aA
Visame pasaulyje stiprėjanti kova prieš viršsvorį kartu reiškia ir realias galimybes verslui, Lietuva – ne išimtis. Turintys viršsvorio jaučiasi net 56 proc. lietuvių, o 37 proc. sako besistengiantys numesti svorio.
© Shutterstock nuotr.

Dažniausiai – net 84 proc. lietuvių – svorio metimui renkasi keisti savo mitybą, 41 proc. imasi sporto, 9 proc. geria papildus ar specialius kokteilius svorio metimui, 3 proc. pasikliauna gydytojų skirtais vaistais. Lietuviai viršsvorio klausimais lenkia europiečius, tarp kurių viršsvorio jaučia turintys 52 proc., o jo atsikratyti bando 47 proc., tačiau rikiuojasi šalia kitų Baltijos šalių, atitinkamai tarp latvių yra 58 ir 36 proc., tarp estų – 57 ir 47 proc.

„Prieš penkerius metus aktualiausios temos vartotojams buvo komunalinių paslaugų kainos, darbo vietos išsaugojimas ir ekonomika, tačiau dabar visų dėmesys yra labiausiai sutelktas į šeimą, asmeninį gyvenimą – sveikatą, vaikų švietimą ir gerovę. Vis labiau ryškėjančios tendencijos rūpintis sveikata ir gyventojų noras bei pastangos numesti svorio kartu reiškia puikias galimybes gamintojams ir pardavėjams rinkoje teikti sveikatą puoselėjančius produktus, kurių pirkėjai nori ir kuriems yra pasiryžę išleisti daugiau pinigų“, – sako Asta Ivanauskienė, „Nielsen“ Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.

Lietuvių susirūpinimas sveikata auga ne vienerius metus iš eilės. Jei 2010-aisiais sveikatą kaip svarbiausią rūpestį nurodė vos 15 proc. vartotojų, tai paskutinį 2014-ųjų ketvirtį tokių žmonių jau buvo 39 proc. Pasak A. Ivanauskienės, verslui svarbu šiandien atkreipti dėmesį ir atitikti vartotojų poreikius.

Besirūpindami sveikata, lietuviai linkę skirti daugiau dėmesio būtent maistui, o ne aktyvesniam gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, norėdami geriau atrodyti ir sveikiau jaustis, sportuoja net 66 proc. europiečių, o Lietuvoje tik 41 proc. respondentų nurodė besirenkantys sportą kaip sveikatos puoselėjimo ir svorio reguliavimo priemonę, Latvijoje – 59 proc., Estijoje – 54 proc.

Tyrimas atskleidė, kad siekdami numesti svorio lietuviai mitybą pirmiausia koreguoja valgydami daugiau natūralių, šviežių produktų (61 proc.), dalis valgo tą patį maistą tik mažesnėmis porcijomis (61 proc.), taip pat dažnas mažina suvartojamų riebalų kiekį (55 proc.), kaip galėdami atsisako šokoladų, cukrų (48 proc.), mažiau valgo perdirbtų produktų (28 proc.).

Lietuviai, planuodami savo maisto racioną, nepaisant to, ar jie ketina numesti svorio, ar ne, per artimiausią pusmetį sako daugiau pirksiantys daržovių (23 proc.), vaisių (21 proc.), žuvies ir jūros gėrybių (17 proc.), mažiau žada pirkti sausainių ir pyragų (38 proc.), ledų ir šaldytų desertų (38 proc.), o visai atsisakyti šokoladų (48 proc.), maisto ruošinių ir mišinių (47 proc.), cukrinių saldainių (46 proc.).

Net 92 proc. Lietuvos vartotojų mano, kad organiški ir natūralūs produktai yra brangesni, 89 proc. maistą mieliau gamina namie, kad galėtų būti tikri dėl patiekalo turinio. 83 proc. vartotojų renkasi vietinius, natūralius ir organiškus produktus, 76 proc. – vietoje gaminamus produktus, 74 proc. įprastai perka išparduodamus produktus.

Rinkdamiesi maisto produktus pagal sveikatingumo kriterijus Lietuvos vartotojai labiausiai atkreipia dėmesį, kad jie būtų be genetiškai modifikuotų organizmų (itin svarbu 56 proc. vartotojų), dirbtinių dažiklių (49 proc.) ar skonių (47 proc.). Kitų Baltijos šalių bei visos Europos vartotojai kelia panašius prioritetus, tačiau būtent lietuviai išsiskiria kur kas tvirtesniu apsisprendimu už tai ir daugiau mokėti.

„Augant susirūpinimui sveikata bei šeimos gerove, didesnis dėmesys skiriamas ne tik sveikai asmeninei mitybai, bet ir šeimos mitybai apskritai. Vis daugiau lietuvių teigia gaminantys namuose, maisto gamybai jie renkasi sveikus produktus ir skiria laiko sudėties aprašymų ant pakuočių skaitymui – net 67 proc. lietuvių sako tai darantys atidžiai“, – sako A. Ivanauskienė.

Už produktus be genetiškai modifikuotų organizmų sako pasiryžę papildomai pinigų išleisti 42 proc. lietuvių, vos 16 proc. estų, 18 proc. latvių, 29 proc. europiečių, atitinkamai už maistą be dirbtinių dažiklių – 35 proc. lietuvių, 13 proc. estų, 9 proc. latvių, 25 proc. europiečių, be dirbtinių skonių – 33 proc. lietuvių, 12 proc. estų, 10 proc. latvių, 23 proc. europiečių.

Tyrimą 2014 m. III ketvirtį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (105)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (69)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (78)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (116)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (10)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (209)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...