aA
Didžkukuliai su spirgučiais, apskrudę karbonadai, riebaluose keptos bulvės statistinio lietuvio valgiaraštyje vis dar užima garbingą vietą. Populiariausia tautine sporto šaka tapo ekskursijos po didžiuosius prekybos centrus.
Valgo morkas, dieta, sveikata
“Nejaugi mirsi sveikas?” - atšauna užkietėję rūkaliai ir kiti sveikos gyvensenos priešininkai. Tuo tarpu specialistai tikina, kad investicijos į sveikatą duoda didžiausius dividendus.

Pradėkime nuo smulkmenų

Sveikam gyvenimui pradėti nereikia tūkstančių litų. Lietuvos Tarzanas - Algimantas Arcimavičius, gyvenantis Aukštaitijos miškuose, sako, kad viena jo sveikatos ir jaunatviškumo paslapčių - tinkama mityba ir mankšta bei grūdinimasis.

Vyriškis kasdien išsiverda puodą kruopų, jas užkanda stambiai tarkuotomis morkomis ar kopūstais. Jei dar po ranka koks obuolys pasimaišo - visai gerai. Kas rytą apsiprausia šaltu vandeniu, masažuoja kūną, mankštinasi. Visa tai jam, neturinčiam beveik jokių pajamų, nedaug tekainuoja.

Vilnietės Elenos Petravičienės nemačiusi ilgesnį laiką nebegalėjau pažinti: tapo žvali, energinga, suplonėjo. Moteris pasakoja, kad geros savijautos paslaptis - kas dieną iš lėto per miestą nueinami 4 kilometrai, nesvarbu, koks oras.

Atstumą padeda išmatuoti dukters dovanotas žingsniamatis. Šis sportas tiek ir tekainuoja. Anksčiau moteris dejuodavo negalinti iš mažos pensijos įpirkti vaistų, o dabar jų reikia gerokai mažiau.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė trakiškė Dangutė Mikutienė sako, kad kasdien sportuoti jai trūksta laiko, tačiau, jo ištaikiusi, rytais pabėgioja, savaitgaliais stengiasi daugiau vaikščioti, važinėja su šeima dviračiais, vasarą kas dieną maudosi šalia esančiame ežere.

Jos namuose spaudžiamos natūralios sultys, derinami maisto produktai, valgoma daug vaisių ir daržovių. Vaikai - 14 metų sūnus ir 7-erių dukra jau įprato, kad iš meniu dingo bulvės.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Romualdas Sabaliauskas - aistringas futbolininkas. Mėgsta pažaisti ir lauko bei stalo tenisą, krepšinį.

“Kartą per savaitę vyksta futbolo treniruotė, o savaitgaliais - varžybos. Tad, manau, fizinio aktyvumo man netrūksta. Taip pat stengiuosi valgyti ne bet ką. Nesu vegetaras, bet žinau, kas tinka mano organizmui. Riboju saldumynus, valgau daugiau daržovių, vaisių, grūdų produktų”, - pasakoja visuomenės sveikatos specialistas.

Metas keisti požiūrį

Mokslininkai yra nustatę, kad sveikatą veikia 4 pagrindiniai veiksniai. Apie 20 proc. - paveldimumas, apie 10 proc. - asmens sveikatos priežiūros sistemos veikla, apie 20 proc. - aplinka ir 50 proc. - sveika gyvensena.

Tačiau, kaip parodė neseniai atlikta apklausa, trečdalis kauniečių įsitikinę, kad žalingi įpročiai sveikatai nekenkia. Laisvalaikiu per 65 proc. apklaustųjų renkasi pasyvų poilsį, nors dirba sėdimą ar stovimą darbą. Tik trečdalis bando maitintis sveikiau.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Romualdas Sabaliauskas tikina, kad paveldimumo nepaveiksi: jei turi kokių įgimtų sveikatos sutrikimų, tai ir sirgsi. Sveikatos priežiūros sistema, jei ji, kaip dabar yra Lietuvoje, orientuota į ligų gydymą, taip pat nedaug teprisideda stiprinant mūsų sveikatą. Pagrindinį vaidmenį neabejotinai vaidina sveika aplinka bei gyvensena. Pasak R.Sabaliausko, visuomenės sveikatos stiprinimas apima ne vien sveikesnę gyvenamąją ir darbo aplinką, bet ir socialinius bei politinius pokyčius, kurie sudarytų galimybes lengviau pasirinkti sveikesnes sąlygas.

