Apie lie­tu­vių val­gy­mo įpro­čių po­ky­čius ir vis dar ga­jus mi­tus kal­ba­mės su Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja die­to­lo­ge, Lie­tu­vos die­to­lo­gų drau­gi­jos bei Ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo pre­ven­ci­jos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­te dr. Rū­ta Pe­te­reit.
© Shutterstock

Siekia maitintis sveikiau

Pa­klaus­ta, ar lie­tu­viai rink­da­mie­si mais­to pro­duk­tus jau la­biau įver­ti­na jų nau­dą svei­ka­tai, die­to­lo­gė R.Pe­te­reit pa­si­džiau­gė, kad si­tu­a­ci­ja iš­ties ge­rė­ja.

„Dau­ge­lio žmo­nių pa­si­tei­ra­vus apie svei­ką mi­ty­bą, iš­gir­si­me at­sa­ky­mą, kad rei­kia val­gy­ti daug dar­žo­vių, ne­pa­mirš­ti grū­dų ir pan. Žmo­nės ži­no ne­be tik tam tik­ras tai­syk­les, bet ir pra­de­da jas pri­tai­ky­ti kas­die­nė­je prak­ti­ko­je. Vis daž­niau prieš pirk­da­mi pro­duk­tą ati­džiau pa­ty­ri­nė­ja jo eti­ke­tę“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Vis dėl­to kai ku­rie svei­kos mi­ty­bos mi­tai dar iš­lie­ka ga­jūs dėl ele­men­ta­rių ži­nių sto­kos.

„Pa­vyz­džiui, po­pu­lia­rus tei­gi­nys, kad ne­rei­kė­tų val­gy­ti grū­dų – tiek ir gli­ti­mo de­rė­tų veng­ti, svo­riui toks mais­tas ne­pa­lan­kus. Ta­čiau ne­ga­li­ma vi­siš­kai iš val­gia­raš­čio iš­brauk­ti su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių. To­dėl pil­no grū­do tiek ko­šės, tiek duo­nos ga­mi­nių bi­jo­ti ne­rei­kė­tų. Pra­dė­ję ri­bo­ti duo­nos ga­mi­nius žmo­nės ne­ten­ka bū­ti­nų skai­du­li­nių me­džia­gų. Jų per die­ną rei­kė­tų gau­ti 25 gra­mus, tuo tar­pu lie­tu­viai vi­du­ti­niš­kai su­var­to­ja apie 20 g, la­biau pa­si­sten­gian­tie­ji – 21 g. Tai to­li gra­žu ne tiek, kiek rei­kė­tų. Taip pat de­rė­tų duo­nos ga­mi­nių su­dė­tį žiū­rė­ti, kad kuo ma­žiau bū­tų cuk­raus, 100 g duo­nos – iki 5 g cuk­raus. Džiu­gu, kad ir pre­ky­bos tin­klai sten­gia­si, vis dau­giau to­kių duo­ne­lių at­si­ran­da“, – kal­bė­jo R.Pe­te­reit.

Tran­srie­ba­lų – vos du gra­mai

Pa­šne­ko­vė pa­brė­žė dar vie­ną tei­gia­mą ten­den­ci­ją – vis dau­giau kal­ba­ma ne tik apie cuk­raus, bet ir tran­srie­ba­lų ža­lą. Ty­ri­mų duo­me­nys ro­do, jog tran­srie­ba­lai tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai – ga­li di­din­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų, to­kių kaip iš­emi­nė šir­dies li­ga ar mio­kar­do in­fark­tas, vė­žio, cuk­ri­nio dia­be­to ir nu­tu­ki­mo ri­zi­ką, taip pat ga­li da­ry­ti ža­lin­gą po­vei­kį nėš­tu­mui bei vai­siaus vys­ty­mui­si.

„Pra­mo­ni­niu bū­du hid­rin­tų rie­ba­lų mak­si­ma­liai per die­ną ga­li­ma su­var­to­ti du gra­mus. De­ja, šian­dien pa­aug­liai, jau­ni žmo­nės, ku­rių mi­ty­bo­je esa­ma daug grei­to mais­to, sal­du­my­nų, šių svei­ka­tai itin ža­lin­gų trans­for­muotų rie­ba­lų gau­na ge­ro­kai dau­giau.

Žmo­nėms apie šiuos žu­di­kais va­di­na­mus rie­ba­lus vis dar stin­ga in­for­ma­ci­jos. Jų kie­kis pro­duk­tuo­se kol kas nė­ra pa­žy­mė­tas eti­ke­tė­se. To­dėl pra­de­da­ma klai­din­gai gal­vo­ti, kad gal ir svies­tas, au­ga­li­nis alie­jus yra blo­gas pro­duk­tas, pra­de­da var­to­ti tik ly­dy­tą ghi svies­tą“, – at­krei­pė dė­me­sį die­to­lo­gė.

