2021 metų gegužę pavadavau vieną mokytoją ir buvau pradinės mokyklos žaidimų aikštelėje, kai išgirdau žinią: man krūties vėžys. Šis skambutis išgelbėjo man gyvybę, nors jo galėjo ir nebūti – nes man teko maldauti gydytojų atlikti tyrimus, kurie ir padėjo sužinoti šią diagnozę, svetainėje health.com rašo Jill Kleiss.
Mano pirmieji du susidūrimai su krūties vėžiu
Pirmą kartą krūties vėžys man buvo nustatytas 2015 metais, kai man buvo 61-eri. Tai buvo rugpjūtis, mano gimtadienio mėnuo. Mano krūtys turėjo padidėjusį audinių tankį, kuris didina tikimybę susirgti vėžiu. Tačiau sulaukti blogų žinių iš profilaktiškai atliekamos mamografijos nesitikėjau. Mano ginekologė neseniai buvo apžiūrėjusi mano krūtis ir buvo mane nuraminusi: jokių guziukų, jokių gumbelių, jokių problemų.
Nuvažiavau darytis mamografijos, bet tuomet buvau pakviesta kitą dieną sugrįžti. Per pakartotinį vizitą slaugė buvo nekalbi ir mintyse pagalvojau, jog turiu bėdų. Kai tik pasirodė gydytoja, iš karto prirėmiau ją prie sienos: „Kiek mano padėtis yra bloga, vertinant balais nuo 1 iki 10?“. Ji atsakė: „Manau, kad jums yra vėžys“.
Ji neklydo: tolesni tyrimai patvirtino, kad vienoje krūtyje vystėsi iš karto du HER2 teigiami krūties navikai. Amerikos vėžio draugija rašo, kad HER2 teigiami navikai „auga ir plinta greičiau negu kiti krūties vėžiai“.
Per kitus tris mėnesius atlaikiau 13 chemoterapijos seansų, operaciją, kurios metu buvo pašalinti vėžiniai krūties audiniai, ir 22 radiacinio gydymo sesijas. Kai tik gydymas buvo užbaigtas, mano onkologė tikimybę, jog vėžys sugrįš, įvertino maždaug 2 – 3 proc. Tačiau sėkmė buvo ne mano pusėje.
2020 metų vasarį per vieną reguliarų vizitą mano onkologė apčiuopė sukietėjimą. Jis buvo toje pačioje krūtyje, kuri buvo operuota, todėl ji mane patikino, jog tai veikiausiai tik randas nuo buvusios operacijos.
Tuomet 2020 metų rugpjūčio 29 dieną nuvykau darytis eilinės mamografijos. Vos tik įžengiau į kabinetą, dar net neprasidėjus skenavimui, jau žinojau. Mane kankino bloga nuojauta, jog vėl išgirsiu blogą žinią. Buvau teisi. Beveik lygiai po penkerių metų man antrą kartą buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tariamas randas pasirodė besąs 7 cm vėžinis auglys.
Man buvo atlikta vienos krūties mastektomija – tai reiškia, kad man buvo pašalinta krūtis. Atsigauti po šios operacijos buvo nelengva, ligoninėje praleidau keturias dienas.
Saugojimasis pandemijos metu
Antrą krūties vėžio diagnozę išgirdau COVID-19 pandemijos metu. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad vėžys padidina tikimybę susirgti sunkia COVID-19 forma. Tyrimai taip pat rodė, kad sunkiai sirgti šia infekcija galima ir turint vėžio istoriją. Nereikia nė sakyti, kad nekantravau pasiskiepyti nuo COVID-19. Kadangi priklausiau aukštos rizikos grupei, buvau pirmosiose vakcinacijos gretose. Tačiau problema ta, kad niekaip negalėjau rasti laisvų vietų skiepams.
Skambinau visur, kur tik įmanoma. Maldavau visų, kurie tik galėjo įtraukti mane į skiepo laukiančių asmenų eilę. Laimė, mano dietologė rado laisvų vietų viename skiepijimosi iš automobilių punkte San Chosė – maždaug už pusantros valandos kelio nuo tos vietos, kur gyvenau. Pralaukusi eilėje dvi valandas, 2021 metų vasario 12 dieną gavau pirmąją mRNA vakcinos dozę. Vasario 23 dieną, nepraėjus nė dviem savaitėms, vėl vykau darytis eilinės mamografijos ir tyrimo ultragarsu.
Kovidiniai limfmazgiai
Radiologė, atlikusi man tyrimus, parodė jų rezultatus. „Matote, viskas švaru, – pasakė ji. – Jūsų krūtis atrodo puikiai“. Tačiau gydytoja atkreipė dėmesį, kad man nuo COVID-19 skiepo padidėjo limfmazgis. Tačiau nerimauti nėra jokio pagrindo, pridūrė ji.
Apie COVID-19 limfmazgius prieš tai nebuvau girdėjusi, ir kai man praneša tokią informaciją, visuomet noriu išsiaiškinti, ką tai reiškia. Taigi išėjusi iš kabineto, pradėjau apie juos skaityti. Išsiaiškinau, kad limfmazgiai padidėja laikinai, kai žmonėms būna suleidžiama mRNA vakcina nuo COVID-19. Taip įvyksta dėl to, kad limfmazgiai yra imuninės sistemos dalis, ir visa, kas stimuliuoja imuninę sistemą, kaip, pavyzdžiui, vakcinos, gali turėti įtakos ir limfmazgiams, esantiems netoli dūrio vietos. Nors tai, ką jie pamatė, buvo įprastas vakcinos pašalinis poveikis, vis tiek sulaukiau kvietimo po trijų mėnesių pasidaryti dar vieną ultragarso tyrimą.
Po trijų mėnesių apsilankiau pas savo chirurginės onkologijos gydytoją. Jis peržiūrėjo radiologės įrašus ir pamatė, kad man buvo padidėjęs limfmazgis. Pasakiau jam, kad tai parodė mano mamografija ir kad man paskirtas pakartotinis tyrimas ultragarsu. Per tą vizitą jis man taip pat atliko tyrimą ultragarsu, ir jis taip pat parodė tik nuo COVID-19 vakcinos padidėjusį limfmazgį. Nepaisant to, jis man patarė pasidaryti ne tik pakartotinį tyrimą pas radiologę, bet ir paprašyti biopsijos.
Reikalavimas atlikti biopsiją
Susisiekiau ne tik su savo radiologe, kuri prieš tris mėnesius darė man tyrimą ultragarsu, bet ir kreipiausi į kitą – neoperuojantį – onkologą, prašydama padaryti tariamo COVID-19 limfmazgio biopsiją. Tačiau daryti jos jie neskubėjo. Negaliu sakyti, kad jie nesutiko, bet ir nepuolė – jie tarsi dvejojo, ar ji tikrai būtina. Pavieniai atsinaujinimo atvejai pasitaiko retai, tikino jie. Be to, jų klinika turėjo itin modernią mamografijos įrangą. Du tyrimai mamografu ir du tyrimai ultragarsu rodė, kad jokio vėžio nėra. To turėjo pakakti, ar ne? Tačiau aš vis tiek primygtinai reikalavau biopsijos: „Ne, vis tiek noriu, ką ją padarytumėte“.
Galiausiai jie sutiko. Mano radiologė turėjo išeiti atostogų, bet aš išsireikalavau vizito dar prieš jos atostogas. Jie atliko tyrimą ultragarsu, kad nustatytų limfmazgio vietą, ir tuomet atliko biopsiją. Prieš išeidama iš klinikos paprašiau vieno dalyko: jei vėžys pasitvirtins, prašau, susisiekite su manimi ir praneškite tiesiogiai. Paskutinį kartą savo vėžio diagnozę sužinojau sekmadienį 23 valandą vakaro, kai išvydau automatiškai sugeneruotą elektroninį laišką dar prieš tai, kai man paskambino iš ligoninės. Nenorėjau, kad tai pasikartotų.
