aA
Publikuojame leidyklos „forSMART“ išleistos knygos „77 istorijos apie pergalę prieš vėžį“ ištrauką. Įkvepianti diagnozę išgirdusio keturiolikmečio, kuriam dabar jau keturiasdešimt, istorija.
Vėžys nesirenka, bet jį galima nugalėti: drąsaus keturiolikmečio istorija
© Shutterstock nuotr.

Vidury žemynų

Artiom Pol

Tarp baltų ligoninės sienų įsprausta paauglystė, keturiolikmečio vienatvė ir baimė numirti bei vylimasis, jog „ateitis priklauso drąsiesiems“ – tokia buvo Kolorado valstijoje gyvenančio amerikiečio Timočio Kumbo realybė. Šiandien jam – keturiasdešimt, ir prisiminimai apie kruopščiai mintyse braižytus smegenų žemynus bei jų viduryje įsikūrusį auglį – jau išblukę, nutolę, nebegeliantys.

Švęsdamas savo keturioliktą gimtadienį Timotis Kumbsas net neparagavo šventinio torto. Kuklus desertas, gražiai supjaustytas į penkias dalis, liko nepaliestas. Nelaukdamas šventės kulminacijos, Timotis kartu su kitais šeimos nariais nuskubėjo prie televizoriaus ekrano ir godžiai klausėsi kiekvieno prezidento Ronaldo Reigano pasakyto žodžio.

Reigano veidas buvo iškraipytas jam neįprasto liūdesio, drebančios rankos išdavė didžiulį nerimą: „Mes niekada nepamiršime jų, tokių, kokius matėme paskutinį kartą – šįryt, kai jie ruošėsi kelionei, atsisveikindami mojavo, kai jie išniro iš atšiaurių Žemės pančių, kad paliestų Dievo veidą“, – apie septynis 1986-ųjų sausio 28-ąją herojiškai žuvusius kosminio erdvėlaivio „Challenger“ astronautus kalbėjo tuometinis JAV prezidentas. – „Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiesiems„, – ši frazė sukrėtė keturiolikmetį Timotį iki sielos gelmių. Vėliau jaunuolis ne kartą prisimins šiuos vieno ryškiausių XX amžiaus politinių lyderių žodžius.

Astronautų skrydis truko vos 73 sekundes. „Challenger“ iširo į dalis prieš milijoną tiesioginę transliaciją stebėjusių amerikiečių akių. Timotis prisimena, kad ne iš karto suprato, kas vyksta:

– Katastrofa įvyko netikėtai. Vos per sekundę erdvėlaivis paskendo tirštuose baltuose dūmuose. Iš pradžių pagalvojau, kad viskas vyksta pagal sumanymą, kad taip tiesiog atsiskyrė greitintuvai. Akyse dvejinosi. Aš užsidengiau kairiąją akį delnu ir sugebėjau pamatyti ryškų vaizdą. Tėvas pasakė: „Viskas, tai pabaiga“. Aš ir pats tai supratau.

Vakare, kai Kumbsų šeima stebėjo Reigano kreipimąsi į tautą, Timočio tėvas Džonas pamatė, kad sūnus vis užsidenginėja vieną akį delnu. „Ar viskas gerai, sūnau?“ – tąsyk paklausė Džonas. Timotis prisipažino, kad jau dvi savaites jam dvejinasi akyse.

– Nekreipiau į tai dėmesio. Galvojau, kad praeis savaime, tačiau tėvai liepė apsilankyti pas optometristą. Po kelių standartinių procedūrų gydytojas nenustatė jokių patologijų, išskyrus lengvą astigmatizmą. Tačiau suabejojęs, kad astigmatizmas galėtų būti tokio stipraus dvejinimosi priežastimi, gydytojas nusiuntė mane pas savo pažįstamą oftalmologą Denveryje.

Po kelių dienų senas Kombsų „Fordas“ jau lėkė link apygardos sostinės. „Problema greičiausiai slypi silpname akies raumenyje, – Timotį ramino patyręs oftalmologas. – Tačiau, norint galutinai tuo įsitikinti, visgi teks atlikti magnetinio rezonanso tomografiją.“

Sunkiausia gyvenime yra nuspręsti, kuriuos tiltus pereiti, o kuriuos – sudeginti.