Ta­čiau pa­šne­ko­vė įžvel­gė ir op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kian­čių po­slin­kių. „Dirb­da­mi su vai­kais pa­ste­bi­me, jog šie pra­de­da su­vok­ti, kad ne sal­du­my­nai, bet juo­se esan­tys hid­rin­ti rie­ba­lai da­ro ža­lą. Tai­gi jei pa­tys pa­aug­liai pra­dės rink­tis ge­res­nius pro­duk­tus, po ke­le­rių me­tų si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų keis­tis“, – pa­brė­žė R.Pe­te­reit.

Mi­ty­bą iš­de­ri­na stre­sas

Nors tei­gia­mi mi­ty­bos po­ky­čiai ir ste­bi­mi, vis­gi šian­dien nu­tu­ki­mas iš­lie­ka di­de­le pro­ble­ma. „Nu­tu­ku­sių­jų skai­čius net­gi au­ga, skel­bia­ma tik­ra epi­de­mi­ja, ypač kal­bant apie vai­kus, pa­aug­lius, – kon­sta­ta­vo R.Pe­te­reit. – Pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas čia yra ne tik per­tek­li­nis cuk­raus, tran­srie­ba­lų var­to­ji­mas, bet ap­skri­tai ne­tin­ka­mas mais­to pro­duk­tų su­ba­lan­sa­vi­mas. Žmo­gus, at­ro­do, ga­li val­gy­ti vi­sai ne­blo­gai, ne­vir­šy­ti ka­lo­ri­jų skai­čiaus, ta­čiau ne­gau­ti pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių.“

Gy­dy­to­ja įvar­di­jo dar vie­ną blo­gy­bę – fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką. „Tiek ne­tai­syk­lin­gą mi­ty­bą, tiek ne­jud­ru­mą pa­ska­ti­na ir psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos – daž­nas stre­sas, di­de­li krū­viai, ne­sėk­mės“, – pri­dū­rė gy­dy­to­ja.

Stre­sas ne­iš­ven­gia­mai at­si­lie­pia ir virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lai. Die­to­lo­gės pa­ste­bė­ji­mu, daž­nas pa­ju­tęs ko­kius ne­ga­la­vi­mus pir­miau­sia grie­bia­si vais­tų, ta­čiau ne­pa­gal­vo­ja, kad ne­tin­ka­mas pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas, pa­ruo­ši­mo bū­das, ga­li su­kel­ti bė­dų.

„Vis­gi pir­miau­sia rei­kė­tų ieš­ko­ti ne li­gų, o su­si­tvar­ky­ti gy­ve­ni­mo bū­dą ir mi­ty­bos re­ži­mą. Bū­ti­nai rei­kia su­val­gy­ti tam tik­rą kie­kį bal­ty­mų, rie­ba­lų, an­glia­van­de­nių. Mais­tas tu­rė­tų bū­ti val­go­mas vir­tas, troš­kin­tas, jo­kiu bū­du ne rie­ba­luo­se kep­tas“, – ak­cen­ta­vo R.Pe­te­reit.

Kai pri­stin­ga­ma sa­vų fer­men­tų

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį ir į lie­tu­vių po­mė­gį kar­tais „vie­nu pri­sė­di­mu“ so­čiai pa­val­gy­ti.

„Ne­nuos­ta­bu, jei tuo­met at­si­ran­da lai­ki­nų virš­ki­ni­mo ne­ga­la­vi­mų. To­kiu at­ve­ju į pa­gal­bą ga­li­ma pa­si­telk­ti ir vie­ną ki­tą fer­men­tą. Ta­čiau il­ges­niam var­to­ji­mui jie daž­niau­siai ski­ria­mi su gy­dy­to­jo prie­žiū­ra, kai yra il­ga­lai­kės ne­virš­ki­ni­mo pro­ble­mos“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Aiš­ku, jei il­ges­nį lai­ką prieš val­gį ar pa­val­gius jau­čia­mas de­gi­nan­tis skaus­mas, var­gi­na re­fliuk­sas, at­py­li­mai, rei­kė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju.

Šven­tės – (ne)per­si­val­gy­mo me­tas

• Ne­ba­dau­ki­te
Pa­si­sten­ki­te ir šven­čių die­no­mis lai­ky­tis įpras­to mi­ty­bos reži­mo. Rin­ki­tės leng­ves­nį, ve­ge­ta­riš­ką, pas­nin­ko mais­tą, bet ne­ba­dau­ki­te. Taip ir me­džia­gų apy­kai­ta ne­su­lė­tės, ir su­val­gy­si­te ma­žiau.

• Ne­pa­mirš­ki­te van­dens
Bent 30 mi­nu­čių prieš va­ka­rie­nę iš­ger­ki­te stik­li­nę van­dens su cit­ri­na ar šal­tos ar­ba­tos. Ne­ger­ki­te van­dens, jei po mais­to ne­pra­ėjo bent 40 min. Ger­ki­te kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros ar­ba šil­to van­dens, nes šal­tas van­duo lė­ti­na virš­ki­ni­mo pro­ce­są. Ven­ki­te sul­čių ar gai­vių, sal­džių gė­ri­mų.

