Gebėjimas nepasiduoti stresui (nepuolant paguodos ieškoti šaldytuve) – būtinas pagrindas, ant kurio jau galima kurti lieknėjimo ir gyvenimo būdo pokyčių planus.

Laimei, egzistuoja ne vienas būdas, kaip savo smegenis išmokyti sunkiu metu neprarasti savitvardos. Šie paprasti patarimai – nuo atsipalaidavimo pratimų iki nuoširdaus pokalbio su drauge – padės išmokti, kaip valdyti savo emocijas ir apetitą. Štai vos keli iš nesuskaičiuojamos daugybės patarimų.

Pildykite mitybos žurnalą – tokios pastabos padės įvardyti, kokios konkrečios priežastys jus nesąmoningai atveda prie šaldytuvo.

Rūpinkitės savo emocine ir psichologine sveikata – užsiimkite joga, meditacija, dažniau lepinkitės įvairiais masažais, skaitykite specialią literatūrą.

Mokykitės problemų atpažinimo ir sprendimo meno

Nebijokite prašyti pagalbos ir ją siūlykite kitiems. Jeigu padėsite kitiems, išmoksite ir į savo problemas pažvelgti iš šalies, tad jos atrodys lengviau išsprendžiamos.

Tačiau viskam reikia laiko. Kartais būna taip, jog kažką daryti reikia skubiai, tuoj pat, tą pačią akimirką –susikaupti ir priimti geriausią iš visų įmanomų sprendimų. Juk laiko raminančiam pasivaikščiojimui galite rasti tikrai ne visada, kaip ir pasilepinimui karštoje vonioje ar ilgam ir nuoširdžiam pokalbiui su geriausia drauge. Tačiau mes turime, ką jums pasiūlyti. Dvasinei pusiausvyrai atgauti tereikia trijų minučių.

Pirmoji minutė: nepraraskite savitvardos.

Streso paskatintas valgymas mus užklumpa, kai prarandame emocinę pusiausvyrą, stresas paima viršų. Iš tikrųjų stresas pats savaime noro prisiryti neskatina. Tiesą sakant, daugeliu atveju stresas yra geras dalykas, ir jūsų stabilusis aš puikiai tai žino. Tam, kad mūsų kūnas būtų geros formos, jam reikia fizinio streso – lygiai taip pat mūsų proto sveikatai būtinas intelektualinių ir emocinių iššūkių sukeliamas konstruktyvus stresas.

Devynis kartus iš dešimties prie šaldytuvo mus atveda galvoje kylanti sumaištis – prieš akis pradeda suktis blogiausi scenarijai, užklumpa klaidingos interpretacijos, imame be reikalo sutirštinti spalvas. Tokia audra mums meta neįveikiamą iššūkį, tad nieko nuostabaus, jog pradedame jaustis bejėgės, palaužtos, sugėdintos ar išgąsdintos – tokiomis akimirkomis atrodo, jog idealiausias problemos sprendimo būdas yra nueiti į virtuvę ir savo problemas paprasčiausiai suvalgyti. Jeigu streso akivaizdoje gebate neprarasti savitvardos ir neleidžiate emocijoms jums iš po kojų išmušti tvirto psichologinio pagrindo, turite daugiau pasirinkimo, kaip spręsti kilusias problemas, galimybių.

Štai keli paprasti patarimai, kaip neprarasti pusiausvyros, kai atrodo, jog jausmų kontroliuoti paprasčiausiai nebegalite:

Kelis kartus giliai įkvėpkite (galite skaičiuoti iki dešimties, jeigu tik tokia streso maldymo praktika jūsų atveju veiksminga). Jeigu stresas susijęs su kitu asmeniu, paprašykite kelių minučių pertraukėlės ir tik po jos tęskite pokalbį.

Priminkite sau, kur esate. Atidžiai apsidairykite aplinkui, pastebėkite ir įvardykite jus supančios erdvės spalvas ir formas. Tai padės atsipalaiduoti ir susikoncentruoti.

