Kalbant apie sveikatą, cholesterolis buvo ir yra labiausiai analizuojamas ir demonizuojamas. Štai „Goodlife” mitybos specialistė, dietistė Asta Bagdonaitė pastebi, kad dėl siauro požiūrio, įvairių mitų ar nutylėtų akivaizdžių tiesų, dauguma jos klientų iki šiol prisibijo cholesterolio. Jų gydytojai – taip pat. Tad ar ne metas nuodugniam pokalbiui apie baubu paverstą cholesterolį…
Dešros
© Shutterstock nuotr.

- Kaip visiems suprantama kalba ir trumpai paaiškinti, kas tas cholesterolis yra? Šis žodis daugumai asocijuojasi tik su neigiamais dalykais, bet jei jau cholesterolis egzistuoja, gal jo mūsų organizmui reikia?

- Cholesterolis – tai tik gyvūnams būdinga riebalinė, vandenyje netirpi medžiaga, įeinanti ir į žmogaus organizmo ląstelių sudėtį, palaikanti jų membranų standumą. Įdomu tai, kad net 75 proc. cholesterolio gaminasi pats organizmas (daugiausiai - kepenyse, žarnyne) ir tik 25 proc. – cholesterolio gauname su gyvūniniu maistu (augaluose cholesterolio nėra).

Jei organizmas su maistu cholesterolio gauna daugiau, jo sintetina mažiau, ir atvirkščiai. Cholesterolis organizmui yra tiek svarbus, kad didesnė jo dalis, išskirta su tulžimi į žarnyną, yra reabsorbuojama ir grąžinama į kraujotaką. Taigi cholesterolis yra tausojamas ir būtinas!

- Terminas „gerasis” cholesterolis taip pat neleidžia abejoti jo reikalingumu... Kuo tas „gerasis” skiriasi nuo „blogojo”?

- „Blogasis” cholesterolis arba mažo tankio lipoproteinas (MTL) keliauja iš kepenų į audinius, nešdamas ląstelėms gyvybiškai svarbų krovinį – statybinę medžiagą cholesterolį. O „bloguoju” jis buvo pavadintas, kai gydytojai kraujagyslėse aptiko tikslo nepasiekusių lipoproteinų - aterosklerozinių plokštelių, kupinų cholesterolio „nuosėdų”.

O štai didelio tankio molekulė (DTL) panaudotą cholesterolį iš audinių ir kraujagyslių surenka ir grąžina atgal į kepenis. DTL valo kraujagyslių sieneles ir audinius, neleidžia susidaryti pavojingiems kraujotakos „kamščiams”, tad jis laikomas „geruoju”. Teoriškai – „blogojo” cholesterolio padidėjimas ir „gerojo” sumažėjimas lemia aterosklerozės vystymąsi.

Iki šiol buvo (ir vis dar yra) siūlomi du gelbėjimosi būdai: išbraukti iš valgiaraščio cholesterolio gausius maisto produktus (kiaušinius, kepenėles, riebią mėsą, krevetes, sūrius ir sviestą) arba – slopinti natūralią organizmo cholesterolio gamybą (vartoti vaistus). Nors abu variantai per praėjusį šimtmetį labai prigijo, problemos tai neišsprendė.

Anaiptol – vis dažniau mirštama dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nes principas „nuo galvos skausmo padės tik giljotina” neefektyvus. Cholesterolio nuosėdos kraujagyslėse yra tik pasekmė to, kas vyksta organizme, nes jis cholesterolio koncentraciją reguliuoja pats. Tereikia rasti priežastį.

Tai, kad lipoproteinai tampa pavojingi tik tuomet, kai oksiduojasi, t.y., pakeliui į ląsteles „sugenda”, žinoma jau senai. Pakitęs, oksiduotas, MTL prilimpa prie kraujagyslės sienelės lyg nuodingas svetimkūnis ir sukelia uždegimą. Uždegimo šaltinį puola imuninės ląstelės, susidaro kietos, nesuskaidomo cholesterolio plokštelės, kurios dar apraizgomos apsauginiais baltyminiais dariniais - šis vidinis randas siaurina kraujagyslių spindį, trikdo kraujotaką, sukelia insulto, infarkto riziką, tačiau tuo pačiu gelbsti kraujagyslę nuo pavojingo uždegimo plitimo ir “prakiurimo” – juk procesas vyksta didelį spaudimą patiriančiose arterijose! Taigi – visos bėdos dėl oksidacijos.

