aA
Visame pasaulyje stiprėjanti kova prieš viršsvorį kartu reiškia ir realias galimybes verslui, Lietuva – ne išimtis. Turintys viršsvorio jaučiasi net 56 proc. lietuvių, o 37 proc. sako besistengiantys numesti svorio.
Tyrimas: lietuviai tingi sportuoti, bet labiau rūpinasi mityba
© Shutterstock nuotr.

Dažniausiai – net 84 proc. lietuvių – svorio metimui renkasi keisti savo mitybą, 41 proc. imasi sporto, 9 proc. geria papildus ar specialius kokteilius svorio metimui, 3 proc. pasikliauna gydytojų skirtais vaistais. Lietuviai viršsvorio klausimais lenkia europiečius, tarp kurių viršsvorio jaučia turintys 52 proc., o jo atsikratyti bando 47 proc., tačiau rikiuojasi šalia kitų Baltijos šalių, atitinkamai tarp latvių yra 58 ir 36 proc., tarp estų – 57 ir 47 proc.

„Prieš penkerius metus aktualiausios temos vartotojams buvo komunalinių paslaugų kainos, darbo vietos išsaugojimas ir ekonomika, tačiau dabar visų dėmesys yra labiausiai sutelktas į šeimą, asmeninį gyvenimą – sveikatą, vaikų švietimą ir gerovę. Vis labiau ryškėjančios tendencijos rūpintis sveikata ir gyventojų noras bei pastangos numesti svorio kartu reiškia puikias galimybes gamintojams ir pardavėjams rinkoje teikti sveikatą puoselėjančius produktus, kurių pirkėjai nori ir kuriems yra pasiryžę išleisti daugiau pinigų“, – sako Asta Ivanauskienė, „Nielsen“ Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.

Lietuvių susirūpinimas sveikata auga ne vienerius metus iš eilės. Jei 2010-aisiais sveikatą kaip svarbiausią rūpestį nurodė vos 15 proc. vartotojų, tai paskutinį 2014-ųjų ketvirtį tokių žmonių jau buvo 39 proc. Pasak A. Ivanauskienės, verslui svarbu šiandien atkreipti dėmesį ir atitikti vartotojų poreikius.

Besirūpindami sveikata, lietuviai linkę skirti daugiau dėmesio būtent maistui, o ne aktyvesniam gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, norėdami geriau atrodyti ir sveikiau jaustis, sportuoja net 66 proc. europiečių, o Lietuvoje tik 41 proc. respondentų nurodė besirenkantys sportą kaip sveikatos puoselėjimo ir svorio reguliavimo priemonę, Latvijoje – 59 proc., Estijoje – 54 proc.

Tyrimas atskleidė, kad siekdami numesti svorio lietuviai mitybą pirmiausia koreguoja valgydami daugiau natūralių, šviežių produktų (61 proc.), dalis valgo tą patį maistą tik mažesnėmis porcijomis (61 proc.), taip pat dažnas mažina suvartojamų riebalų kiekį (55 proc.), kaip galėdami atsisako šokoladų, cukrų (48 proc.), mažiau valgo perdirbtų produktų (28 proc.).

Lietuviai, planuodami savo maisto racioną, nepaisant to, ar jie ketina numesti svorio, ar ne, per artimiausią pusmetį sako daugiau pirksiantys daržovių (23 proc.), vaisių (21 proc.), žuvies ir jūros gėrybių (17 proc.), mažiau žada pirkti sausainių ir pyragų (38 proc.), ledų ir šaldytų desertų (38 proc.), o visai atsisakyti šokoladų (48 proc.), maisto ruošinių ir mišinių (47 proc.), cukrinių saldainių (46 proc.).

Net 92 proc. Lietuvos vartotojų mano, kad organiški ir natūralūs produktai yra brangesni, 89 proc. maistą mieliau gamina namie, kad galėtų būti tikri dėl patiekalo turinio. 83 proc. vartotojų renkasi vietinius, natūralius ir organiškus produktus, 76 proc. – vietoje gaminamus produktus, 74 proc. įprastai perka išparduodamus produktus.

Rinkdamiesi maisto produktus pagal sveikatingumo kriterijus Lietuvos vartotojai labiausiai atkreipia dėmesį, kad jie būtų be genetiškai modifikuotų organizmų (itin svarbu 56 proc. vartotojų), dirbtinių dažiklių (49 proc.) ar skonių (47 proc.). Kitų Baltijos šalių bei visos Europos vartotojai kelia panašius prioritetus, tačiau būtent lietuviai išsiskiria kur kas tvirtesniu apsisprendimu už tai ir daugiau mokėti.

„Augant susirūpinimui sveikata bei šeimos gerove, didesnis dėmesys skiriamas ne tik sveikai asmeninei mitybai, bet ir šeimos mitybai apskritai. Vis daugiau lietuvių teigia gaminantys namuose, maisto gamybai jie renkasi sveikus produktus ir skiria laiko sudėties aprašymų ant pakuočių skaitymui – net 67 proc. lietuvių sako tai darantys atidžiai“, – sako A. Ivanauskienė.

Už produktus be genetiškai modifikuotų organizmų sako pasiryžę papildomai pinigų išleisti 42 proc. lietuvių, vos 16 proc. estų, 18 proc. latvių, 29 proc. europiečių, atitinkamai už maistą be dirbtinių dažiklių – 35 proc. lietuvių, 13 proc. estų, 9 proc. latvių, 25 proc. europiečių, be dirbtinių skonių – 33 proc. lietuvių, 12 proc. estų, 10 proc. latvių, 23 proc. europiečių.

Tyrimą 2014 m. III ketvirtį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (243)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1021)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (139)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (98)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (84)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (47)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (33)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (61)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (72)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

Dizaineriai neria į naują nišą: kaukes parduoda po 200 dolerių (22)

Gwyneth Paltrow pirmadienį instagrame paskelbė nuotrauką, kurioje ji grįžta iš ūkininkų...

|Maža didelių žinių kaina