aA
Minint Pasaulinę sveikatos dieną, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena apie vieną iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai - mitybą. Tuo tikslu biuras, bendradarbiaudamas su Kauno medicinos universitetu, atlieka tarptautinį PSO koordinuojamą vaikų augimo/ nutukimo tyrimą, kuris Lietuvoje organizuojamas jau antrą kartą. Tyrimo tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti jų mitybos ypatumus, fizinį aktyvumą bei rizikos veiksnius, sąlygojančius antsvorio ir nutukimo paplitimą.
Mityba
© Corbis/Scanpix

Tyrimo duomenys pasitarnaus ieškant būdų gerinti moksleivių fizinę sveikatą, rengiant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo programas, sukuriant vaikų augimo stebėsenos sistemą Lietuvoje. Panašaus mąsto tyrimų Lietuvoje anksčiau nebuvo atlikta. Lietuvos pirmaklasiai šiuo požiūriu visai nebuvo tyrinėti, tuo tarpu užsienio literatūroje ši tema taip pat dar nedaug analizuojamas reiškinys.

Kalbant apie mitybos svarbą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų ir jaunimo mitybai. Ši populiacijos dalis yra labiausiai pažeidžiama, kadangi sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi labiausiai reikia pilnaverčių maisto produktų, visų reikiamų vitaminų, mineralinių medžiagų. Vaikui ir paaugliui turi būti užtikrinta subalansuota bei saugi mityba.

Ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje formuojasi mitybos įpročiai, paauglystėje tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų. Šį procesą nelengva valdyti. Nepakankamos žinios apie sveikatą, tėvų ir mokytojų pagalbos stoka asmenybės vystymosi laikotarpiu, nepalankios socialinės aplinkos sąlygos skatina neigiamų nuostatų į sveiką mitybą formavimąsi, ugdo nesveiko gyvenimo stereotipą.

Vaikus maitinti reiktų taip, jog produktų kiekis ir įvairovė aprūpintų visomis reikalingomis medžiagomis. Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos pieną kūdikiui, kol jam sueina šeši mėnesiai, neturi pakankamai visų būtinų maisto medžiagų. Kiekvienas maisto produktas nėra nei geras, nei blogas, svarbu jo suvartojimo kiekis.

Maži vaikai patys nesirenka ir nesigamina maisto, tai daro tėvai, todėl jų žinios, šeimos mitybos įpročiai - labai svarbūs. Šeimoje gaminamas maistas, pilnaverčiai pusryčiai, pietūs, vakarienė, užkandžiai sąlygoja harmoningą vaiko augimą. Nustatyta, kad mitybos įpročiai, pomėgis tam tikram maistui susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais ir išlieka suaugusiojo amžiuje, kada įpročius sunku keisti ir tai reikalauja nemažai pastangų.

Vaiko organizmas yra nuolatos atsinaujinantis. Jo audiniai ir ląstelės, sudaryti iš vandens, tam tikrų organinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių), mineralinių druskų ir vitaminų. Remiantis augimo greičiu, pagrindine medžiagų apykaita, energijos sunaudojimu, paskaičiuotas rekomenduojamas energijos kiekis, kurį vaikas turėtų gauti iš angliavandenių (55-70 proc.), riebalų (25-30 proc.) ir baltymų (10-15 proc.). Šių medžiagų santykis turėtų būti 4:1:1.

Nesubalansuota mityba skatina ligų atsiradimą. Vyresnių kaip 5 metų vaikų amžiaus grupėje netinkama mityba tiesiogiai ir netiesiogiai apsprendžia iki 60 proc. iš 10,9 milijonų mirčių kasmet. Maždaug kas antra - trečia mirtis, susijusi su netinkamo maitinimo praktika, įvyksta pirmaisiais gyvenimo metais. Nusilpę dėl nepakankamos mitybos vaikai, kurie išgyvena, daug dažniau serga ir kenčia nuo ilgalaikių pablogėjusio vystymosi padarinių.

