aA
1796 m. anglų gydytojas Edvardas Dženeris pradėjo perversmą medicinoje. Jo pastebėjimas, kad persirgus lengvesnės formos karvių raupais, nesusergama gyvybei pavojinga žmonių raupų forma, pastūmėjo link eksperimento: iš karvių raupais sergančio žmogaus paėmus šiek tiek pūlių, jie buvo įskiepyti sveikam aštuonerių metų berniukui. Po 6 savaičių vaikui buvo atlikta tokia pati procedūra, naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius. Berniukas nesusirgo!
© Shutterstock nuotr.

Prasidėjo nauja medicinos era – užkrečiamosios ligos, kurios nuo žmonijos pradžios kėlė mirtiną pavojų, pagaliau tapo sutramdomos. Viena pavojingiausių infekcinių ligų – raupai – šiandien išnaikinta visame pasaulyje, paskutinis atvejis buvo užregistruotas 1977 m. Somalyje. Nuo 1796 metų, kai E. Dženeris pirmą kartą paskiepijo žmogų nuo raupų, tam panaudojęs karvių raupų virusą (lol. vaccinum – karvių), preparatai naudojami dirbtinio imuniteto sukūrimui, vadinami vakcinomis.

Imunoprofilaktika šiandien yra viena labiausiai pažengusių šiuolaikinės medicinos sričių, gebanti užkirsti kelią gyvybei pavojingoms infekcijoms ir jų komplikacijoms. Vakcinacijų dėka, pasaulyje stebimi tik pavieniai poliomielito atvejai, vykdant kūdikių ir vaikų imunizaciją pagal privalomųjų skiepų kalendorių, tymai, raudonukė, kokliušas, difterija, kiaulytė tapo labai retos, tačiau pastaruoju metu, mažėjant kūdikių ir mažų vaikų imunoprofilaktikos mastams ir laiku neatliekant suaugusiųjų revakcinacijos, stebimi vakcinomis kontroliuojamų ligų protrūkiai, kurie neretai baigiasi mirtimi.

Žmogaus imlumas infekcijoms priklauso nuo jo imuniteto būklės. Didesnę riziką užsikrėsti turi kūdikiai ir maži vaikai, kadangi jų imunitetas dar nesusiformavęs, ir vyresnio amžiaus asmenys bei žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, esant imunosupresinėms būklėms. Jei kūdikis nebuvo maitintas motinos pienu, su kuriuo į jo organizmą patenka antikūnai, infekcijų tikimybė dar labiau išauga.

Epidemiologija ir rekomendacijos

Pagal 2009 m. kovo 31 dienos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, patvirtinantį Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009 – 2013 m. programą, valstybės lėšomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B skiepijami naujagimiai, kūdikiai ir vaikai, o visų amžiaus grupių asmenys valstybės apmokamomis vakcinomis imunizuojami nuo pasiutligės ir stabligės.

Kūdikiai ir vaikai skiepijami TDP (difterijos – stabligės – kokliušo) vakcina. Kombinuota difterijos – stabligės vakcina imunizuojami suaugusieji, revakcinacija turėtų būti atliekama kas 10 metų. Asmenys, kurie nebuvo skiepyti vaikystėje, turėtų gauti 3 šios vakcinos dozes. Lietuvoje kasmet registruojami 1 – 3 stabligės atvejai, kurių visada galima išvengti, jei žmogus būna laiku vakcinuotas ar jam spėjama atlikti skubią imunoprofilaktiką.

Suaugusiųjų sergamumas kokliušu yra didesnis nei registruojama, o nediagnozuojant infekcijos suaugusiems, atsiranda didelė rizika užsikrėsti mažiems vaikams ir kūdikiams, kuriems nebuvo taikyta imunoprofilaktika. Mažiems vaikams kokliušas yra gyvybei pavojinga liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (www.ulac.lt) duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvoje registruoti 82 kokliušo atvejai, iš kurių 1 baigėsi kūdikio mirtimi.

Tymų – parotito – raudonukės kombinuota vakcina rekomenduojama, jei šiomis ligomis nebuvo persirgta vaikystėje, jei vaikystėje nebuvo atlikta imunoprofilaktika arba jei atlikus laboratorinį tyrimą, nenustatoma specifinių antikūnų prieš šių ligų sukėlėjus.

Planuojančioms pastoti ir neturinčioms laboratoriškai patvirtinto imuniteto moterims rekomenduojama raudonukės imunoprofilaktika dėl pavojingų šios ligos komplikacijų, galinčių išsivystyti nėštumo metu. Pasiskiepijus rekomenduojama saugotis pastojimo 3 mėnesius.

Tymai – gana reta liga Lietuvoje, kasmet registruojami tik pavieniai atvejai, tačiau nevakcinuotam asmeniui kontaktuojant su sergančiuoju, užkrečiamumas iki 95%. Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (www.ulac.lt) duomenimis, Rusijoje 2012 metų pirmąjį pusmetį registruoti 1700 tymų atvejų, 83% sergančiųjų skiepyti nebuvo. Lietuvoje per tą patį laikotarpį nustatyti du tymų atvejai – abu – įvežtiniai atvejai iš Rusijos. Tymų sukeliamos komplikacijos – antrinės infekcijos – gali lemti mirtį.

