Ilgas kelias diagnozės link
Pasak gydytojos Eglės Puncevičienės, sisteminė raudonoji vilkligė dažniausiai pasireiškia jauno ir darbingo amžiaus žmonėms nuo 16 iki 55 metų amžiaus. Tik 15 proc. populiacijos liga diagnozuojama vyresniame amžiuje: „Reprodukcinio amžiaus moterys šia liga serga nuo 7 iki 15 kartų dažniau už vyrus. Liga neretai pasireiškia nėštumo metu ar po gimdymo, tai iš dalies yra paaiškinama estrogenų hormoniniu poveikiu“.
Sisteminė raudonoji vilkligė medikų neretai vadinama „tūkstančio veidų“ liga. Asociacija kilusi dėl plačios simptomų, klinikinės išraiškos įvairovės. SRV gali pažeisti bene visus organus ir jų sistemas, neaplenkiant odos, sąnarių, raumenų, širdies, inkstų, kraujodaros sistemos ir kitų. Priklausomai nuo ligos eigos, gali atsirasti odos bėrimai, sąnarių skausmas ar artritas, tačiau taip pat pirmas ligos požymis gali būti ir inkstų ar kitų organų pažeidimas.
„Neretai pacientai jaučia ir gausius nespecifinius simptomus: bendrą silpnumą, nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą nesant infekcijos požymių ir kitus. Todėl neretai ligos diagnostika gali tapti iššūkiu, ypač kol pacientas patenka pas gydytoją reumatologą“, – iššūkius vardija gydytoja.
Skiepai su išlygomis
Sisteminė raudonoji vilkligė – sisteminė autoimuninė liga, pasireiškianti sutrikusia imuninės sistemos funkcija, sisteminiu uždegimu ir audinių destrukcija.
„Pacientai neretai gydomi gliukokortikoidais, imunosupresiniais, imunomoduliuojančiais ir kitais preparatais, todėl tampa imlesni įvairioms infekcijoms. Dėl šios priežasties yra prioritetinėse COVID-19 vakcinacijos grupėse“, – sako reumatologė ir priduria, jog skiepytis nuo koronaviruso vis tik rekomenduojama tik tuo atveju, jei liga nėra paūmėjusi.
Nors, gydytojos teigimu, autoimuninių reumatinių ligų kontekste, sergant RSV ir užsikrėtus COVID-19, ligos sunkumas ir mirštamumas palyginti su bendra populiacija nesiskiria, rizikos išauga. Blogos prognozės veiksniai yra ne tiek pati autoimuninė reumatinė liga, o vyriška lytis, gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei lėtinė obstrukcinė plaučių ligos. Pandemijos metu ir skiepijantis COVID-19 vakcinomis, sergantiems SRV pacientams rekomenduojama tęsti skiriamą gydymą, o kilus klausimų visada kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją reumatologą.
Sergantiems šia autoimunine liga vakcinuotis reikėtų tik pasitarus su ligos eigą sekančiu reumatologu. „Rekomenduojama, kad pacientai būtų skiepijami tik esant stabiliai ligos eigai ar remisijai, tokiu būdų siekiama, kad susiformuotų tinkamas imuninis atsakas į vakciną. Negyvomis vakcinomis skiepytis rekomenduojama visiems SRV pacientams, taip pat sezoninėmis gripo ir erkinio encefalito vakcinomis. Tiesa, jei pacientui skiriamas intensyvus imunosupresinis gydymas, tarkime, gydymas biologine terapija, skiepai gyvomis vakcinomis yra kontraindikuotini“, – sako E. Puncevičienė.
Verta žinoti
Vasarą – riboti malonumai
Deja, pavojų sergant SRV kelia tiesioginiai saulės spinduliai. Gydytoja pabrėžia, jog ekspozicija su UV spinduliais sergant SRV gali lemti padidėjusią uždegiminių citokinų, autoantikūnių gamybą ir imuninės sistemos ląstelių stimuliaciją: „Visi šie mechanizmai turi įtakos „peteliškės“ tipo bėrimų atsiradimui ant veido, taip pat migruojantiems bėrimams ant krūtinės, rankų odos bei stimuliuoti viso organizmo autoimunogeniškumą. Todėl šiltuoju metų laiku sergantiesiems minėta liga rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, o norint mėgautis maudynėmis ir vasarišku oru naudoti saulės apsauginius kremus su maksimalia SPF apsauga.“
