Ištiko šokas

Tuo metu 35-erių moterį pas gydytojus atginė atsiradęs nereguliarus kraujavimas. Kasmet profilaktiškai dėl darbo sveikatą turėjusią tikrintis moterį ištiko šokas. Žinią, kad laukiasi, lydėjo lyg iš giedro dangaus nuskambėjusi diagnozė – pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys.

„Dar prieš metus, atrodė, buvau sveika, o štai tokį dalyką rado... Buvo labai baisu. Medikai stebėjosi, kaip sergant galima pastoti...“, – pasakojo Donata. Moterį užplūdo prieštaringi jausmai – džiaugsmas dėl būsimo vaikelio ir didžiulis nerimas dėl ligos.

Stebino sklandus nėštumas

Moteris jau buvo nėščia 14–16 savaitę, tačiau gydytojai rekomendavę nutraukti nėštumą ir atlikti radikalią operaciją pašalinant gimdą. Visgi moters noras susilaukti vaikelio buvo didesnis. Donata prisimena, kad tikrintis viso nėštumo metu reikėdavo kone kas mėnesį. Nors buvo siūlyta chemoterapija, kad liga neprogresuotų, moteris nėštumo metu atsisakė bet kokio gydymo. Laimei, tiek nėštumas, tiek gimdymas buvo sklandus. Gimė sveikas, išnešiotas berniukas.

Po suplanuotos cezario operacijos iškart sekė radikali operacija dėl ligos. Toliau taikyta spindulinė terapija, chemoterapijos vėlgi atsisakyta dėl vaikelio – Donata norėjo pati maitinti krūtimi.

„Gydymas spinduline terapija buvo sunkus, lydėjo daug šalutinių poveikių: viduriavimas, karščiavimas, apetito stoka, galvos svaigimas, viskas truko apie du mėnesius“, – pasakojo pašnekovė. Ji pabrėžė dėkojanti artimiesiems, kurie buvo šalia, padėjo prižiūrint vaikelį.

Kaip ant adatų

Pirmus penkerius metus po ligos moteris buvo intensyviai kas keletą mėnesių tikrinama, toliau užtenka pas medikus apsilankyti vieną kartą per metus.

„Laimei, viskas dabar gerai. Tačiau kiekvienąsyk važiuojant tikrintis vis tiek sėdi kaip adatų, užtenka pasirodyti kokiems įtartiniems simptomams ir dilgteli mintis, kad liga gal vėl grįžo...“, – atviravo Donata.

Moteris patarė nebūti abejingoms savo sveikatai, tikrintis profilaktiškai, ypač jei artimoje aplinkoje buvo onkologinių susirgimų, mat du Donatos seneliai ir močiutė mirė nuo vėžio, tad moteris buvo padidėjusios rizikos grupėje.

Tarp kitko

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto ilgainiui (maždaug per 12–20 metų), negydant ikivėžinių gimdos kaklelio ligų. Dažniausiai gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 40–49 metų moterims. Gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžinės būklės specifinių, tik šitoms ligoms būdingų simptomų, neturi, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jei be aiškios priežasties atsiranda pakraujavimai tarp mėnesinių, kontaktiniai kraujavimai, t.y. pasirodo kraujo po lytinių santykių. Pažengusios ligos simptomai – gausus kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros, šlapinimosi sutrikimai. Skausmas nėra būdingas ankstyvos ligos stadijoms, jis atsiranda jau vystantis ligos komplikacijoms.

Interviu su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadove prof. Daiva Vaitkiene:


– Pastojusios vėžiu sergančios pacientės istorija su laiminga pabaiga – išskirtinai sėkminga?

