- Kada po žiemos suaktyvėja erkės? Kuo jos pavojingos?
Erkės atkunta, kai oro temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos ir pradeda šilti dirvožemis. Šiemet jau esame sulaukę pirmųjų pacientų, kuriems įsisiurbė erkės. Jos gali užkrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga, babezioze, erlichioze. Pastarosios dvi ligos Lietuvoje nėra plačiai tiriamos, susirgimų jomis mažai užregistruojama. Babezioze ir erlichioze dažniau serga gyvūnai.
- Lietuvoje labai paplitęs erkinis encefalitas. Kokia tai liga?
Erkinis encefalitas yra ūmi liga, sukelianti galvos smegenų pažeidimą ir uždegimą. Ji pavojinga dar ir dėl to, kad iš anksto negalima numatyti, kokio sunkumo forma pasireikš. Erkiniam encefalitui pažeidus galvos smegenis gali sutrikti kalba, mąstymas, klausa, rega, judesiai ar kvėpavimas. Užsikrėtęs žmogus iš pažiūros gali jaustis gan gerai, bet, kaip praktika rodo, smegenų pažeidimas vystosi įvairiose vietose ir kartais netgi ištinka staigi mirtis. Nėra jokių vaistų, galinčių įveikti erkių platinamą centrinę nervų sistemą veikiantį virusą.
- Kada pasireiškia pirmieji erkinio encefalito požymiai?
Erkei užkrėtus encefalitu žmogus iš pradžių nejunta jokių ligos požymių. Jie pasireiškia po tam tikro inkubacinio periodo (jis gali trukti vidutiniškai apie porą savaičių, iki mėnesio), dažniausiai būna panašūs į gripo simptomus: silpnumas, kaulų laužymas, sąnarių skausmai, karščiavimas iki 38 laipsnių – ši ligos stadija paprastai kamuoja apie savaitę. Paskui ateina ramesnis periodas, trunkantis nuo vienos iki kelių dienų: nukrenta temperatūra, žmogus pasijaučia geriau. O tada prasideda vadinamoji antroji erkinio encefalito banga. Vėl pakyla karštis ir kartu jau pasireiškia nervų pažeidimo simptomai.
Gali atsirasti traukulių, sąmonės, koordinacijos sutrikimų, kartais ligonis nepažįsta artimųjų, nesiorientuoja aplinkoje. Sunkiausiais atvejais ištinka paralyžius ir parezė (raumenų aktyvių judesių silpnumas – red. past.), koma. Ligonis gali nebevaldyti vienos kūno pusės, kojų, rankų.
Erkinis encefalitas trunka nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Tai priklauso ir nuo žmogaus imuninės sistemos stiprumo. Vieni pasveiksta gana greitai, kitus keletą metų gali varginti ligos liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, nuovargis. Jeigu ligoniui buvo paralyžius, parezė, tai sutrikusios funkcijos gali išlikti ilgiau, prireiks ilgos reabilitacijos. Dalis persirgusiųjų tampa nedarbingi visam gyvenimui.
Lietuvoje, Klaipėdos rajone, neseniai registruotas sunkus erkinio encefalito atvejis. Ligonį ištiko galūnių paralyžius, jis visai negalėjo judėti, nei atsistoti, nei pasikelti iš lovos, tik šiek tiek pajudindavo galvą. Reabilitacija tokiu atveju, be abejo, užtruks ilgai.
- Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?
Geriausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos yra skiepai. Reikėtų suskubti skiepytis, nes erkės jau aktyvios. Dabar skiepytis dar ne vėlu, ypač jei dažnai gamtoje dar nebūnate. Kad susidarytų apsauginis imunitetas šiam sezonui, reikia dviejų skiepų. Vieną reikėtų daryti dabar, antrą – po mėnesio. Praėjus dviem savaitėms po skiepų susidaro visavertis imunitetas – apsauga nuo erkinio encefalito. Maždaug po metų reikėtų dar vieno skiepo. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus–penkerius metus.
- Skiepai mokami?
Valstybė skiepų nuo erkinio encefalito nekompensuoja, todėl žmonės už juos turi susimokėti patys. Rizikos grupei priklausantiems gyventojams, kurių darbas susijęs su miškais, skiepus nuo šios pavojingos ligos dažniausiai apmoka darbdaviai.
Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, o štai nuo Laimo ligos skiepų nėra.
- Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?
Ištraukti erkę reikia specialiais traukikliais arba pincetu: suimti kuo arčiau odos už galvutės ir staigiu judesiu truktelėti, kad kūne neliktų galvutės. Įkąstą vietą reikėtų dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.
Traukiant jokiu būdu negalima imti erkės už pilvo, jis yra minkštas ir suspaudus plyšta, o į žaizdelę patenka užkrato. Tai svarbu dėl Laimo ar kitų ligų, o jei erkė užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, jį žmogui perduoda vos tik įsisiurbusi į kūną.
Ištraukus erkę reikia stebėti savo sveikatą, ar neatsiranda kokių nors ligos požymių. Jiems pasireiškus būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Verta žinoti
* Būnant gamtoje, geriausia rengtis šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, kelnių galus sukišti į kojines ar batus.
* Mažiau erkių gyvena spygliuočių miškuose, o gausiau lapuočių. Jų esama ir kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net mikrorajonų želdinių plotuose.
* Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, todėl žmogus nejunta įkandimo ir dažniausiai iškart nepastebi parazito.
* Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant šviežią nepasterizuotą šia liga užsikrėtusių ožkų ar karvių pieną, vartojant jo produktus.
* Ligos sukėlėjus erkės perduoda iš kartos į kartą, todėl gamtoje daugėja ligos platintojų. Pavojingos yra ne tik suaugusios erkės, bet ir nesubrendusios – vadinamosios nimfos, kurios nepalieka savo pėdsakų, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia į kūną. Subrendusios erkės įsikabina į kūną ir laikosi, o nimfos įkanda ir nukrinta. Tačiau joms pakanka laiko įšvirkšti erkinio encefalito ar Laimo ligos virusą.