- Kas sąlygoja cholesterolio ir būtent blogojo padidėjimą? Ar svarbiausias vaidmuo čia tenka mitybai? Ką eliminuoti iš valgiaraščio, jei turime užduotį normalizuoti cholesterolio kiekį? Kokie produktai patektų į didžiausių kenkėjų sąrašą?

- Kaip minėjau, reikia ieškoti uždegimus sukeliančių priežasčių. O vienos realiausių – nuolatinis gliukozės koncentracijos padidėjimas kraujyje, riebalų oksidacija ir organizmo antioksidacinės sistemos nusilpimas.

Kalbant apie mitybą, šiuos neigiamus pokyčius lemia perteklinis fruktozės ir aukštą glikemijos indeksą turinčių angliavandenių vartojimas bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Kraujagyslėms ir bendrai organizmui itin kenksmingi daugybė maisto priedų perdirbtuose maisto produktuose, gausus skrudinto, rūkyto maisto vartojimas, nes gamybos metu susiformuoja įvairiausių toksiškų medžiagų.

Būtina paminėti ir hidrintus riebalus – chemiškai sukietintų skystų augalinių aliejų transizomerai pažeidžia ląstelių membranų struktūrą, jautrumą, sukelia uždegimus, didina organizmo gaminamo cholesterolio koncentracijos padidėjimą. Uždegimus sukelia net per didelis Omega-6 riebiųjų rūgščių kiekis maiste (kukurūzų, saulėgrąžų, sojų, daugumos riešutų riebalai), o situaciją dar labiau pablogina antioksidantų trūkumas.

- O ar yra cholesterolį mažinančių produktų?

- Riebalų oksidacija dėl laisvųjų radikalų, toksiškų junginių pertekliaus paaktyvėja, kai su maistu gauname per mažai antioksidantų. Su daržovėmis, vaisiais, uogomis, žalumynais, sėklomis, riešutais, kakava, žaliąja arbata, jūros dumbliais gauname ne tik žinomų vit. C, E, A, bet ir daugybę kitų itin stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių biologiškai aktyvių medžiagų: bioflavanoidų, polifenolių, karotenoidų, taip pat – detoksikacijos procese dalyvaujančio magnio, sieros, seleno ir kt. Nėra oksidacinio streso – nėra cholestreolio nuosėdų, tad kraujagyslės saugios ir sveikos.

Kaip tiesiogiai mažinančias cholesterolio kiekį organizme būtina paminėti tirpiąsias skaidulas beta-gliukanus, kurių itin gausu avižose, pektinus, kurių daug obuoliuose, uogose, burokėliuose, pupelėse ir kituose augaliniuose produktuose. Sudarydami lipnias gelines struktūras, jie trukdo žarnyne reabsorbuotis tulžies rūgštims ir cholesteroliui – padidėja jų pašalinimas per žarnyną. Skaidulos taip pat maitina gerąsiais žarnyno bakterijas, nuo kurių labai priklauso viso organizmo būklė, kraujagyslių – taip pat.

Aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse taip pat efektyviai slopina liucerna, vaistinė ožragė, artišokai, česnakai ir dauguma kitų augalų.

- Kokie dar veiksniai prisidėtų prie „blogojo” cholesterolio mažinimo?

- Patariu tinkamai, subalansuotai maitintis, nenukrypstant į kraštutinumus. Valgyti daugiau antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčio augalinės kilmės maisto, tačiau riboti miltinius patiekalus, saldumynus, išgrynintus, koncentruotus saldiklius - agavų, klevų, kukurūzų sirupus, medų, nepiktnaudžiauti vaisių sultimis, net ir šviežiai spaustomis.

Taip pat derėtų rinktis maistą tausojančius gamybos būdus - rauginimą, troškinimą, virimą garuose, šutinimą ir kas dieną valgyti termiškai neapdorotų augalų. Vartoti tik kokybiškus šalto spaudimo riebalus, ypač – priešuždegiminių savybių turinčių polinesočiųjų Omega-3 riebiųjų rūgščių: linų sėmenų, kanapių sėklų, riebios žuvies, jūros dumblių, o iš Omega-6 (gama-linoleno) riebiųjų rūgščių galima rinktis agurklių, nakvišų, juodųjų serbentų sėklų aliejų, suvalgyti (tik!) saujelę kitą neskrudintų riešutų, sėklų.

