Manoma, kad šlapinimosi sutrikimai vargina net dvi iš trijų moterų. Šlapimo nelaiko 30-40 proc. moterų, maždaug dešimtadalis jų nėra sulaukusios nė 25 metų. Pastebėjusios šią problemą jaunos moterys labai išsigąsta, dažniausiai iš praeities prisimena kažkokį žmogų, kuris nešiojo sauskelnes, aplinkui pasklidusį šlapimo kvapą, tad tokios ateities perspektyva sukelia didelį stresą, rašoma pranešime spaudai.
Dažnai moterys pradeda problemą neigti: stengiasi mažai gerti, kuo dažniau eiti tualetą, nustoja sportuoti, bijo keliauti, nešioja perteklinius higieninius įklotus, per stipriai kvepinasi.
„Esant net nedideliam šlapimo nelaikymui, labai nukenčia moters savivertė, gyvenimo kokybė, prarandamas svarbus laikas neleisti ligai progresuoti, sunkėti. Dažna moteris į gydytoją kreipiasi per 3 – 10 m. nuo simptomų pradžios, tačiau, deja, ginekologui nebūtinai pasisako apie savo bėdą, laukia, ar gydytojas kažką pastebės apžiūros metu arba nedrąsiai užsimena konsultacijos pabaigoje. Noriu moteris padrąsinti pasakyti apie šlapimo nelaikymą prieš apžiūrą, nes nuo to priklauso, ko gydytojas ieško apžiūros metu. Kartais šlapimo nelaikymas sutampa su dubens organų leidimusi, menopauziniais pokyčiais, bet labai dažnai būna ir izoliuotas, t. y., įprastos ginekologinės apžiūros metu gali nesimatyti, kad moteris nelaiko šlapimo“, – sako grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ akušerė-ginekologė Inesa Žeimė.
Šlapimo nelaikymas gali būti sėkmingai gydomas
Šiais laikais gydyti šlapimo nelaikymą, ypač lengvą ir vidutinį, dažnai pasirenkama lazeriu – jei laiku kreipiasi, pasveiksta 90–95 proc. pacienčių. Gydymas lazeriu atliekamas per makštį ir yra neskausmingas, trunka iki 30 minučių, po procedūros iš karto galima grįžti į darbą. Minimalus gydymo kursas – 2 procedūros, maksimalus – 4, taip pat labai svarbūs tarpai tarp procedūrų, kurių trukmė – vienas mėnuo. Tiesa, kai yra sunkus šlapimo nelaikymas, kai šlapimas teka nuo minimalaus fizinio krūvio, tarkim, einant arba ramiai būnant, jau reikalingas operacinis ar kompleksinis gydymas.
Dar viena moteris kamuojanti problema, apie kurią kalbėti labai nejauku – gimdos ir makšties nusileidimas. Šioms problemoms didžiausios įtakos turi paveldimumas, senėjimas, lėtinės ligos, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, lėtinis bronchitas, blogai kontroliuojama bronchinė astma, nutukimas ir kt. Taip pat įtakos turi moters lytinių organų traumos: dažni gimdymai, didelis naujagimis, tarpvietės plyšimai gimdymo metu, gimdymas vyresniame amžiuje.
„Labai svarbu šias ligas laiku gydyti. O vos pajutus vieną ar kelis simptomus, pavyzdžiui, oro išėjimą iš makšties su garsu (dažniausiai lytinio akto metu), vandens užsilaikymą makštyje po vonios ar baseino, vakarop atsirandantį nugaros skausmą, pojūtį, kad kažkas yra makštyje, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Neužleisti ligos ypač svarbu, nes pavėlavus lieka tik operacinis gydymas, tuo tarpu I laipsnio dubens organų nusileidimą galima sėkmingai sustabdyti lazeriu. Kas penkta ginekologinė operacija vis dar atliekama dėl gimdos ir makšties nusileidimo“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė I. Žeimė.
Kita labai dažna liga, įtakojanti moterų savivertę ir seksualumą yra makšties gleivinės išsausėjimas – liga gydoma drėkikliais, lazeriu, hormonais, o tai leidžia pratęsti lytinį gyvenimą, išvengiant diskomforto ir skausmo. Didžiausią įtaką makšties išsausėjimui daro moteriškų hormonų trūkumas, todėl dažniausiai ir stipriausiai jis pasireiškia menopauzės, žindymo metu, po chemoterapijos. Taip pat po dažnų makšties uždegimų, perteklinio intymios higienos priemonių naudojimo. Pagrindiniai simptomai: deginimo, niežėjimo, sausumo jausmas makštyje, nepakankama lubrikacija lytinio akto metu, skausmingi lytiniai santykiai, vizualiniai moters lytinių organų pokyčiai. Negydant dažniausiai simptomai sunkėja, todėl būtina nugalėti gėdos jausmą ir pagalbos kreiptis kuo skubiau.
