Dantų pastos skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi. Deja, suprasti lotyniškais pavadinimais užkoduotas medžiagas nelengva. Kaune įsikūrusios klinikos „Bendroji medicinos praktika“ odontologijos skyriaus gydytoja odontologė Eglė Čepukaitienė pataria atkreipti dėmesį, kokių medžiagų pastoje daugiausia.
Paprastai jos žymimos mažėjimo tvarka: didžiausio kiekio sudėtinės dalys rašomas pirmiau, o toliau einančių medžiagių kiekiai mažėja. Taigi, verta išsiaiškinti bent jau 3–4 pirmuosius užrašus. Jei gamintojai skelbia esą jų pasta pagaminta iš natūralių medžiagų, bet augaliniai ekstraktai surašyti pačioje sudėties pabaigoje – vadinasi jų yra itin mažai.
Putojimo priežastis – chemija
Kaip aiškina odontologė, daugelis populiariausių reklamuojamų pastų pagamintos iš panašių medžiagų: abrazyvinių, jungiamųjų ir drėkinančių, skatinančių putojimą, gerinančių skonį ir kvapą konservantų. Priklausomai nuo pastos paskirties (antibakterinės, antikariozinės, priešuždegiminės, balinančios ir pan.), į jas dar gali būti pridedama papildomų veikliųjų medžiagų.
Daugiausiai diskusijų kelianatrio fluorido (paprastai tariant, fluoro) ir natrio laurilsulfato naudojimas. Pastarasis yra būtent ta medžiaga, dėl kurios dantų pasta putoja. Išbandžiusieji ekologiškas ir natūralias dantų pastas neretai sugrįžta prie įprastų vien dėl to, kad šios neputoja.
Iš tiesų natrio laurilsulfatas – pavojinga medžiaga. Didelės konscentracijos natrio laurilsulfatas naudojamas netgi grindų ir automobilių plovikliuose. Tai labai toksiška medžiaga, galinti sukelti vėžinius susirgimus. Dėl to pastų su šia medžiaga patartina vengti.
Jei labai norisi, kad pasta putotų, patartina ieškoti produktų ne su natrio laurilsulfatu, o su truputį švelnesniu natrio lauretsulfatu. Vienodai toksiški yra sodium natrio laurylsulfatas ir sodium natrio laurelsulfatas, švelniau veikia tik amonio natrio laurylsulfatas bet pigiose pastose dėl brangumo nenaudojamas.
Fluoras – baubas ar draugas?
Visgi daugiausiai diskusijų sukelia ne ši baisioji medžiaga, o fluoras. Vieni sako, kad jos mūsų dantims išvis nereikia. Kiti tikina priešingai. Anot ondontologės E. Čepukaitienės, fluoras pastose reikalingas kaip apsauga nuo karieso. „Naudoti pastą be fluoro galima tik tiems žmonėms, kurių dantys visiškai sveiki ar kurie yra alergiški šiai medžiagai. Ji taip pat skirta asmenims, turintiems dantų implantus arba daug protezuotų dantų. Trečia grupė – žmonės, gyvenantys vietovėse, kur padidinta fluoro koncentracija vandenyje“, – vardija pašnekovė.
Paprastai tokiomis vietovėmis laikomas pajūris, Kretingos, Kelmės, Mažeikių, Joniškio ir Pakruojo rajonai. Vis dėlto prieš atsisakant dantų pastos su fluoru, vertėtų išsiaiškinti ne tik geriamojo vandens sudėtį, bet ir dantų būklę. Kitaip tariant – apsilankyti pas odontologą.
Nuryti pavojinga
Vaikiškos dantų pastos nuo suaugusiųjų labiausiai skiriasi flouro kiekiu.Jis nurodomas ant produkto pakuotės ir žymimas raidelėmis ppm (angl. parts per million). Taip pat skonio savybėmis ir abrazyvumu.
Odontologė E. Čepukaitienė sako, jog fluoro kiekis vaikiškose pastose paprastai siekia500ppm. Tačiau valyti jomis mažylių dantukus galima tik tada, jei jie moka pastą išspjauti ir išskalauti! Paaugliai gali naudoti pastas, kuriose yra iki 1000ppm fluoro. O suaugusiesiems skirtose pastose flouro kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1500 ppm. Anot odontologės, esant išplitusiam kariesui, paaugliai ir suaugusieji gali naudoti pastas su dar didesniu fluoro kiekiu.
„Tik reikia atsiminti, kad pasta ne maistas: ant šepetėlio jos reikia išspausti žirnio dydžio kiekį. Be to, pasta turi būti labai gerai išskalauta. Nuolat nuryjant pastos, gali pasireikšti toksinis fluoro poveikis, ypač vaikams“, – įspėja gydytoja.
Svarbiausia valyti
Pastų kainos svyruoja nuo kelių litų iki keliasdešimt. Pašnekovės teigimu, kaina daugiausiai priklauso nuo pastos sudėties. Brangiau kainuoja gydomosios ir turinčios mažiau cheminių priedų pastos. Pigesnėse pastose greičiausiai bus mažiau veikliųjų naudingų medžiagų.
„Visgi geriau valyti dantis su pigesne pasta nei išvis nevalyti. Na, o geriausia pasitarti su savo gydytoju odontologu. Jei tokios galimybes nėra, galite rinktis pagal tai, kokių problemų turite: daugybinį kariesą, dantenų problemas,jautrius dantis ir t. t. Jei problemų neturite, galite rinktis ekologiškas pastas arba tas, kuriose mažiau fluoro. Beje, jei dantų pasta naudojama gydymo tikslais, ją reikėtų naudoti tik tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, pastą su chloheksidinu galima naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites, nes pakinta dantų spalva“, – sako E. Čepukaitienė.
Dantų pastos skirstomos į:
paprastas higienines, kurios tinka sveikų dantų kasdienei priežiūrai;
profilaktines (kai yra polinkis sirgti dantenų ligomis,išplitęs kariesas burnoje;
gydomąsias (sudėtyje dažniausiai turi antibiotinių medžiagų).
Protingų žmonių pastebėjimai
Visapusei burnos priežiūrai vien dantų pastos ir dantų šepetuko neužtenka. Reikia ir burnos su dantimis.
Sprendžiant iš reklamos, kiekviena dantų pasta turi savo odontologų asociaciją...
Mūsų dantų pasta saugo jūsų dantis nuo ryto iki vakaro... Bet juk dantis gali išmušti ir naktį!
Patarimas norintiems turėti sveikus dantis: valyti juos du kartus per dieną,lankytis pas odontologą ne rečiau kaip du kartus per metus, o svarbiausia –nekišti nosies ten, kur jums nereikia.