Epideminis parotitas, kitaip žinomas kaip kiaulytė, yra gana dažna „vaikiška“ infekcija. Viena iš jos komplikacijų ypač pavojinga berniukams – jiems gali išsivystyti orchitas – sėklidžių uždegimas, dažnai sąlygojantis nevaisingumą suaugus. Galimas parotitinis meningitas – galvos smegenų dangalų infekcija.

Tuberkuliozės paplitimas, lyginant su pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, mažėja, tačiau, vakarų valstybių atžvilgiu, tebėra gana didelis. Nuo šios infekcijos kūdikiai skiepijami BCG vakcina 2-3 gyvenimo parą. Vakcina visiško imuniteto neužtikrina ir neapsaugo nuo užsikrėtimo TBC mikobakterijomis, tačiau vakcinuoti asmenys, jei ir suserga, jiems pasireiškia lengvesnė ir lengviau pagydoma infekcijos forma. Tuberkuliozės plitimui stabdyti labai svarbi ir nespecifinė profilaktika: vaikų sveikatos stiprinimas, socialinių ir materialinių sąlygų gerinimas, dezinfekcija, ligonių, sergančių atviromis tuberkuliozės formomis, izoliacija.

Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1972 m., Europoje – 2001 m., įvežus virusą iš Indijos. Tačiau, nepaisant gana retų atvejų, vakcinacija yra būtina dėl įvežtinių atvejų pavojaus: 2010 m. 460 poliomielito atvejų buvo užregistruota Tadžikijoje, 2012 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje užregistruoti 73 poliomielito atvejai, kurių dauguma pasireiškė Kinijoje; minėti protrūkiai buvo įvežtiniai atvejai iš Pakistano.

Lietuvoje pradėta visuotinė kūdikių imunoprofilaktika prieš hepatito B virusą (HBV). Kasmet diagnozuojama vis mažiau naujų atvejų, reikia tikėtis, kad ateityje sergamumas šia liga ir toliau mažės.

Epidemiologiniu požiūriu HBV infekcija itin pavojinga dėl asimptominių ir begelčių formų, kai infekuotas asmuo nežino, kad serga, ir gali užkrėsti kitus asmenis esant kontaktui su jo pažeista oda, gleivinėmis, krauju. Infekuota nėščioji perduoda virusą vaisiui.

Imunoprofilaktika prieš Haemophilus influenzae B infekciją reikšminga tuo, jog vakcinuotas kūdikis apsaugomas nuo vieno dažniausių meningito ir kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų.

Dažniausia skiepais kontroliuojama infekcija yra vėjaraupiai. Vakcinacija nuo šios ligos nėra įtraukta į privalomųjų skiepų kalendorių, tačiau yra rekomenduojama. Persirgus ankstyvoje vaikystėje, liga dažniausiai praeina be ūmių padarinių, tačiau virusas lieka organizme ir ateityje, esant imunosupresinei būklei, gali sukelti skausmingą ir sunkiai pagydomą juostinę pūslelinę. Užsikrėtus vyresniame amžiuje, eiga dažnai komplikuojasi.

Pavojingiausi vėjaraupiai nėštumo metu, nes gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus apsigimimus. Imunoprofilaktika turėtų būti atliekama anksčiau neskiepytiems asmenims. Nėštumą planuojančioms moterims, pasiskiepijus nuo vėjaraupių, 3 mėnesius būtina saugotis galimo pastojimo.

Kūdikius ir mažus vaikus rekomenduojama skiepyti nuo pneumokokinės, rotavirusinės, hepatito A ir erkinio encefalito infekcijų. Skiepai nuo šių ligų nėra privelomi, tačiau rekomenduojami, siekiant apsaugoti vaikus nuo galimų sunkių ir gyvybei pavojingų infekcijų.

Mergaites nuo 12 metų rekomenduojama skiepyti nuo onkogeninių žmogaus papilomavirusų (ŽPV) tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio ląstelių transformacijas, sukeliančias gimdos kaklelio vėžį.

Pasaulyje atliekama daug klinikinių tyrimų siekiant įvertinti vakcinų saugumą ir galimus pavojus, sukeliamus nepageidaujamus poveikius, atkreipiamas dėmesys į papildomų medžiagų, naudojamų gaminant vakcinas, pašalinius poveikius, tam tikrus rizikos veiksnius, kurie gali nulemti dažnesnes nepageidaujamas reakcijas. Siekiama, kad vartotoją pasiektų kokybiškas produktas, kurio praktinė reikšmė skaičiuojama milijonais išgelbėtų gyvybių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (81)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (3)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (176)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (113)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

KOK bušido turnyre Vilniuje – Lietuvos kovotojų dominavimas

Šeštadienį Vilniuje praūžė tradicinis „King of Kings“ (KOK) bušido turnyras, kuriame įvyko...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (35)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (156)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (105)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (40)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...