Vasara - puikus laikas, kuomet žydi įvairios vaistažolės ir noksta uogos. Vaistinius augalus galima naudoti arbatai šviežius, o tinkamai išdžiovinus turėti puikias atsargas žiemai. Vaistažolių gerosios, sveikatą stiprinančios, negalavimus mažinančios savybės žinomos nuo senų laikų.
© Shutterstock nuotr.

Kokias vaistažoles galima rinkti vasarą?

Vaistininkas žolininkas Marius Lasinskas pataria, kokias žoleles galima šiuo metu rinkti ir kaip jas džiovinti. Šiuo metu galite prisirinkti: siauralapio gauromečio žolės (t.y. lapai, žiedai ir stiebo viršutinė dalis), ieškokite jos miškų kirtimuose, sausose vietose, net pajūrio kopose gali augti; liepų žiedų, paprastųjų raudonėlių žolės (kur jo reiktų ieškoti, parodo jo lotyniškas pavadinimas oros - kalnas, ganum - pažiba; todėl jo ieškokite kalnų pašlaitėse, apšviestose saulės spindulių); drėgnose, šlapiose vietose rinkite pelkinę vingiorykštę; jau galite pradėti ieškoti smėlyninio šlamučio, kuris mėgsta sausas vietas, ypač gausu Dzūkijoje. Soduose galite rinkti: vaistinių medetkų žiedus (žinoma, juos reikia auginti, nes gamtoje savaime neauga), dirvinio asiūklio žolę, dilgėlių, o rudeniop ir sėklų, mėtų lapus ir daug kitų vaistinių ir maistinių augalų.

Kokiose vietose patariame rinkti vaistinius augalus?

Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami.

Ką svarbu žinoti norint džiovinti ir paruošti augalus saugojimui?

Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus, apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį. Čia yra bendri patarimai, tačiau kai kuriuos augalus reikia rinkti kiek kitaip, taip pat dar galite pažiūrėti specialiose literatūrose kokia yra mėnulio fazė ir kokius augalus tada rinkti.

Jei gerai surinkote augalus, tuomet jie gerai ir džius, bet dažniausiai reikia dar pasistengti sukurti tokias džiovinimo sąlygas: gerai vėdinama patalpa (pvz. malkinė, palėpė), ne tiesiogiai ant saulės spindulių, bet turi būti pakankamai šilta ir sausa. Saugoti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies.

Kuo naudingi vaistiniai augalai?

Siauralapio gauromečio lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiuose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Paprastieji raudonėliai - jau daug amžių yra žinomi ir plačiai naudojami vaistiniai augalai. Seniausiai jų antpilu buvo gydomi virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaito skyrimąsi skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Pelkinės vingiorykštės augalas vertingas tuo, kad turi stiprių priešuždegiminių, priešvirusinių savybių. Jis kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas, todėl yra natūralus aspirinas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų.

Vingiorykštė priskiriama prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes šio augalo lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmą. Vingiorykštė puikiai tinka esant peršalimui, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis smėlyninis šlamutis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (skatina apetitą, virškinimo sistemos liaukučių sekreciją, gerina maisto medžiagų rezorbciją), esant tulžies pūslės akmenų uždegimui (skatina akmenų pasišalinimą). Augalas taip pat skatina šlapimo pasišalinimą, tinkamas sergant hepatitu.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Vaistinių medetkų preparatai slopina uždegimus, spartina audinių granuliacijos procesus. Gerai gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina jaudulį, kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą. Geriamieji medetkų preparatai skiriami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Dilgėlės - tai viena vertingiausių ir svarbiausių vaistažolių, randamų gamtos vaistinėje. Joje yra didelis kiekis geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste, gydo alerginius odos bėrimus ir nervinės kilmės egzemą. Dilgėlė stiprina inkstus bei kepenis, padeda pašalinti atliekas ir kenksmingas medžiagas bei toksinus iš organizmo. Ši vaistažolė naudinga gydant žvynelinę (psoriazę), nes pagerina kraujotaką bei suteikia organizmui mineralinių medžiagų, mažinančių skausmą bei uždegimą.

Dilgėlėse esančias veikliąsias medžiagas vertino ir gydymui taikė Avicena XVI amžiuje - dilgėlės lapų nuoviru stabdė plaučių, žarnyno bei gimdos kraujavimus. Ši vaistažolė, ypatingai pasitarnavo karo laikotarpiu. Šiuo metu jau galima prisirinkti ir dilgėlių sėklų. Dilgėlių sėklose yra vitamino C bei riebalinio aliejaus. Verta pabrėžti, jog dilgėlėse vitamino C yra 2,5-3 kartus daugiau negu citrinose.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Uogų nauda sveikatai

