrodytų baltesnė“, - sako jis.
Dabar makiažas ir chirurgija moterims atrodo vienodai perspektyvios galimybės, ir dauguma nekreipia dėmesio į riziką, susijusią su tokiomis operacijomis.
Jos nesvarsto, du kartus mokėdamos po tris šimtus dolerių už nosies korekciją, penkis šimtus – už akių vokų pakėlimą ar du tūkstančius – už krūtų implantus.
Ir nors Vietnamo moterys nori prilygti vakarietėms, jos nesvajoja apie Nicole Kidman nosį ar Scarlet Johanson krūtinę, bet pavydi kinų aktorėms ir vietinėms grožio karalienėms.
Jos taip pat nori, kad grožio procedūros būtų atliktos taip greit, kaip tik įmanoma.
„Kai kurios ateina konsultuotis ryte ir nori operacijos popiet. Kai kurios net nenori bendrosios narkozės, nes joms gaila laiko atsigauti po operacijos“, - sako Thang.
Toks nerūpestingas požiūris, kaip ir jokios kontrolės plastinės chirurgijos paslaugų sektoriuje, reiškia sėkmę chirurgams – kvalifikuotiems ir ne tik.
„Ho Chi Minh mieste dirba bent du šimtai plastinės chirurgijos klinikų, tačiau tik penkiasdešimt yra akredituotos miesto sveikatos tarnybų“, - priduria daktaras.
Dauguma gydytojų gali operuoti tik veidą, tačiau vis dėlto daugybė klinikų užsiima krūtų korekcijomis ir riebalų nusiurbimu.
Gydytojų teigimu, pačiam grožio sektoriui reikia korekcijos.
„Tik Hanojaus universitete siūloma sertifikuota plastinės ir kosmetinės chirurgijos programa. Vietnamas yra tarsi Prancūzija prieš dvidešimt metų“, - sako Nguyenas.
„Dauguma gydytoju yra sertifikuoti ausų, nosies ir gerklės specialistai, kurie gali atlikti ortopedines ir tokaralines operacijas.“
Chirurgai dažnai praktikuojasi ir kai kurie tampa gerais daktarais. Kiti gi siūlo paslaugas abejotiniems grožio salonams, kur plastikos chirurgija atliekama galiniame kambaryje per vieną valandą.
Grožio karštligė pasiekė net prostitutes iš buvusio Saigono, - joms A ir B krūtinės dydžio nebepakanka, norint privilioti klientus.
O kaip Vietnamo vyrai? Kai kurie jau gundosi gulti po skalpeliu.
„Kai jiems nesiseka verslas, būrėja pasako, kad to priežastis – per plokščia nosis ar apgamas, esantis per arti akių, o tai yra nelaimės ženklas“, - teigia Nguyen. „Kitą dieną jie ateina operuotis.“