Atkreipkite dėmesį į streso metu patiriamus fizinius pojūčius. Ar tai būtų jausmas, tarsi skęstate, ar uraganas pilve, drebančios rankos, surakintas žandikaulis, sutrikęs kvėpavimas, karštis. Pabandykite sau aiškiai įvardyti, su kokiu jausmu siejasi vienas ar kitas fizinis potyris. Ar skendimo jausmas reiškia baimę ar paniką? Ar karštis prilygsta pykčiui? Šio pratimo tikslas – neatitolti nuo savo kūno.

Antroji minutė: realybės patikra

Kai tik apsiraminsite tiek, jog jau galėsite produktyviai mąstyti, visas jūsų dėmesį streso įkarštyje susigrobusias mintis nukreipkite į realybės patikros procesą. Pristatome jums kelias minčių kryptis, atitolinančias jus nuo realybės ir galinčias pakišti koją. Ar tokios mintys kankina ir jus?

Viskas arba nieko. Pavyzdys: viršijote dienos kalorijų normą ar suvalgėte ką nors iš draudžiamų produktų sąrašo ir nusprendėte, jog viskas – šią dieną visos pastangos jau nuėjo veltui, tad ir toliau kemšate viską iš eilės. Realybė: svorio metimas – ne vienadienis uždavinys. Jeigu nustosite kimšti šią akimirką, priaugsite mažiau ir teks mažiau prakaituoti vėliau. Štai apie ką derėtų susimąstyti!

Kitų žodžiuose girdite savo mintis. Pavyzdys: Kas nors jus sukritikavo, tad jaučiatės visiškai palūžusi. Realybė: Kuo labiau graušitės dėl tokių pastabų, tuo didesnė tikimybė, jog save pernelyg kritiškai vertinate jūs pati. Jeigu gerbsite save, ką apie jūs mano kiti, taps nebe taip ir svarbu.

Iš klaidų reikia mokytis. Pavyzdys: Padarėte klaidą ar tiesiog diena niekam tikusi, jaučiatės siaubingai ir beviltiškai. Realybė: juk negali nuolat sektis. Klaidos yra būtinos, tai vertinga patirtis, padedanti išmokti naujų dalykų – svarbu mokytis negniuždant savęs.

Nenumokite ranka į kitus. Pavyzdys: kartais nesiseka jums brangiam žmogui, jaučiatės už tai atsakinga arba patiriate spaudimą situaciją keisti. Realybė: žmonės privalo mokytis iš savų klaidų. Bandydama kam nors sutvarkyti gyvenimą, jam tikrai nepadedate – tik nuraminate sąžinę.

3 minutė: susikaupimas ir pamąstymas

Mūsų gyvenimas būtų žymiai paprastesnis ir lengvesnis, jeigu išmoktumėme iš musės nedaryti dramblio ir savo problemas vertinti objektyviai. Štai keli klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau, jeigu abejojate, ar kartais neperlenkiate lazdos:

Ar ši problema tikrai verta tokio dėmesio? Jeigu žinočiau, kad gyventi man liko vos savaitė, ar tikrai dėl jos paaukočiau bent vieną likusią minutę?

Ar nutiks kas nors blogo, jei apie tai negalvosiu tol, kol neturėsiu laiko pakankamai laiko?

Ar man pakanka informacijos problemai išspręsti? Ar tikrai suprantu, kas vyksta, ar mano spėliojimai pagrįsti? Ar suku galvą dėl dalykų, kuriems galbūt nelemta įvykti? Ką turėčiau sužinoti, prieš imdamasi konkrečių veiksmų?

Ar galiu dabar padaryti ką nors, kas pakeistų situaciją ar padėtų išspręsti problemą?

Ar tik nebandau suvaldyti procesų, kurie man nepavaldūs? Ar nebandau kontroliuoti kitų žmonių nuomonės ar veiksmų?

Ar tikrai deramai įvertinau problemą, išskaidžiusį ją gabalėliais, ir apgalvojusi, kaip derėtų elgtis?

Naudokitės šia technika kai tik pajuntame, jog problemos ir mintys pradeda jus kontroliuoti. Problemos yra ne neįveikiami kalnai, o kalvos, į kurias tikrai galite lėčiau ar greičiau įkopti. Juk tereikia trijų minučių ir stresas nebebus toks baisus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt