Liūdnas atsisveikinimas, ašaros akyse – tokį vaizdą dažnai galima išvysti oro uoste ar autobusų stotyje. Daugelis paliekančiųjų gimtinę tiki, kad svetimame krašte ilgai neužsibus, bet sugrįžti neskuba. Gyvenimas toli nuo namiškių, sunki adaptacija, nelengvos darbo paieškos atsiliepia fizinei bei psichinei sveikatai, emocinei būsenai.
Vyras, liūdesys, depresija
© Corbis/Scanpix
Todėl į gimtinę nors ir trumpam sugrįžę tautiečiai skuba ne tik į gydymo įstaigas, bet neretai praveria ir psichologinės pagalbos tarnybų duris.

Vaikai augo be motinos

Kaunietė Joana (pavardė redakcijai žinoma) į Airiją išvyko palikusi du vaikus: dešimtmetę dukrą ir dar jaunesnį sūnų. Moteris buvo išsituokusi, į užsienį važiavo bėgdama nuo šeimyninių problemų ir ieškodama geresnio darbo.

Palikti vaikai mažame bendrabučio kambarėlyje visus metus gyveno vieni, tik kartais juos aplankydavo iš kaimo atvykstanti močiutė.

Girtaujančiam tėvui vaikai nerūpėjo. Motina pinigų atsiųsdavo, tačiau reikėjo ne vien to: vaikai jos ilgėjosi ir jautėsi nesaugūs.

Kai po metų Joana išsivežė vaikus į Airiją, jų emocinė būsena buvo pažeista: abu, ypač berniukas, sunkiai pritapo mokykloje, neturėjo draugų.

Vaikai ir dabar nuolat skundžiasi prasta savijauta, blogai mokosi. Įtakos galbūt turi ir tai, kad motina susirado gyvenimo draugą užsienietį. Grįžusi savaitei atostogų į Lietuvą, moteris kreipėsi pagalbos į Kauno šeimos santykių institutą.

Psichoterapeutė Roma Šerkšnienė pasakojo pamačiusi du išsigandusius, liūdnus, emociškai pažeistus vaikus. Jie labiausiai bijojo, kad vėl nebūtų atskirti nuo motinos.

„Moteris manė, kad viską galima išspręsti per savaitę – vaikus nuraminti, paguosti, atstatyti jų emocinę pusiausvyrą. Tačiau to per trumpą laiką pasiekti neįmanoma, vaikams reikia ilgalaikės psichologo pagalbos. Patariau užsienyje to neužmiršti, tačiau ar jie tokios pagalbos sulauks, ar norės jos ieškoti, galima tik spėlioti“, – sakė psichoterapeutė.

Trokšta tėvų dėmesio

Kiti psichologų pacientai – broliai Darius ir Justas užsienyje dirbančio tėvo nebuvo matę septynerius metus. Gyvendami Lietuvoje su motina vaikai sunkiai išgyveno išsiskyrimą, mokykloje dėl jų elgesio kildavo konfliktų su draugais ir mokytojais. Tėvas vis žadėjo sugrįžti arba pasikviesti šeimą gyventi kartu, tačiau pažadų netesėjo.

Pas psichoterapeutę apsilankęs paauglys Darius pratrūko emocijomis: kokia nauda iš tokio tėvo, jei jo nebuvo šalia, kai berniukas sunkiai sirgo – buvo susilaužęs koją, jam reikėjo vyriškos paguodos. Problema, pasak R.Šerkšnienės, išsisprendė, kai motina ir sūnūs susitaikė su mintimi: tėvo nėra ir galima gyventi be jo.

Devynmetė Skaidra į Londoną išvyko su motina, tėvas buvo likęs Lietuvoje. Moteris ne juokais susirūpino dukros sveikata, kai mergaitė tapo vangi, nustojo valgyti, miegoti, nenorėjo ruošti pamokų. Darbovietėje paprašiusi atostogų moteris skubiai sugrįžo namo, norėdama, kad dukterį apžiūrėtų gydytojai.

Ji buvo išsigandusi, kad Skaidra sunkiai serga. Atlikus daugybę tyrimų paaiškėjo, kad mergaitė sveika, bet ilgisi tėvo ir dėl to prastai jaučiasi. Tėvams teko apsispręsti – ar vėl būti kartu, ar rizikuoti dukros sveikata. Kai šeimos galva nusprendė išvažiuoti kartu, mergaitės savijauta iškart pagerėjo.

Aštuonmetį Tomą, kurio tėvai gyvena užsienyje, pas psichologus kartą per savaitę atveda močiutė. Vaikui nuolat skauda galvą, jis labai jautrus, nervingas. Specialistai pastebėjo, kad berniukui neužtenka vien tėvų siunčiamų pinigų ir brangių daiktų. Jis trokšta dėmesio, svajoja, kad tėvas ir motina būtų šalia.

