aA
Apžvelgus paklausiausias kosmetikos prekes Baltijos šalyse paaiškėjo, jog asortimentas smarkiai skiriasi ir rodo ne tik kitokius lietuvių, latvių ir estų kosmetikos vartojimo įpročius, bet ir skirtingai pasirenkamus grožio akcentus. Tuo tarpu rinkodarinių veiksmų analizė leido išskirti net nacionalinius lietuvių ir mūsų artimiausių kaimynų bruožus.
© Shutterstock nuotr.

Šiemet Lietuvoje jau dešimtmetį švenčianti britų kosmetika dalinasi savo atradimais bei įžvalgomis apie kosmetikos vartojimą trijose Baltijos šalyse.

„Nors verslo pasaulyje Baltijos šalis įprasta laikyti viena rinka, kosmetikos įsigijimo, išsirinkimo tendencijos jose labai skiriasi, - sakė Skaistė Tarvydienė, „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė. - Pavyzdžiui, Estijos pirkėjai santūresni, stabilesni savo sprendimuose, todėl ir į nuolaidas bei įvairias akcijas mažiau reaguoja. Tuo tarpu Lietuvoje yra priešingai: žmonės atviresni, impulsyvesni, o sykiu ir imlesni nuolaidoms bei įvairioms akcijoms. Mūsų pirkėjai greičiau įsitraukia į siūlomas veiklas bei pramogas, pavyzdžiui, mėgsta parduotuvėse išbadyti kažką nauja ar pasidaryti makiažą. Ir net yra linkę derėtis! Latviai savo „pirkimo charakteriu“ laikosi aukso vidurio ir yra tarp Estijos bei Lietuvos: ekspresyvesni už estus, tačiau ne tiek kiek lietuviai“.

Skiriasi ir Baltijos šalių prekių paklausa, t. y. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pirmenybė teikiama kitiems produktams ar net jų grupėms, kas iš esmės rodo skirtingą grožio sampratą bei rūpinimosi savimi koncepciją. Pavyzdžiui, Estijoje nuperkama daugiau veidui skirtų produktų, kai tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje paklausesnės kūno priežiūros priemonės.

Lyginant kūno sviestų pardavimus, Estijoje populiariausias mangų kvapo produktas. Latvijoje sviestas-lyderis kvepia greipfrutais. Tuo tarpu lietuviai teikia pirmenybę sviestmedžio kūno sviestui – renkasi natūralesnių kvapų bei sudėties produktus.

Vis dėlto bene didžiausi skirtumai tarp Baltijos šalių vartotojų pastebimi makiažo priemonių asortimente. Jei estės pirmenybę teikia šviesių tonų, švelnių atspalvių makiažo pagrindui, tai latvės ir lietuvės dažniau renkasi įvairius bronzantus ir taip pabrėžia vis dar gajas įdegusio-sveiko-gražaus kūno sąsajas. „Taip pat ryškesnis makiažas rodo norą atkreipti į save dėmesį, pabrėžti moteriškumą“, - sakė S. Tarvydienė.

Lyginant Baltijos šalių ir kitų Europos regionų rinkas, skirtumai – dar didesni. „Pavyzdžiui, jei pas mus makiažo priemonės sudaro apie 10 proc. visų pardavimų, tai tuo tarpu Graikijoje, Turkijoje makiažo priemonės sudaro apie trečdalį parduotuvių apyvartų ir apskritai tose šalyse populiarusis britų kosmetikos gamintojas yra geriausiai žinomas būtent dėl makiažo priemonių“, - pasakojo S. Tarvydienė.

Grožį ne tiek su išoriniais bruožais ar formomis, o su gera savijauta, savęs priėmimu siejantis britų kosmetikos gamintojas nuolat atlieka įvairius tyrimus, rodančius, kaip moterys supranta ir vertina savo išvaizdą, ką apie save galvoja. Pavyzdžiui, pristatant naują kosmetikos liniją su laukinių arganų aliejumi atliktas tyrimas apie tai, kaip moterys skirtingose pasaulio šalyse rūpinasi savo kūnu.

Tyrime dalyvavo 500 moterų iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Japonijos. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog kūno odos drėkinimu labiausiai rūpinasi azijietės – drėkinamąsias, maitinamąsias priemones naudoja net 53 proc. dalyvavusių apklausoje, antroje vietoje – europietės - 24 proc., o trečioje – amerikietės (19 proc.).

Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad 10 proc. moterų niekuomet nenaudoja jokių drėkinamųjų priemonių savo odai. 50 proc. moterų niekada nedėvėjo šortų, nes gėdijasi savo kojų išvaizdos.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (56)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Profesorius Lukoševičius: druska gali žudyti, bet jos visiškai atsisakius – tragiškos pasekmės

Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (209)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Garsiausių menininkų našlė: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos?

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Prieš 23 metus duotam interviu Samas papasakojo apie išbyrėjusius dantis, o savo ateitį „numatė“ Rusijoje (24)

Internete pasirodė prie 23 metus kurta laida „X klanas“ (aut.Ligita Juknevičiūtė ir Remigijus...

Gabrielius Landsbergis: siūlome stabdyti mokesčių pertvarką (59)

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) Tarybos...