Raumenų traumos atsiranda pervargus, nuo per didelio apkrovimo treniruotės metu arba paprasčiausiai nuo vieno staigaus, netikslaus judesio. Dažniausiai ištinka lengvi ar stiprūs raumenų patempimai be raumens plyšimo. Jie pasireiškia raumenų skausmu ir nemaloniais pojūčiais judant.
„Plyšimas“ gali būti švelnus arba skausmingas, priklausomai nuo plyšusių skaidulų skaičiaus. Sportininkas tikrai jaus skausmą tempdamas raumenį. Skausmas ir diskomfortas didėja, pažeista vieta patinsta, judesiai komplikuojasi.
Bėgikai dažniausiai pasitempia užpakalinius šlaunies raumenis. Šių raumenų „trūkiai“ dažniausiai sukelia skausmą, kuris lokalizuojasi bet kurioje šlaunies užpakalinio paviršiaus vietoje. Nedidelio patempimo sportininkas gali nejausti, kol nebaigs treniruotės ir neatvės.
Jei patempimas vidutinis, iškart prarandama funkcija. Stiprus patempimas arba bet koks negyjantis užpakalinių šlaunies raumenų patempimas gali apimti plėštinį lūžį, kuris atsiranda, kai raumuo nutraukia (nulaužia) dalį dubens kaulo.
Nestiprus raumens plyšimas reikalauja maždaug trijų gydymo savaičių, bet sunkesniu atveju pilnavertė veikla turi būti atidėta neribotam laikui. Šis sindromas yra pakankamai dažnas ir pasireiškia, kai klubinė blauzdos juosta pasikartojančiai trinasi į šoninį šlaunies antkrumplį. Toje vietoje minkštasis audinys tampa skausmingas.
Raumenų patempimo gydymas
1) Poilsis: poilsis yra svarbiausias audinių atsistatymui. Be poilsio raumuo nuolat patirs krūvį, dėl ko didės raumens uždegimas, skausmas ir visai tikėtina, kad atsiras rimtesnių pažeidimų–traumų.
Be to, daugumai audinių po traumos jau reikia kur kas daugiau laiko sugyti, nei prieš traumą jiems atsistatyti. Bendras principas yra toks, jog poilsis turėtų užtrukti tiek, kad pacientas galėtų judinti galūnę t.y. galūnė visiškai funkcionuotų, o skausmo ją judinant nebūtų.
2) Ledas: ledas mažina audinių patinimą, stabdo kraujavimą ir malšina skausmą. Jį reikėtų dėti ant raumenų kaip įmanoma ankščiau po jų traumos ar perkrovos. Ledas puikiai slopina uždegiminį atsaką ir malšina skausmą uždegiminiame karščiuojančiame židinyje. Jeigu šaltis naudojamas tinkamai, tai destrukcinius procesus uždegimo židinyje galima labai sumažinti.
Manoma, kad geras metodas yra šaldyti pažeistą vietą po 20 min. per valandą keletą valandų iškart po pažeidimo. Kitose rekomendacijose teigiama, kad šaldyti reikėtų 15-20 min. po to padaryti tokios pat trukmės pertrauką ir šį ciklą pagal galimybes kartoti 24-48 valandas.
3) Pakėlimas: specialistai pataria pakelti pažeistą galūnę kartu ją šaldant ledu arba iškart po šaldymo. Pakėlus galūnę iš pažeistų audinių išteka perteklinis nereikalingas skysčio kiekis. Taip sumažinamas patinimas, o dėl mažesnio patinimo mažėja ir skausmas.
Jeigu pažeista koja, tai užtektų ją aukščiau padėti ant pagalvių.
4) Spaudimas: pažeistą vietą apvynioti elastiniu bintu patartina todėl, kad spaudimas mažina audinių patinimą, sustiprina raumenis, bei sumažina jų judesių amplitudes tol, kol papildomų judesių nereikia, kad būtų galima išvengti didesnės traumos. Spaudimas yra efektyviausias, jeigu elastiniu bintu galūnė apvyniojama prieš tai ją atšaldžius ledu ir palaikius pakeltą.
5) Priešuždegiminiai vaistai: priešuždegiminiai vaistai gali mažinti patinimą. Tačiau dauguma šių vaistų turi nepageidaujamą šalutinį poveikį skrandžiui, todėl jei tik įmanoma, reikėtų išmėginti raumenines skaidulas malšinant natūraliais būdais arba prieš vaistų vartojimą kreiptis į gydytoją.
6) Raumenų sustiprinimas: kai raumuo sugyja, labai svarbu atgauti jėgas t.y. sustiprinti raumenis prieš užsiimant sportine veikla. Pats sužeidimas arba laiko tarpas po sužeidimo gali sumažinti raumens pajėgumą.
Ne tik pažeisti raumenys, bet ir visi raumenys turėtų būti pramankštinti prieš treniruojantis. Tačiau būkite atsargūs pasirinkdami treniruočių krūvį, nes per didelis krūvis silpniems raumenims gali sukelti pakartotiną traumą.
7) Šiluma: šiluma paprastai yra naudojama įsisenėjusiems sužeidimams arba sužeidimams be uždegimo ar tinimo simptomų. Šilumos terapija geriausiai pritaikoma skaudančių, nelanksčių, maudžiančių raumenų arba sąnarių skausmui gydyti. Šiluma padidina kraujo įtekėjimą į skaudantį raumenį ir padeda atpalaiduoti jį.
8) Šildantys tepalai: raumenų skausmą gerai malšina ir šildantys tepalai. Ypač geru poveikiu pasižymi paprikos pagrindu sukurti tepalai. Sportininkams norint sukelti šildomąjį tepalo poveikį, tepalą reikia tepti ant norimos raumenų srities odos apie 2-3 gramus prieš sportuojant ir po sporto jį nuplauti. Jeigu skauda raumenis, tai šildančiuosius tepalus rekomenduojama tepti 2-3 kartus per dieną ant skaudamos vietos ir reikėtų uždėti tvarstį.
9) Venkite raumenų nuovargio: nepavargę raumenys turi savybę „sulaikyti“ staigius energijos ir jėgų kitimus netikėtai pasikeitus situacijai (pavyzdžiui, paslydus, pakreipus netinkamai koją ir pan.) ir taip apsaugoti raumenis nuo plyšimų, sausgyslių patempimų, sąnarių išnirimų ar net kaulų lūžių.
Tačiau, jei raumuo yra fiziškai išsekęs, ši apsauginė savybė prastėja, ir patirti trauma yra labai paprasta. Todėl raumens jėgų atstatymas jums padės išvengti pakartotinių traumų. Labiau tikėtinos pavargusių raumenų traumos. Sportininkai turėtų būti atsargūs ypač tada, kai jie pavargsta, nes tuomet raumuo yra labiau pažeidžiamas.
10) Tinkamai apšilkite: apšilimas prieš intensyvias rungtynes ar kitas sporto varžybas padės atpalaiduoti raumenį ir išvengti traumų. Sportuojant neapšilus padidėja galimybė patempti raumenį.