Pagalbos ieško gimtinėje

Psichoterapeutė R.Šerkšnienė pastebėjo, kad dėl psichologinių dalykų – streso, įtampos, baimės – daugeliui pašlyja sveikata. Neretai sutrinka širdies darbas, skundžiamasi galvos, skrandžio, kitų vidaus organų negalavimais.

Tai nutinka todėl, kad ne visi išvykusieji gyventi svetur sugeba prisitaikyti naujame darbe, įveikti kalbos barjerą. Daugelį emociškai žlugdo išsiskyrimas su namiškiais, ypač vaikais, kamuoja netikrumo ir laikinumo jausmas.

Daugiausia išbandymų, pasak R. Šerkšnienės, tenka vaikams – niekas neklausia, ar jie nori važiuoti kartu su tėvais. Net Lietuvoje pakeitę mokyklą vaikai išgyvena stresą, o ką kalbėti, kai tenka pratintis prie naujų mokytojų ir draugų Anglijoje ar Airijoje.

Psichologų pagalbos ieškoti užsienyje ryžtasi nedaugelis – trukdo kalbos barjeras, nemažos paslaugų kainos, abejojama, ar tenykščiai specialistai supras lietuvių bėdas. Todėl sutuoktinių tarpusavio bendravimo, santykių su darbdaviais ar vaikais krizę daugeliui įveikti būna nelengva.

Šeimoms ypač sunku tada, kai tenka išsiskirti: vienas iš sutuoktinių lieka Lietuvoje su vaikais, o kitas uždarbiauja svetur.

Kauno šeimos santykių instituto specialistai pasirengę padėti būtent užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Konsultuojami ir trumpam sugrįžusieji į Lietuvą, ir tie, kurie nori išlikti anonimiški. Jie su specialistais bendrauja internetu.

Sunkiausia – vienišoms moterims

„Psichologinės pagalbos dažniausiai kreipiasi moterys, kurios lieka su vaikais Lietuvoje arba su šeima gyvena užsienyje, bet nedirba. Jų būsena pati sunkiausia“, – sakė projekto koordinatorė socialinė darbuotoja Živilė Baronienė.

Būtent moterys dažniau išgyvena vienišumo, nutolimo, izoliacijos jausmus, jaučiasi išsekusios, neretai puola į depresiją. Svetimoje šalyje jos daug laiko praleidžia užsidariusios namuose, nemoka kalbos, todėl joms itin sunku bendrauti su aplinkiniais. Psichoterapeutė Vaiva Bingelienė tokioms moterims pataria neužsisklęsti tarp keturių kambario sienų, o lankytis bendruomenių susibūrimuose, klubuose, susirasti kokios nors veiklos. Jos nuomone, labai svarbu pakeitus aplinką nepalūžti psichologiškai.

„Ar vaikai pripras gyventi užsienyje priklauso nuo to, kaip toli nuo namų jaučiasi jų tėvai. Jei jie kartu, paprastai viskas klostosi puikiai“, – įsitikinusi V.Bingelienė.

Pati skaudžiausia ilgalaikio vaikų ir tėvų išsiskyrimo pasekmė, pasak medikės, – traumuota vaiko psichika. Todėl prieš išvykdami į užsienį ir palikdami vaikus tėvai turėtų gerai pagalvoti, kas jiems svarbiau: pinigai ar ryšys su vaiku.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (64)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (71)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Orai tradicijų nelaužys – per Jonines bus vėsu ir šlapia (5)

Šventinis savaitgalis gražiais ir saulėtais orais nelepins, šilta taip pat nebus. Šalyje vyraus...

Ji turėjo gimti mirusi: sukrečianti po aborto išgyvenusios naujagimės istorija (75)

Kai Melissai Ohden suėjo 14 metų, ji sužinojo šokiruojančią tiesą – jos motina nutraukė...

Papiktino 100 eurų reikalavimas už staliuko rezervaciją: gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono (163)

Bent kartą gyvenime kavinėje ar restorane daug kam tenka rezervuoti staliuką kokiam nors...

Apie svarbią organizmui medžiagą žino ne visi: trūkumas vargina, bet jį pastebėti sunku (10)

Galbūt apie tai nesusimąstėte, tačiau priežastis, kodėl jums norisi saldumynų, esate pavargę...

Sinoptikai neišgąsdino: Palangoje – būriai poilsiautojų ne tik iš Lietuvos (32)

Ketvirtadienio vakarą lietaus nuplautoje Palangoje buvo galima sutikti vos vieną kitą praeivį,...

Šveicarai atsitiesė po šalto dušo ir paguldė ant menčių Serbiją (127)

Penktadienio vakarą Kaliningrade vykusiose paskutinėse pasaulio futbolo čempionato E grupės...

Po veidmainiškų Gražulio išvedžiojimų – kandūs internautų kirčiai (828)

Po to, kai Seimo narys Petras Gražulis prisipažino su palangiške Birute Navickaite susilaukęs...

Sunku užgniaužti pavydą: mokykla Danijoje sukels tikrą perversmą (35)

Žvelgdami atgal į savo vaikystę, tikriausiai prisimename, kad daugiausia patirties mums pavyko...