Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos. Ir kas paneigtų, kad žmogui tai ne į naudą? Jaučiamės mažiau apsunkę, lieknesni, energingesni, galintys kalnus nuversti. Tačiau esti ir kita medalio pusė. Taip maitinantis organizmui pradeda trūkti vitaminų, nusilpstame, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Salotos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Susižavėję vegetarizmu vieni jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę.

Specialistai teigia, kad vegetarinė mityba turi ir pliusų, ir minusų, svarbiausia tinkamai pasirinkti. Tikimės, apsispręsti padės mūsų pašnekovių išsakytos mintys.

Pusiau vegetarų Lietuvoje daugiausia

Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit:

„Žmogaus pasirinkimą atsisakyti gyvūninės kilmės maisto lemia įvairios priežastys: ekonominės, sveikatos, religinės ar mada, kas ypač populiaru tarp jaunų merginų. 

Yra keli vegetarizmo tipai: griežtas vegetaras arba veganas nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, laktovegetarai valgo pieną ir pieno produktus, ovolaktovegetarai nevalgo žuvies, mėsos, tačiau vartoja pieną ir jo produktus, kiaušinius. Taip pat galima išskirti pusiau vegetarus (semivegetarus), kurie valgo baltą mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, tačiau vengia raudonos mėsos. Pusiau vegetarų Lietuvoje daugiausia. 

Nėra gerai, jeigu žmogus yra griežtas vegetaras, nevalgo mėsos, gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuose daug organizmui reikalingų maisto medžiagų (aminorūgščių). Augalinis maistas yra netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Be to, iš augalinio maisto pasisavinama tik 10 proc., o iš gyvulinio net 30 proc. esančio geležies kiekio. 

Apskritai vegetarai teigia, kad valgydami mėsą užteršiame savo organizmą, nes susidaro toksinės medžiagos. Nepritariu tokiai nuomonei. Galima vengti raudonos mėsos, tačiau būtina ją pakeisti liesesne, pavyzdžiui, triušiena, vištiena, kalakutiena. Visiškai atsisakyti verta tik dešros, dešrelių ar kitų pusgaminių.

Žmonėms, nevalgantiems mėsos, gali trūkti vitamino B12, geležies, cinko, vario, varginti silpnumas, slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Atsisakius pieno produktų ima trūkti kalcio, tuomet susergama osteoporoze – kaulų retėjimu. Ilgainiui dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė, trūkstant baltymų pasireiškia edemos, ascitai (skysčių sankaupos pilve), mergaitėms ir moterims gali išnykti menstruacijos, žmogus gali suliesėti iki visiško išsekimo, net gali sutrikti psichika (nežino ką valgyti). 

Tačiau vegetarinė mityba turi ir privalumų. Tarp vegetarų mažiau nutukusių ir turinčių antsvorio žmonių, jie rečiau serga koronarine širdies liga, rečiau kamuoja padidėjęs kraujospūdis ir vidurių užkietėjimas. Vegetarai valgo daugiau grūdinių produktų, vaisių, daržovių, duonos, kruopų, pieno produktų, riešutų, ankštinių augalų: pupų, pupelių, žirnių.

Negalėčiau pasakyti, kad vegetarizmas – tai kelias į sveikesnį gyvenimą, tačiau, nevalgant riebios raudonos mėsos, riebių pieno produktų, gaunama mažiau sočiųjų riebiųjų rūgščių, tai ypač svarbu vyresniame amžiuje, kai cholesterolio kiekis kraujyje padidėja, dažniau sergama koronarine širdies liga. Apriboję riebius gyvūninės kilmės maisto produktus, valgydami ne riebią, o liesą mėsą, manau, gyvensime tikrai sveikiau. Geriausia rinktis liesesnius arba vidutinio riebumo maisto produktus. 

Gerai suplanuota vegetarinė mityba gali organizmą aprūpinti maisto medžiagomis, tačiau iki šiol neįrodyta, kad ji pranašesnė ir gali lemti gerą sveikatą. Vegetarinėse dietose yra daug skaidulinių medžiagų, mažai riebalų, sočiųjų riebiųjų rūgščių, cholesterolio. Papildomai vegetarams reikėtų vartoti geležies (jos deficitas atsiranda apytiksliai po 4 mėnesių, gali padidėti rizika susirgti mažakraujyste), vitaminų B12, C ir vengti alkoholio. Tačiau svarbiausia yra gerai subalansuoti mitybą.“

„Man 77-eri, tačiau aš nežinau, kas yra tabletės“

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė:

„Yra dvejopos priežastys, kodėl žmonės tampa vegetarais: laikomasi tam tikrų etinių įsitikinimų, neleidžiančių skriausti, žudyti gyvūnų, remiamasi Dievo įsakymais, taip pat vegetarizmas gali būti perduodamas iš kartos į kartą.

Tarptautinė vegetarų draugija, įsikūrusi Drezdene, neseniai minėjo savo šimtmetį. Tai liudija, kad besidominčiųjų vegetarizmu išties nemažai. Lietuvoje vegetarų – apie 5 proc. Kadangi mūsų kraštas šaltas, žmonės galvoja, kad valgydami mėsą sušils, ypač žiemos metu. Tokiose šalyse kaip Indija, Azija, Afrika vegetarų dauguma, nes ten gerokai šilčiau negu Europoje. 