• Sai­kas – vi­sa­ga­lis
Kiek­vie­ną šven­ti­nio sta­lo pa­tie­ka­lą no­ri­si pa­ra­gau­ti. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad šven­čių me­tu sun­ku lai­ky­tis mais­to de­ri­ni­mų tai­syk­lių, tad pir­miau­siai įsi­dė­ki­te po ma­žą kiek­vie­no pa­tie­ka­lo kąs­ne­lį.

• Dar­žo­vių ga­lia ir vai­sių val­gy­mo lai­kas
Pir­me­ny­bę skir­ki­te lie­ses­niems, svei­kes­niems pa­tie­ka­lams, ku­riuo­se dau­giau dar­žo­vių. Dar­žo­vė­se ma­žiau ka­lo­ri­jų, yra na­tū­ra­lių fer­men­tų ir skai­du­lų, pa­de­dan­čių leng­viau su­virš­kin­ti mais­tą. Vai­sius val­gy­ki­te pra­džio­je ar­ba pra­ėjus ke­le­tui va­lan­dų po val­gio. Vai­siai virš­ki­na­mi grei­čiau nei ki­tas mais­tas, ska­ti­na rū­gi­mo pro­ce­sus skran­dy­je. Su­val­gy­ti iš­kart po pie­tų ga­li su­kel­ti sun­ku­mo jaus­mą ir pil­vo pū­ti­mą.

• Mė­gau­ki­tės
Kiek­vie­nu kąs­ne­liu mė­gau­ki­tės lė­tai ir su dė­me­siu. Pa­jus­ki­te jį, užuos­ki­te, gal­vo­ki­te apie jį ir ne­sku­bė­ki­te nu­ry­ti.

• Ju­dė­ki­te
At­si­trau­ki­te nuo sta­lo, su­gal­vo­ki­te jud­rių žai­di­mų, iš­ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti – taip šven­ti­nis va­ka­ras bus pil­nas tei­gia­mų emo­ci­jų, o pa­ju­dė­ję jau­si­tės žva­les­ni ir grį­žę na­mo ga­lė­si­te ska­nau­ti de­ser­tą.

• Pa­gal­ba virš­ki­ni­mui iš gam­tos
Pa­pil­dy­ki­te mi­ty­bą 7 fer­men­tų ir au­ga­li­nių eks­trak­tų kom­plek­su GASTROVAL, ku­ris skir­tas vi­sai virš­ki­ni­mo sis­te­mai. Gel­to­na­sis gen­ci­jo­nas tra­di­ciš­kai var­to­ja­mas virš­ki­ni­mui pa­leng­vin­ti. Tik­ra­sis mar­gai­nis pa­de­da pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ke­pe­nų veik­lą, nor­ma­lią ląs­te­lių re­ge­ne­ra­ci­ją. Pa­pras­to­ji kiaul­pie­nė pa­de­da pa­lai­ky­ti virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lą. Juo­da­sis eleu­te­ro­ko­kas yra to­ni­kas, pa­de­dan­tis pa­lai­ky­ti adap­to­ge­ni­nį ak­ty­vu­mą.


Verta žinoti:

Fer­men­tai pa­grei­ti­na or­ga­niz­me vyks­tan­čias che­mi­nes re­ak­ci­jas tūks­tan­čius kar­tų. Re­ak­ci­jos me­tu jie nė­ra nei su­nau­do­ja­mi, nei pa­ga­mi­na­mi, jų pa­grin­di­nė funk­ci­ja – vie­ną lė­tą re­ak­ci­ją pa­keis­ti ke­lio­mis grei­to­mis. Kuo ak­ty­ves­ni fer­men­tai, tuo grei­tes­nis virš­ki­ni­mas ir di­des­nis leng­vu­mo po­jū­tis. Virš­ki­ni­mo fer­men­tai ga­li bū­ti iš­ski­ria­mi virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je (dau­giau­siai ka­so­je) ir pa­pil­do­mai gau­na­mi su ža­liu, švie­žiu ir gy­vu mais­tu. Ta­čiau ne vi­sus pro­duk­tus ga­li­me val­gy­ti ža­lius ar­ba val­go­me jų ne­pa­kan­ka­mai. Su amžiumi fermentų aktyvumas ir jų kiekis mažėja, todėl nenuostabu, kad vos peržengus 30 metų amžiaus ribą kiekvienas suvalgytas gabalėlis „eina į kūną“.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje (10)

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (348)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Dar viena Šaro pergalė: White'as lieka „Žalgiryje“ Toupane'o ateitis paaiškės greitu metu (11)

Amerikietis Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje. Praėjusią...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (15)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (436)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (13)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (20)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (169)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (350)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...