Iš kitos pusės, didėjantis viršsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vaikų kelia didelį susirūpinimą. Europos regione, PSO duomenimis, vaikų antsvoris ir nutukimas nuo 1980 iki 2002 metų išaugo nuo 9 iki 24 procentų, o tai yra penkiais kartais daugiau negu prognozuota 1980 metais. Lietuvos mokslininkų duomenimis, mūsų šalyje nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, tačiau prognozuojama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, po 10 – 15 metų pasivysime Europos šalių nutukimo vidurkį.

Daugumoje pasaulio šalių, pvz., Jungtinėse Amerikos valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Portugalijoje, Maltoje vaikų mityba neracionali, sunaudojama per daug angliavandenių bei riebalų turinčio maisto. Įvairūs bei populiarūs užkandžiai stokoja būtinųjų maisto medžiagų, kaip kad vaisiuose ir daržovėse esančių vitaminų ir mikroelementų, pieno produktuose esančio kalcio, taip pat vitamino D, liesoje raudonojoje mėsoje bei paukštienoje esančių geležies bei kitų būtinų besivystančiam organizmui medžiagų.

Sprendžiant vis stiprėjančias vaikų ir jaunimo problemas, vis daugiau reiktų akcentuoti racionalios mitybos svarbą. Galimos priežastys ligoms, susijusioms su nesveika mityba, plisti, tai:

1. Skurdi bendra šalies ekonominė būklė;

2. Šlubuojanti valstybės vykdoma švietimo, sveikatos ir ekologijos politika;

3. Neatsižvelgiama į pedagogų nuomonę;

4. Per menkas dėmesys moksleivių sveikatos ugdymui, ryšiams su tėvais ir bendruomene;

5. Specialių vadovėlių ir mokymo priemonių stoka;

6. Masinės informacijos priemonės, kurios reklamuoja saldumynus bei kitus menkaverčius produktus ir gėrimus;

7. Blogi maitinimosi įpročiai;

8. Neefektyvios sveikatos programos.

Norint užkirsti kelią vis blogėjančiai mokinių sveikatai, būtina atsižvelgti į jų mitybą planuojant profilaktines programas. Vaikų mitybos problemos turėtų būti sprendžiamos nacionaliniu ir vietiniu lygiu. Ypač reikia atkreipti dėmesį į vykstančias ekonomines permainas šalyje: reikia stengtis, jog visi vaikai turėtų sąlygas vartoti pilnavertį, kokybišką maistą, kad mokykloje turėtų galimybę ir valgytų šiltus pietus.

Nacionalinės mitybos politikos kūrimu ir jos įgyvendinimu dabar susirūpinta daugelyje šalių, tačiau tai ilgai trunkantis procesas. Jį sąlygoja politinė, ekonominė, socialinė šalies padėtis, tradicijos, taip pat visuomenės informuotumas ir jos aktyvumas. Racionaliai mitybai būtinas saugus maistas, todėl pasaulyje vis labiau plinta ekologinių produktų naudojimas, tikrinama, bei mažinama mikrobiologinė, cheminė maisto produktų tarša. Būtina, kad kiekvienas žmogus suvoktų sveikos mitybos esmę, saugaus maisto pasirinkimo svarbą ir būtų aktyvus šioje srityje.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Benediktas Vanagas finišavo tarp TOP 5 atnaujinta 19.05 val. (269)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (42)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: po tokio posūkio daug lietuvių rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą (178)

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su...

„Linkomanijos“ eros pabaiga: daugeliui vartotojų svetainė jau nebepasiekiama (13)

Beveik šešiolika metų veikusi interneto svetainė linkomanija.net trečiadienio popietę daugeliui...

Gyvai / Europos taurė: „Rytas“ – ALBA (3)

Vilniaus „Ryto“ krepšininkai Europos taurės „Top-16“ etapo pirmąjį ratą baigia...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (200)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (56)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Augant nerimui dėl „Brexit“, Lietuvos emigrantams siunčiama skubi žinia papildyta (306)

Augant nerimui dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES),...

Prieš trečiąją „Eurovizijos“ atranką – netikėtas „120“ sprendimas (1)

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje filmuojama nauja nacionalinės „Eurovizijos“...

Didžiausia vandens paukščių žiemavietė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse: šiemet užfiksuotas rekordas (1)

Praėjusį savaitgalį (sausio 12 – 13 dienomis) Kaune Lietuvos ornitologų draugijos nariai...