Deividas Raselas

Deividas Raselas (g. 1953 m.) – škotų kilmės gitaristas.

Jaunuoliui paskirtas tyrimas nekėlė baimės – atvirkščiai, jam buvo be galo įdomu:

– Prieš tai niekad neteko darytis tomografijos, bet aš nebijojau, buvo labai smalsu. Aišku, gulėti siauroje metalinėje dėžėje, kuri be visa ko skleidžia gana garsų triukšmą, nebuvo itin malonu, bet vis dėlto pakenčiama. Iškart po procedūros mes ėjome apsipirkti. Ko gero, jei būčiau žinojęs, kad tai – paskutinis mūsų nerūpestingas apsipirkimas, nebūčiau tiek nervinęsis ir skubinęs mamos, taip ilgai užtrukusios suknelių skyriuje. Būčiau tiesiog pasimėgavęs momentu, – juokiasi Timotis. – Namie mūsų laukė močiutė ir maža sesuo. Grįžęs tuoj pat pastebėjau, kad močiutė – kažkokia pasimetusi. Pasirodo, kol mes važiavome namo, jai paskambino oftalmologas: „Perduokite jiems, kad nedelsdami grįžtų atgal. Timočiui rastas smegenų auglys“.

Timotis buvo šokiruotas. Nerimas, baimė, pyktis – viskas pynėsi į vientisą liūdesį. Greitai susirinkęs reikalingus daiktus, drauge su tėvais jis grįžo į automobilį. Visą kelią iki Denverio Kumbsai važiavo neištardami nė žodžio. It ant adatų automobilio gale sėdėjęs Timotis mintyse nuolat kartojo du klausimus: „Kodėl aš?“ ir „Ką dabar daryti?“

– Mama vis atsisukdavo į mane, bet negalėdavo rasti tinkamų žodžių. Neatsimenu, ar verkiau... Turbūt taip. Kai atvažiavome į ligoninę, buvo jau tamsu. Medicinos seselė palydėjo mus iki palatos. Iš kuprinės lėtai traukiau pižamą, šlepetes, rankšluostį, o tėvai nejudėdami stovėjo tarpduryje ir tyliai stebėjo mano monotoniškus veiksmus. Palatoje buvo dar du žmonės – negaliu prisiminti jų vardų. Atrodo, tai buvo Rikas ir Bobis. Nedaug su jais tebendravau, o pirmąją savaitę išvis neištariau nė žodžio. Klaiki vienatvė ir siaubinga baimė – štai ką jaučiau.

Gydytojai paaiškino Timočiui, jog jo smegenų viduryje yra lazdyno riešuto dydžio navikas. Dabar kiekviena Kumbso jaunesniojo diena ligoninėje buvo suplanuota valandomis: konsultacijos, nesibaigiantys skenavimai, skausmingos procedūros... Siekdamas atsikratyti žvėriškos baimės, Timotis uždavinėdavo gydytojams daugybę klausimų.

– Kai žinai – ne taip baisu. Medikai tyrinėjo mano organizmą ištisas dvi savaites. Dažniausiai tekdavo į procedūras eiti gurgiančiu pilvu – nebuvo galima nei valgyti, nei gerti. O kartais prieš skenavimą reikėdavo išgerti stiklinę dažiklio – kontrastinės medžiagos. Neurochirurgas aiškino, kad jie sudarinėja mano smegenų „žemėlapį“. Įsivaizduojate, norėdamas abstrahuotis, aš stengiausi įsivaizduoti savo smegenis, padalintas į kontinentus, skalaujamus vandenynų. Štai Šiaurės ir Pietų Amerika, štai Atlanto vandenynas, o čia – Afrika, Eurazija, kiek tolėliau – Australija... Kažkur per vidurį, Nigerijoje, o gal Čade, yra auglys. Teks jį pašalinti. Atleisk, lazdyno riešute.

Timočio tėvai kaip įmanydami drąsindavo savo vienintelį sūnų. Nežinia dingo – dabar jie valandų valandas kalbėdavosi nedideliame svečių kambaryje pirmame ligoninės aukšte.

