aA
Išgirdus vėžio diagnozę būtis juodu brūkšniu tarsi padalijama į „prieš“ ir „po“. Tačiau tai nereiškia, kad „po“ – vien tamsa. Peržengę ašarų, nevilties, mirties baimės slenksčius galime atrasti naujų gyvenimo spalvų ir savo galių. Ne mažiau svarbi už gydymą yra minčių terapija.
Moteris
Moteris
© Shutterstock nuotr.

Apima sunkūs jausmai

„Kaip toliau gyventi?“, „Kodėl tai nutiko man?“, „Ar aš pasveiksiu?“, „Kaip man tai ištverti?“, „Kuo aš pats sau galiu padėti?“ – tokie klausimai, pasak su šiais pacientais dirbančių psichologių, užplūsta beveik kiekvieną, sužinojusį, kad jis serga onkologine liga.

Kartu žmones apima įvairūs sunkūs jausmai: pasimetimas, baimė, nerimas, liūdesys. Psichologai teigia, kad tokia reakcija šioje situacijoje visiškai normali, tačiau šiuos jausmus reikia išgyventi, ištverti, išmokti susitvarkyti su jais, atrasti tinkamus nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdus.

Psichologas yra profesionalus ligonių pagalbininkas, ne tik teikiantis emocinę paramą, bet ir padedantis rasti savyje jėgų, stiprybės tvarkytis su savo išgyvenimais, išmokti naujų problemos sprendimo būdų, pamatyti teigiamus gyvenimo aspektus.

„Artimiesiems, šeimos nariams taip pat būna nelengva aukštyn kojomis apvirtus visos šeimos gyvenimui, o kartais netgi sunkiau apsiprasti su pasikeitimais, susitvarkyti su savo išgyvenimais nei sergantiesiems“, – tikina onkopsichologė Marija Turlinskienė.

Psichologinę pagalbą onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems teikiančiame Onkopsichologijos ir komunikacijos centre „Kraujas“, veikiančiame Vilniuje, galima išbandyti įvairius psichologinės pagalbos būdus, terapijas.

„Mes ypač reikalingi tiems, kuriems liga ką tik diagnozuota, sudėtingo gydymosi proceso metu, kai pacientas nori išsikalbėti, bet savo jausmais vengia apsunkinti artimuosius“, – aiškina šiame centre konsultuojanti M. Turlinskienė.

Į pagalbą ateina menas

Įveikti neviltį, skausmą, įgauti stiprybės, susivokti kritinėje situacijoje ligoniams padeda profesionalūs psichologai, žinomi menininkai bei kitų sričių specialistai. Užsiėmimuose įgytus įgūdžius vėliau galima taikyti savarankiškai, namuose.

Teatro meno virtuvė atsiveria dramos studijoje „Persona“, kuriai vadovauja režisierius Rokas Ramanauskas. Pažinti save, išreikšti emocijas, išlaisvinti kūrybiškumą pasitelkus muziką moko garsus perkusininkas Tomas Dobrovolskis.

Piešimo terapijos dėstytoja Brigita Paulauskienė kviečia pasinerti į fraktalų (sudėtingų geometrinių figūrų) piešimą, šokio ir muzikos terapijos specialistė Agnė Zinkevičiūtė padeda perprasti šokio ir judesio meditacijos paslaptis.

Psichologė Eglė Matulaitytė pabrėžia, kad meninės raiškos priemonės gali būti jungiamos su atsipalaidavimo technikomis: autogenine treniruote, progresyvine raumenų ar valdomos vaizduotės relaksacija. Jos ypač veiksmingos gydantis, kai savijauta prasta, vos sužinojus diagnozę.

Teikiamos ir individualios psichologinės konsultacijos. Veikia emocinės paramos grupė vyresniojo amžiaus onkologiniams ligoniams, psichoterapinė grupė jaunesniems pacientams. Teikiama pagalba vaikams, kurių tėvai serga, tėvams, auginantiems sergančius vaikus.

Čia dirbantys specialistai pasiekia ir kitus miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Seminarų programą galima rasti centro svetainėje www.okpc.lt. Panašus centras netrukus atvers duris ir Klaipėdoje.

Moko keisti požiūrį

Onkopsichologijos ir komunikacijos centre „Kraujas“ pirmą kartą Lietuvoje pacientams ir jų artimiesiems pradėta taikyti psichoterapija, paremta sveiko mąstymo ir vizualizacijos pratimais. Ji paprasta, lengvai suprantama, išmokus nesunku savarankiškai taikyti namuose.

Minčių keitimo terapiją sukūrė JAV gydytojas onkologas, radioterapeutas, psichoonkologijos pradininkas Carlas Simontonas. Jis siūlo keletą paprastų pratimų mintims keisti, jie padeda prisitaikyti prie situacijos, palengvina gydymąsi, pagerina gyvenimo kokybę.

„Epiktetas yra pasakęs, kad žmonėms kelia nerimą ne tam tikri dalykai, o požiūris į juos. Mūsų mintys sukelia tam tikrus jausmus, jausmai paveikia savijautą. Nuo jos priklauso ligos eiga, sveikimas“, – komentuoja M. Turlinskienė, neseniai sugrįžusi iš Lenkijoje vykusių C. Simontono programos terapinių mokymo kursų.

Sveikai mąstyti gali pasirodyti neįprasta, kaip, pavyzdžiui, vairuoti Londone, kur eismas vyksta priešinga gatvės puse, lygina pašnekovė. Tačiau, pasak jos, kasdien treniruojantis įmanoma to išmokti. Įrodyta, kad po 4–6 savaičių treniruočių sveikos mintys tampa automatinės.
Užduokime sau klausimą: kas atsiranda pirmas – jausmas ar mintis? Pagal racionaliąją elgesio terapiją pasaulio suvokimą galime pavaizduoti kaip ABCD modelį. A – įvykis, B – mintis, kuria jį vertiname, C – jausmas, kylantis kaip minties pasekmė, D – reakcija, elgesys, kurį lemia jausmas.

„Pakeitę B, tai yra įvykio įvertinimą arba mintį apie jį, turime galimybę pakeisti jausmus ir elgesį“, – sako M. Turlinskienė.

Pavyzdžiui, žinia apie onkologinę ligą (A), beveik visiems sukelia šoką, siaubą (C), nes vertiname ją kaip mirties nuosprendį (B). Toks vertinimas lemia elgesį (D): pasitraukimą, sutrikimą, blaškymąsi, užsidarymą nuo pasaulio.

Marijos Turlinskienės patarimai, kaip dirbti su mintimis

Paimkite popieriaus lapą ir vertikalia linija padalykite jį į dvi dalis.

Kairėje pusėje surašykite visas mintis, kurias sužadino įvykis. Tai geriausia daryti jaučiant emocinį skausmą.

Kiekvieną mintį patikrinkite pagal sveiko mąstymo taisykles. Jeigu bent į 3 klausimus neatsakėte „taip“, tai nesveika mintis.

Suformuluokite kiekvienai nesveikai minčiai naują, sveiką atitikmenį ir užrašykite dešinėje lapo pusėje.

Patikrinkite naują mintį pagal sveiko mąstymo taisykles.

Parašykite sveiką atitikmenį kiekvienai nesveikai minčiai.

Įvertinkite savo jausmą dabar nuo 0 iki 10.

Medituokite naujas, sveikas mintis kasdien bent po 30 sekundžių. Po 6–8 savaičių jos taps automatinės.

Visuomet turėkite po ranka lapą su surašytomis sveikomis ir nesveikomis mintimis. Naudokitės juo, kai tik pajuntate emocinį skausmą.

Prisiminkite: tam, kad jaustumėtės geriau, turite mąstyti sveikai.

Penkios sveiko mąstymo taisyklės

1. Sveikos mintys remiasi faktais.
2. Sveikos mintys saugo mūsų gyvybę ir sveikatą.
3. Sveikos mintys padeda pasiekti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus.
4. Sveikos mintys padeda spręsti konfliktines situacijas arba jų išvengti.
5. Sveikos mintys padeda jaustis taip, kaip norėtume jaustis.

Atsiminkite, kad sveikoms mintims/ nuostatoms tinka bent 3 iš šių punktų; tai, kas sveika vienam žmogui, nebūtinai sveika kitam; šiandienės mano sveikos mintys/ nuostatos nebūtinai bus man sveikos kitu metu; visi punktai yra vienodai svarbūs; jie gali netikti kai kurioms situacijoms.

Minčių keitimo pavyzdys

Vėžys „valgo“ mane iš vidaus. Vėžinės ląstelės silpnos ir chaotiškos. Neįrodyta, kad jos naikintų sveikas ląsteles. Atvirkščiai, imuninės sistemos ląstelės turi savybę naikinti vėžines, tad su jomis kovoja pats organizmas.

Chemoterapija baigia mane nužudyti. Chemoterapija padėjo pasveikti tūkstančiams pacientų. Ji gali padėti ir man. Tai pats veiksmingiausias vėžio gydymo būdas.

Aš mirsiu nuo vėžio greitai ir skausmuose. Aš nežinau, kada ir nuo ko mirsiu. Svarbiausia jaustis sveikam ir laimingam dabar.

Emocijų ABCD

A (Įvykis) – Diagnozė – vėžys.
B (Mintys) – Šiais laikais tai išgydoma liga, pažįstu ne vieną pasveikusį žmogų. Reikia ieškoti gerų specialistų.
C (Jausmai) – Ryžtas, pasitikėjimas savimi ir savo organizmu, pasikliovimas parama.
D (Veiksmai) – Konstruktyvus elgesys: užsirašau pas gydytoją, ieškau informacijos apie ligą, jos gydymą, siekiu palaikymo.

Nepavargstanti dalintis

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Dalia Bielskytė puikiai žino, kokia svarbi psichologinė pagalba susirgus šia klastinga liga.

Klaipėdietė poetė, dailininkė, fotografė daugiau kaip prieš 10 metų buvo patekusi į vėžio gniaužtus, tačiau jai pavyko ištrūkti. Dalia laiko savo misija ištiesti sergantiesiems pagalbos ranką, suteikti vilties. Ir nepaliauja kartojusi: liga nesustabdo gyvenimo šventės... D. Bielskytės vadovaujama bendrija kuruoja bei remia Onkopsichologijos ir komunikacijos centrą, kuriame konsultacijos ligoniams, jų artimiesiems teikiamos nemokamai. Dažnas svečias jame ir pati Dalia, niekuomet nepavargstanti dalintis gerąja patirtimi ir širdies šiluma.

Relaksacijos mokymus vedanti psichologė Eglė Matulaitytė apie atsipalaidavimo meną

„Relaksacija – tai ramybės, atsipalaidavimo būsena, kurią žmogus patiria, kai po psichinio ar fizinio streso nebelieka įtampos. Visi žinome įprastus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip pasivaikščiojimas gryname ore, bendravimas su draugais, šokiai, karšta vonia, gera knyga, filmas, joga. Tačiau kartais jie nepadeda.

Atliekant relaksacijos pratimus išmokstama valingai atsipalaiduoti, reguliariai praktikuojantis pagerėja fizinė ir psichologinė savijauta, sumažėja nerimas, labiau pasitikima savimi, nes atsipalaidavus nuslūgsta raumenų įtampa, sulėtėja kvėpavimas, širdies ritmas, sumažėja kraujospūdis.

Reguliariai atliekami atsipalaidavimo pratimai padeda išvengti organizmo išsekimo, įveikti su stresu susijusias ligas: įtampos keliamus galvos skausmus, nemigą, imuninės sistemos nusilpimą, arba jų išvengti. Galime atsikratyti nerimo, pailsėti, nusiraminti emociškai įtemptose situacijose, po jų susilp­ninti skausmo pojūtį.

Geriausiai žinomi atsipalaidavimo metodai – autogeninė treniruotė, raumenų įtempimo ir atpalaidavimo, kvėpavimo bei vizualizacijos pratimai – padės atsigauti psichikos ir proto galioms, pailsėti, geriau pasijusti fiziškai. Ne tik onkologinėmis, bet ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms tai padeda įveikti skausmą, pagerina savijautą, skatina sveikti.

Šių relaksacinių technikų įmanoma išmokti ir patiems, bet pradžioje naudinga profesionalų pagalba ir patarimai. Svarbi sąlyga: ligonis turi pats to norėti. Nepakanka, kad artimieji, linkėdami jam gero, skatina išbandyti šį būdą. Reikėtų žinoti, kad relaksacija ne visiems tinka, dalis žmonių nesąmoningai įtaigai nepasiduoda.“

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (135)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (47)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (19)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (122)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (305)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (384)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (1212)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Grupė „The Roop“ nugalėjo tarptautiniame virtualiame „Eurovizijos“ konkurse (188)

Dėl koronaviruso atšaukus net ir pačius svarbiausius pasaulio renginius, Lietuva šiemet neteko...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono: atvyko 208 keleiviai (156)

Šeštadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Kretingoje COVID-19 fiksuotas „Lidl“ dirbusiam apsauginiui, meras ragina nepanikuoti papildyta prekybos centro komentaru (33)

Kretingoje koronaviruso infekcija užfiksuota vienam LIDL darbuotojui, apie tai feisbuke pranešė...

|Maža didelių žinių kaina