Krūties vėžys: trečias kartas
Maždaug po penkių dienų sulaukiau skambučio. Vietoje mano radiologės, jau išėjusios atostogauti, skambino mano onkologė. Jos balsas virpėjo ir aš paklausiau: „Vis dėlto paskambinote; tai blogas ženklas“.
„Gavome biopsijos rezultatus, – tarė ji – Niekas iš mūsų negalvojome, kad jie bus teigiami. Mes visi buvome įsitikinę, kad jie bus neigiami“. Žiojau, kad tuo momentu turėjau paguosti ją pačią. Ji buvo priblokšta, nes visai neseniai man kartojo, kad jokio pagrindo nerimui nėra. Nuraminau ją: „Viskas gerai. Mes tai įveiksime. Viskas gerai“.
Jie pražiopsojo mano vėžį, pavėluodami pradėti gydymą. Bet aš nepykau. Nieko nekaltinau. Atvirkščiai, jaučiausi patenkinta ir dėkinga. Buvau patenkinta, kad paklausiau savo nuojautos, primygtinai reikalavau biopsijos ir kad radiologė rado laiko mane priimti dar prieš savo atostogas. Jaučiausi dėkinga, kad COVID-19 vakcina išgelbėjo man gyvybę. Jei ne ji, mano ligos istorija galėjo būti visiškai kitokia.
COVID-19 vakcina nesukėlė man vėžio. Vėžys, niekam to nežinant, jau buvo manyje – keli trupiniai, užsilikę nuo paskutinės mastektomijos. COVID-19 vakcina tiesiog padėjo lengviau pamatyti vėžį, kuris jau buvo. Nes taip, iš tikrųjų, man po skiepo padidėjo limfmazgis. Tačiau būtent ši reakcija leido gydytojams aptikti vėžį, nes vėžinės ląstelės slėpėsi padidėjusiame limfmazgyje. Mano organizmas atliko savo darbą. Mano darbas buvo pasikliauti savo intuicija ir išsireikalauti biopsiją.
Mokymasis pasikliauti „sveikatos intuicija“
Mamogramoje limfmazgis atrodė labai mažas, bet po šešių mėnesių, kai prasidėjo gydymas, jis buvo padidėjęs iki golfo kamuoliuko dydžio.
Man buvo skirta chemoterapija, tiesiogiai atakuojanti HER2, ir atlikta pozitronų emisijos tomografija (PET), turėjusi parodyti, kaip mano organizmas reaguoja į gydymą. Nerimavau dėl rezultatų, bet raminau save: „Jill, tu gali tai padaryti. Tu bet kokiu atveju tai įveiksi“. PET tyrimas nebeparodė jokių vėžio ženklų. Aš ėmiausi iniciatyvos, ir būtent tai reikia daryti, kai kyla įtarimų dėl savo sveikatos.
Dabar esu atidžiai stebima. Tai reiškia, kad kas pusę metų man atliekama mamografija, o dar po pusės metų – magnetinio rezonanso tyrimas. Tuomet po šešių mėnesių – vėl mamografija ir taip toliau. Žinoma, šie tyrimai kainuoja daug nervų, bet iš kovos su savo liga patirties jau žinau, kokia atsakinga esu už savo sveikatą. Taip, gydytojai yra baigę medicinos mokslus, žino, kas rašoma knygose, bet aš pažįstu savo pačios kūną. Galiu imtis šios atsakomybės ir elgtis pagal savo nuojautą.
Tai yra mano žinia kitiems, galbūt susiduriantiems su gydytojais, kurie nenori skirti tam tikro tyrimo ar kurie nesureikšmina kažkokių simptomų ar rezultatų: išmokite pasitikėti savo intuicija. Tikite gyvūnų intuicija ar motinos intuicija? Nuo šiol pradėkite tikėti ir sveikatos intuicija.