Dažnai žmonės nusprendžia tapti vegetarais tuomet, kai užpuola ligos ir norima iš jų išsivaduoti. Besimaitinant vegetariškai užtikrinama normali visų organų veikla, nes augalai nėra taip užteršti. Yra kelios grupės vegetarų. Sakykime, veganai ne tik negali vartoti gyvulinės kilmės produktų, bet ir nešioti gyvulinės kilmės daiktų – kailinių, odinių batų, diržų ir pan.

Aš pati esu žuvį valganti vegetarė. Rudolfas Štaineris savo knygoje „Dvasinio mokslo enciklopedija“ pripažįsta vegetarizmą, bet sako, kad tik vegetarizmas arba veganizmas be jokių gyvulinės kilmės produktų žmogų iškelia į debesis, jis mažai suvokia, kas dedasi šiame pasaulyje, tampa išsiblaškęs. Tam, kad „prisirištų“ prie žemės, R. Štaineris siūlo vartoti pieno produktus.

Mano manymu, pieno produktai nėra pati geriausia išeitis – jie teršia organizmą, suklijuodami limfą, tad vartojant pieno produktus organizmą galima susargdinti. Aš pasirinkau žuvį, kuri yra mažiausiai kenksminga, kadangi jos baltyminis audinys labai retas, ji greitai išverda, iškepa. Taigi, iš dalies sutinku su R. Štainerio mintimi, kad save reikia kažkuo „pririšti“. 

Apie vegetarizmą parašyta daug knygų, dauguma žymių žmonių praktikavo vegetarinę mitybą, pavyzdžiui, Bernardas Šo, Leonardas da Vinčis, Žanas Žakas Ruso, Pitagoras, Vydūnas. Jie daug nuveikė visuomenės labui, pasiekė iškeltus tikslus. 

Norėdami tapti vegetarais, turime žinoti tam tikras taisykles. Iš karto to nepadarysi, nes organizmas, prisotintas mums įprasto maisto, jo reikalaus ir toliau. Vydūnas tapti vegetaru duoda septynerius metus – pirmaisiais atsisakoma mėsos, vėliau kiaušinių, pieno produktų, žuvies ir t. t.
Tapusi vegetare, pajutau didelius pokyčius – pasikeitė mąstymas, požiūris, tikslai, norėjosi švaresnio, gyvesnio, sąžiningesnio gyvenimo, kitomis spalvomis nušvito sveikata, dingo visos ligos, bloga nuotaika. Kai įveikiau savo ligą, buvau užsidegusi vegetarine mityba ir stengiausi visus apšviesti, tačiau mano kalbos atsimušė kaip žirniai į sieną. Dabar galiu kalbėti tik tiems, kas tikrai domisi. 

Manau, kad be mėsos galima lengvai apsieiti. Tai nėra maistas. Visų pirma, mes šviežios mėsos nevalgome. Kai tik iš gyvūno kūno išeina siela, iškart prasideda baltymų irimo procesas. Kodėl gyvatė, norėdama pasisotinti, praryja visą gyvūną arba paukštį su plaukais, oda? Nes tik taip vyksta normalus virškinimas. 

Vegetaro organizmas gali nusilpti ištikus stresui, apsinuodijus. Jų mitybos pagrindas – daržovės, vaisiai, juoda duona arba kruopų košė. Per dieną išeina apie 1 kg maisto. Nėra vietos nei saldainiams, nei šokoladui, nei desertui. Taip pat nereikia žmogui stengtis valgyti tris kartus per dieną. Mano pagrindinis valgymas yra per pietus, 13–14 val., vakare geriau išgerti daržovių sulčių, pavyzdžiui, su lauko žolėmis: dilgėlėmis, kiaulpienėmis, garšvomis. Tai maistinga, sveika vakarienė. 

Šimtu procentų pritariu, kad vegetarizmas puikus kelias į sveikesnį gyvenimą. Daug kas sako, kad tai brangu, tačiau taip nėra: morkos, burokėliai, kopūstai – pats geriausias kalcio, magnio šaltinis. Man 77-eri, tačiau aš nežinau, kas yra tabletės.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje šimtai šeimų liko apgautos: vietos vaikams išdalintos neegzistuojančiuose darželiuose (23)

Dar kovą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad jau rugsėjį duris atvers net 6 moduliniai...

Skandalingo tyrimo duomenys: ką perkame brangiau nei vidutiniai europiečiai (100)

Daugelio ne maisto prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Vasara baigtis neketina: po trumpos pertraukos vėl grįš +28 (1)

Šeštadienį sulauksime labai šiltų orų, bet popiet aplankysiančios liūtys atneš atvėsimą,...

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (281)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Širinskienė vargo ne veltui: VTEK tirs Gabrieliaus Landsbergio elgesį (32)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl...

Šveicarijoje atitirpo prieš 72 m. nukritęs lėktuvas: tai viena „labiausiai neįtikėtinų istorijų“ (4)

Šveicarijos Alpėse tirpstantys ledynai atskleidė vieną unikaliausių aviakatastrofų pasaulyje....

Poilsiautojai gali džiūgauti: jau netrukus nakvynė populiariausiame pajūrio kurorte gali per pus atpigti (71)

Lietuvos pajūris daugelį vilioja karštomis vasaromis dienomis, tačiau ir rudeniui atėjus galima...

Emilio Vėlyvio provokaciją bažnyčioje įvertino ir advokatas: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (347)

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (100)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Emigranto atostogos Lietuvoje: turėjo būti pati nuobodžiausia savaitė, bet išskrendant spaudė širdį (28)

Ne dėl neblaivių lietuvių krečiamų cirkų oro uostose ir lėktuvuose, bet skrydis namo į...