Mononesočiosios rūgštys, esančios alyvuogių aliejuje, avokaduose, taip pat teigiamai veikia kraujagysles, bet nereikia vengti ir sočiųjų riebalų – kakavos, kokoso sviesto, jeigu mėgstate - net griežinėlio silpnai sūdytų lašinių.

Kur kas svarbiau atminti, kad visos polinesočiosios riebalų rūgštys (daugumos riešutų, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų, sojų aliejai) yra itin nepatvarios ir greitai oksiduojasi termiškai juos apdorojant, o tai skatina kraujagyslių uždegimus, aterosklerozės vystymąsi. Taigi, rapsų aliejuje kepta plakta kiaušinienė su skrudinta traškia balta duona ir kečupu nėra sveikatai palankūs pusryčiai. O štai pora skystai virtų kiaušinių, daržovių salotos su avokadu, žalumynais, linų sėmenų aliejaus ir citrinos šlakeliu bei riekelė natūralaus raugo duonos – problemų dėl cholesterolio nesukels.

Deja, tik dabar, po daugelio nesėkmingų kovos su cholesteroliu metų, oficialiai atšaukta maistinio cholesterolio vartojimo norma – jos tiesiog nebėra! Nebeliko ir maistinio cholesterolio ar sočiųjų riebalų baubo. Todėl neeikvokite brangaus ir itin vertingo maisto, nemaitinkite šiukšlių dėžių kiaušinių tryniais. Raginu pamiršti senas klaidingas rekomendacijas ir viską vertinti šimtmečius patikrinta senolių išmintimi. Gyventi darnoje su gamta ir tikėti savo kūnu. Juk organizme niekada nieko blogo šiaip sau nevyksta.

- Ar tik nutukę bei apkūnūs žmonės yra rizikos grupėje?

- Nutukimas – vienas iš sveikatos sutrikimų rodiklių, susijęs su uždegimais, todėl ir su cholesterolio kiekio padidėjimu. Tačiau nebūtinai sveikas tas, kuris lieknas. Būtina turėti ir sveikas kepenis, optimaliai veikiančią skydliaukę ir antinksčius, būti fiziškai aktyviam, tinkamai maitintis, nerūkyti, adekvačiai reaguoti į stresą. Stresas tirština kraują, didina lipidų ir gliukozės koncentraciją, skatina eritrocitų sulipimą, kelia kraujospūdį, sutrikdo virškinimą, skatina netinkamo maisto pasirinkimą, sąlygoja žalingų įpročių formavimąsi, ko pasekoje formuojasi ir oksidacinis stresas.

- Kada vertėtų sunerimti dėl cholesterolio kiekio kraujyje?

- Cholesterolio rodiklius rekomenduojama sekti visiems suaugusiems ir kas metus padaryti kraujo tyrimą. Deja, poliklinikose nemokamai tikrina tik bendrąjį cholesterolį – o tai nėra informatyvu. Visuomet rekomenduoju daryti pilną lipidogramą, kurioje atskirai pateikiami MTL, DTL, trigliceridų kiekiai, nes organizmo ir kraujagyslių būklė priklauso nuo visų rodiklių tinkamos pusiausvyros. Kardiologai dabar kalba ir apie vaikų aterosklerozes, todėl net ir amžius nebėra svarbiausias rizikos kriterijus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (1)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (41)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (197)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (213)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (132)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Idėjos iš „Airbnb“, kurios pavers namus ne tik tvarkingais, bet ir stilingais

Ar tai būtų ištaiginga pilis kur nors Bretanėje ar viengungio būstas Paryžiaus centre –...

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – kaip mergaitė iš Marijampolės tapo pasaulinio garso primadona (1)

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo...

1006 km lenktynėse Palangoje – pirmi incidentai: problemos „Porsche Cayman“ automobiliui (12)

Šeštadienį 12 valandą Palangoje duotas startas didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje...

Filmai, kuriuos žiūrėdami mirė žmonės: gyvybę nusinešė ne tik išgąstis (1)

„Šitas filmas mirtinai mane išgąsdino!“ Turbūt ne kartą esate ištarę tokią ar panašią...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (145)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...