– Tuo metu tai išties buvo išskirtinai sėkmingas atvejis. Nuo nėštumo pradžios daug kam norėjosi pirma jį užbaigti, o tada gydyti moterį. Džiugu, kad pabaiga buvo sėkminga, taikytas individualizuotas gydymas pasiteisino. Gydytojai išdrįso pagal vakarietiškas rekomendacijas pakoreguoti mąstymą ir bandyti surasti tiek moteriai, tiek vaisiui saugių gydymo būdų. Nėra labai daug nėščiųjų, sergančių onkologine liga. Tačiau jei anksčiau, prieš dešimt penkiolika metų, sunku buvo pagalvoti apie tai, kad tai galima būtų suderinti, šiais laikais stengiamės padaryti viską, kad ir liga būtų pagydyta, ir nėštumas išsaugotas.

– Nuo ko tai priklauso?

– Nėštumo ir onkoginekologinės ar kitos onkologinės ligos suderinamumas labiausiai priklauso nuo ligos stadijos ir agresyvumo, na, žinoma, ir nuo moters noro. Jeigu galima surasti gydymo metodų, kurie būtų saugūs nėštumui ir juos suderinti, nėštumą galima tęsti. Bet jei liga itin agresyvi ar išplitusi, delsti negydant negalime. Esant agresyvioms kraujo, krūties ligoms nėštumo tęsti neįmanoma, nes negydant ligos žūtų moteris, o adekvatūs gydymo metodai nužudytų vaisių. Visgi daugiau yra atvejų, kai galime suteikti moteriai galimybę išsaugoti nėštumą. Aišku, jo metu negalime taikyti visiškai adekvataus gydymo, ieškoma saugesnių metodų, kol moteris pagimdys. Ne visos moterys sutinka su mūsų siūlymais ir norėdamos gauti standartinį gydymą pačios renkasi aukoti nėštumą. Mes informuojame, kuo galime padėti, kokia persileidimo rizika, o moteris jau pati renkasi.

– Gimdos kaklelio vėžys visada yra nuosprendis vaisingumui?

– Šiuo atveju liga buvo tokios stadijos, kad išsaugoti vaisingumo nebuvo įmanoma – atlikta radikali operacija. Tačiau vėžys dar nėra nuosprendis: daug kas priklauso nuo ligos dydžio, ląstelių histologijos, jų piktumo. Esant mažiau lokaliai išplitusiai piktybinei ligai, galima išsaugoti ir vaisingumą. Esame turėję moterų, kurios, bijodamos, kad liga neprogresuotų, nelaukdamos nėštumo pabaigos ryžosi gana drastiškoms, persileidimo riziką padidinančioms, bet tausojančioms operacijoms, kai nupjaunamas kaklelis su aplinkiniais audiniais, šalinami limfmazgiai, bet išsaugoma gimda, lieka galimybė pastoti. Po to apie 30 procentų moterų pastoja pačios, kitais atvejais prisireikia asistuojamųjų reprodukcinių technologijų pagalbos.

– Moterys jau suprato profilaktinės patikros svarbą siekiant pažaboti šią ligą?

– Nors sergamumas išlieka nemenkas, visgi matomos tendencijos gerąja –sergamumo ir mirtingumo mažėjimo – linkme. Tad reikia manyti, kad ir moterys labiau tikrinasi, ir atsiradusios naujos prevencijos galimybės padeda. Moterys naudojasi ne tik profilaktine patikros programa, bet dažnai savarankiškai pasirenka ir papildomus ikivėžinių gimdos kaklelio ligų diagnostikos būdus. Tai – ir skystųjų terpių citologija, didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimai, papildomi imunocitocheminiai tyrimai. Tai leidžia situaciją suvaldyti labai anksti, kad vėžys visai neatsirastų. Ne mažiau svarbi ir vakcinacija. Visgi jos įtakos sergamumo apimtims įvertinti dar negalime, nes skiepijimas kompensuojama vakcina nuo ŽVP viruso dar tik neseniai pradėtas. Tačiau tikimasi, kad netolimoje ateityje tai smarkiai prisidės prie sergamumo ne tik vėžiu, bet ir ikivėžinėmis būklėmis mažėjimo.