Rudeniop ypatingai verta prisiminti, kad įvairius negalavimus galima malšinti ne tik vaistais, bet ir natūraliomis arbatomis. Apie gydomųjų arbatų naudą ir teisingą jų vartojimą „Gintarinės vaistinės“ pranešime spaudai pasakoja vaistininkė Kristina Vaičaitienė.

Žmogus yra gamtos dalis ir, kad išgyventų, apsisaugotų nuo ligų, gamtoje gali rasti reikalingų vaistinių medžiagų. Žolės ir arbatžolės turi savo veikliąsias medžiagas, cheminius junginius – yra net mokslas, vadinamas farmakognozija, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas. Naudojant įvairių vaistažolių veikliąsias medžiagas netgi yra susintetinama nemažai ir cheminių vaistų, tik cheminiame vaiste išgryninama veiklioji medžiaga, o vaistažolėse yra įvairių vaistingų medžiagų mišinys. Nėra taip, kad vaistažoles geriame šiaip sau. Gydomosios arbatos visuomet turi savo poveikį.

Žinoma, profilaktiškai galime gerti populiarias arbatas ir patys, bet, susirgus, reikia kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Dauguma turime savas arbatžolių vartojimo tradicijas, kurias atsinešėme iš senelių, tėvų. Iš jų žinome, kokias vaistažoles, kada ir nuo ko reikia vartoti. Anksčiau kiekviena giminė netgi turėjo savo vaistažolę, kuri ir genetiškai jiems labiausiai tinko.

Manau, kad yra labai sveika gerti ramunėlių arbatą, kuri, nors daugelis esame primiršę, bet labai puikiai stiprina imunitetą, turi antiseptinį poveikį, gerina virškinimą. Taip pat patarčiau gerti
čiobrelių, liepžiedžių arbatas. Kiekviena rūpestinga moteris namie turėtų turėti ramunėlių, čiobrelių, aviečių, žemuogių, liepžiedžių, jonažolių, pelyno - šias vaistažoles galime pamaišyti, labai skanu su medumi. Kodėl paminėjau pelyną? - Neskanus gi. Tačiau pelynas labai gerai padeda spręsti virškinimo problemas.

Pripratome valgyti tik skanumynus, saldumynus, o virškinimui reikia ir kartumynų. Taigi, kartais truputį lengvos pelynų arbatos galime atsigerti. Jeigu nespėjame, nemokame sudžiovinti ar nepažįstame augalų, tai einame į vaistinę ir nusiperkame. Vaistininkas dar ir patars, kad išgėrus liepžiedžių, negalima eiti į lauką, o atsigėrus jonažolių, nereikėtų būti saulėje.

Vienas labai svarbus dalykas, kurį reikia atsiminti, geriant žolelių arbatas – ruošiant jas reikėtų vartoti mūsų aplinkoje surinktas vaistažoles, kurios auga čia, Lietuvoje. Dabar labai populiaru pirkti indiškas ar kiniškas žoleles, tačiau, mano nuomone, net genetiškai yra užprogramuota, kad mūsų aplinkoje išauginti augalai mums tinka labiausiai ir poveikis šių produktų yra geriausias.

Pavasarį, vasarą visko yra gamtoje, o žiemai reikia paruošti atsargų iš anksto. Geriausia vaistažoles rinkti per Jonines, kai pats žydėjimas, tačiau ir rudenį dar galime spėti kai kuriuos augalus surinkti, paruošti.

Mes pripratę džiovinti vaistažoles, bet galime pasigaminti ir sirupų. Pavyzdžiui, imame 200 gramų vaistažolių (rožių, šalavijų, mėtų ar kitų), užpilame 750 ml vandens, įdedame 260 gramų cukraus, 100 gramų uogienių cukraus ir verdame 10-15 min. Palaikome 45 min. ir nukošiame. Darau šiuos sirupus ir pati, labai patinka – skanu, gražu, naudinga. Rožių sirupas padeda nuo streso, mėtų – žarnynui, melisų – raminantis. Tokius sirupus galime įvairiai naudoti: gerklei skalauti, dėti į kokteilius ir t. t.

Galime pasigaminti ir aliejų, pavyzdžiui, šaltalankių, pušų spyglių ar kitų augalų. Gamyba labai paprasta: sudedame talpiai džiovintą žaliavą į stiklainį, užpilame kokybišku aliejumi, kad virš augalų būtų 3 cm aliejaus, laikome tamsiai dvi savaites, o paskui nupilame, nuspaudžiame.

Kiek renkantis vaistines arbatas reikėtų pasitikėti savo organizmo siunčiamais signalais? Nes juk ne visiems žmonėms, pavyzdžiui, pankoliai yra labai skanūs, tačiau vaistininkas gali pasakyti, kad dėl tam tikrų priežasčių, šių vaistažolių arbatą gerti reikia. Ar žmogus turėtų prisiversti gerti arbatą, kuri jam neskani?

Jeigu jau yra kokia nors sveikatos problema, vaistinė arbata geriama ne dėl malonumo ar troškulio. Jeigu yra kažkokia organizmo problema, kurią reikia spręsti, net jeigu ir neskanu, gydytojo paskirtą, ar vaistininko rekomenduotą arbatą reikia gerti – kaip ir kitus vaistus. Esu šiek tiek pyktelėjusi ant vaistų gamintojų, kurie gamina skanius vaistus vaikams, stiprius medikamentus dražė pavidalu. Dėl šios priežasties kartais netgi pasitaiko apsinuodijimų. Juk vaistas yra vaistas, o taip ir arbata – ji negali visada būti skani.

Apie vaistažoles galima pasakoti labai daug, todėl atėjus į vaistinę verta pasišnekėti su vaistininku, iš kurio sužinosite daug patarimų, įdomių ir naudingų dalykų – mes juk tam ir mokomės, kad galėtume žiniomis pasidalinti su savo klientais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)