– Mes aptarinėdavome paprastus dalykus: orus, politiką, sportą. Apie ligą kalbėti nesinorėjo. Su mintimis apie galimą greitą mirtį likdavau vienas. Todėl naktimis beveik neužmigdavau – klausydavausi kiekvieno garso, galvodamas, kad galbūt tai paskutinis garsas, kurį girdžiu. Tiesa, labai nesinorėjo, kad šiuo paskutiniu garsu taptų budinčios seselės čiauškėjimas...

Laukdamas operacijos, Timotis ištisas dienas spręsdavo kryžiažodžius: tėvai krūvomis veždavo jam galvosūkių žurnalus. Tuo metu varginančių procedūrų nukamuoti jo palatos kaimynai dažniausiai jau miegodavo. Atmosfera buvo daugiau negu slegianti, tačiau Timotis nusprendė nepasiduoti. Kiekvieną kartą, kai jį aplankydavo niūrios mintys, jis prisimindavo savo dievaičio žodžius: „Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiesiems“.

– Labiausiai bijojau to, kad operacija bus atlikta su vietine narkoze ir aš neprarasiu sąmonės. Ačiū Dievui, gydytojai įtikino mane, jog naviko pašalinimo metu aš giliai miegosiu.

Atėjo operacijos diena. Viskas, ką matė į pasiruošimo operacijai patalpą gabenamas Timotis, buvo akinamai baltos lubos. Žiūrėdamas į jas, Timotis Kumbsas galvojo apie tai, kad po kelių valandų jis gali pabusti visiškai kitoks, o gali ir nebepabusti. Skustuvo dūzgimas nutraukė paauglio minčių eigą: galva nuskusta, tuojau prasidės operacija.

– Operacija truko septynetą valandų. Po to ilgą laiką buvau be sąmonės. Viskas, ką prisimenu, tai jausmas, tarsi man per galvą savo beisbolo lazdomis būtų sudavę visi trys DiMadžio broliai (Džo, Vincentas ir Tomas, garsūs Amerikos beisbolo žaidėjai – aut. past.). Labai skaudėjo.

Gydytojai iš Timočio smegenų sugebėjo ištraukti tik 3/4 naviko. 14-metis amerikietis sėkmingai sveiko, tačiau reikėjo pasirinkti tolimesnio gydymo metodą. Paprastai tokiais atvejais buvo skiriamas chemoterapijos kursas, tačiau neurochirurgas įkalbėjo paauglį pasiryžti tais laikais dar gana retai radioterapijai.

– Kiekvieną dieną mes su tėvu važinėdavome į ligoninę, kad šita didžiulė mašina galėtų 15 minučių švitinti likusią naviko dalį. Tokios kelionės truko visą mėnesį. Vėliau dažnai sapnuodavau košmarus, kad pramiegojau eilinį radioterapijos seansą ir navikas vėl išaugo. Dabar, aišku, tai juokinga, tačiau tada buvo išties baisu.

Priešaky laukė ilgas reabilitacijos procesas. Dar dešimt metų paaugliui, jaunuoliui ir jaunam vyrui Kombsui teko reguliariai lankytis pas gydytojus. Dabar Timočiui Kombsui – keturiasdešimt. Jis yra absoliučiai sveikas ir jaučiasi puikiai. Kitais metais jo sūnui Ronaldui, tokį vardą gavusiam iš pagarbos prezidentui Reiganui, sukaks keturiolika. Šį kartą Kumbsų namuose bus labai triukšmingas vakarėlis.

– Savo keturiolikto gimtadienio man nepavyko atšvęsti taip, kaip reikėjo. Klaidą ištaisysiu per sūnaus gimtadienį. Tortas tikrai bus skanus... Užsukite!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (427)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (59)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Tankūs lietaus debesys trauksis iš Lietuvos: jau netrukus grįš maloni šiluma (3)

Po drėgnesnės savaitės pradžios, šiandien šalies orus jau pilnai ims valdyti aukšto atmosferos...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (140)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (60)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (25)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (131)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (13)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (30)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

|Maža didelių žinių kaina