Uogų, kaip ir vaistažolių, nerekomenduojama rinkti pamiškėse, šalia kelių. Geriausia jas rinkti pintinėse ir ne storesniu nei 30 cm sluoksniu. Liepos mėnesį miškuose dar būna žemuogių. Šios uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Žolininkai juoduosius serbentus plačiai naudoja gydymui. Jie švelnina moterims priešmenstruacinį sindromą (PMS) ir menopauzės simptomus. Juodieji serbentai yra diuretikas, jais gydomas peršalimas. Iš uogų ir serbentų krūmų lapų gaminami vaistai, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Iš džiovintų ar žalių lapų gaminama skani arbata. Žiemą užšaldytuose juoduosiuose serbentuose vis dar apstu vitaminų. Netgi iš džiovintų juodųjų serbentų lapų galima išsivirti vitaminizuotos arbatos.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Liepos mėnesį nokstančios gardžios vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Miškuose jau noksta mėlynės. Daugelis tikrai žino, kad mėlynės yra naudingos akims. Šviežios mėlynės arba mėlynių sultys mažina akių nuovargį, gerina regėjimą ir tinklainės atsinaujinimą. Taip pat sustiprina matymą prietemoje ir padeda dirbantiems dirbtinėje šviesoje ar ilgai dirbantiems su kompiuteriu. Tačiau mėlynės gali suteikti kur kas daugiau naudos mūsų organizmui. Jos, kaip ir kitos miško uogos, sukaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų.

Mėlynėse yra karotino ir vitamino C, kurie palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminų, dalyvaujančių nervinių ląstelių metabolizme. Vitamino A mėlynėse yra ypač daug. Jis sėkmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano. Jie aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę, reikalingi augimui, kraujo gamybai, audinių kvėpavimui. Kai trūksta mikroelementų, sutrinka biologiškai veiklių medžiagų – fermentų, hormonų ir vitaminų – susidarymas.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Miško ir pamiškių gervuogės malšina troškulį karščiuojant. Mokslininkai, ištyrę daugiau nei tūkstantį maisto produktų, gervuoges išrinko daugiausia antioksidantų turinčiu produktu. Kaip žinome, antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, taigi saugo mus nuo įvairių ligų ir senatvės, gerina sveikatą ir puoselėja grožį.

Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis ir puoselėjančio odą, plaukus bei nagus. Net ir termiškai apdorojus gervuoges, jose lieka didelis vitamino E kiekis. Taip pat jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.

Gervuogės
© Shutterstock nuotr.

Aviečių uogose ir lapuose gausu vitaminų (C, E, P, B1, B9, PP, karoteno), mineralinių medžiagų (geležies, vario, fosforo, jodo), ląstelienos, pektinų ir organinių rūgščių, pavyzdžiui, salicilo. Aviečių uogos renkamos liepą – rugpjūtį, o lapai – birželio – rugsėjo mėnesiais. Liaudies medicinoje taip pat naudojamos džiovintos šakutės su žiedais ir lapais, žiemą – šviežiai nuskinti ūgliai. Tad jeigu neturite sudžiovintų aviečių lapų ar vaisių, arbatos galite pasiruošti iš jaunų (pirmamečių) jų ūglių ir nedidelių stiebų.

Vaistažolėse slypinti jėga: ko reiktų prisirinkti vasarą
© Shutterstock nuotr.

Džiovinti ar šaldyti?

Skaniausios ir naudingiausios uogos būna iškart po surinkimo. Tačiau norint uogas išsaugoti žiemai, reikia jas šaldyti arba džiovinti.
Daugiau maistinių medžiagų išlieka užšaldytose uogose. Žemuoges, mėlynes rekomenduojama šaldyti neplautas, tik prieš tai jas reikėtų gerai perrinkti. Šaldiklio temperatūra turėtų būti 20–25 °C šalčio. Derėtų naudoti tik drėgmei ir garams atsparius indus. Naudojant polietileno maišelius, prieš juos užsandarinant reikia išspausti iš jų orą ir palikti 1 cm tarpą galimam produktų išsiplėtimui.

Džiovinimui renkamos gerai sunokusios sausos uogos. Pavėsyje apvytinamos ir tuomet džiovinamos ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Iš šių uogų labai tinka daryti arbatas. Džiovintas mėlynes galima vartoti net 2 metus. Ne mažiau naudingų savybių turi uogų augalų lapai, džiovinami vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (504)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (151)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Orai: trečiadienį – šalčiausia šio mėnesio naktis (2)

Artimiausiomis dienomis orai bus labai permainingi, antradienio dieną dangus virš Lietuvos bus...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (35)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (71)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (146)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

„Crystal Palace“ didvyriškų pastangų nepakako: „Liverpool“ Londoną paliko be nuostolių (1)

Anglijos „Premier“ lygos antrasis turas užbaigtas „ Crystal Palace “ ir „Liverpool“...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (102)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką (3)

Pietų Australijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, suvirpinęs šimtus tūkstančių feisbuko...

Ištekėjusi moteris su meilužiu sudarė žodinę sutartį: nesididžiuoju savo sprendimu (61)

Noriu ir aš papasakoti savo istoriją. Esu 47-erių moteris, susituokusi gyvenu 27 - erius metus.