Pavyzdžiui, sveikesni produktai turėtų būti pigesni, o ne priešingai, nerūkantiems nustatytos mažesnės sveikatos draudimo įmokos ir panašiai. Tačiau valstybė gali tik padėti, sudaryti palankesnes sąlygas gyventi sveikai. Iniciatyva - mūsų pačių rankose.

Fizinio aktyvumo deficitas

Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius profesorius Albertas Skurvydas sako, kad didžiausia problema - fizinio aktyvumo deficitas.

“Nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra geriausias žmogaus pirkinys. Normalus fizinis aktyvumas sutaupo apie 10 proc. lėšų, skirtų gydymui. Tačiau Lietuvoje kasdien mankštinasi tik 16 proc. vyrų ir 13 proc. moterų. Tarp moksleivių mankštos nevengia apie 40 proc.”, - pateikia duomenis pašnekovas. Jo nuomone, menko fizinio aktyvumo priežastys - įsitikinimas, kad sportuoti galima tik klubuose, o tam neturintys pinigų visai nesportuoja. Lietuvos gyventojai yra pasimetę tarp įvairių sveikatos stiprinimo rekomendacijų.

Trūksta ir kvalifikuotų specialistų, galinčių žmonėms padėti pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo formą pagal galimybes.

A.Skurvydas sako, kad teigiamo poveikio sveikatai galime tikėtis tik tuomet, jei kasdien bent 30 minučių mankštinsimės nedideliu intensyvumu. Pavyzdžiui, greitai vaikščiosime ar lengvai pabėgiosime.

Tačiau bent du kartus per savaitę reikėtų pasportuoti aktyviau, kol prakaitas išpils. Jei dar ir sveikai maitinsimės, ilgai laukti rezultatų nereikės, žada pašnekovas.

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentas G.Kligys tikina, kad nuo kiekvieno bendruomenės nario, turi prasidėti sveikos gyvensenos iniciatyva. Tik vėliau į šį procesą įsijungia savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos įstaigos ir valdžios institucijos.

Iniciatyva iš apačios

“Nei politikai, nei valdžia ar ministerija nieko nepadarys, nenuleis “iš viršaus” nurodymų, jei bendruomenė nejaus poreikio sportuoti, sveikai maitintis. Politikų pareiga užtikrinti, kad šie siekiai būtų paremti finansavimu. Todėl kovojome, kad kitiems metams biudžete būtų numatyta lėšų medicinos punktams mokyklose, ligų profilaktikai, visuomenės sveikatai. Negalima visko atiduoti ligų gydymui”, - teigia D.Mikutienė.

Parlamentarės nuomone, įstatyminė bazė yra palanki. Tačiau atotrūkis tarp jos ir realios padėties yra didžiulis. Toli žvalgytis nereikia. D.Mikutienės kolegos Seimo nariai ištisomis dienomis sėdi. Kadencijos metu ne vienas pastebimai suapvalėja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prieštaringa apklausa: įvardija didžiausią šalies priešą, nori jį bausti ir draugauti (426)

Kurią valstybę lietuviai įvardija kaip draugiškiausią, o kurią - kaip priešiškiausią? Koks...

„Vaučerių“ sistema: teks gerai paieškoti, kur bus galima jais atsiskaityti (143)

Žemės ūkio ministerijos paruoštame elektroninių kuponų įstatymo projekte numatyta, kad...

„Revolut” vadovo atviras laiškas: istorija apie mus kuriama klaidingais teiginiais ir nesusijusiais faktais (40)

„ Revolut ” duomenų serverius turi tik Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje , tik...

Nelaimė Šiauliuose: nuo gripo komplikacijų mirė moteris (7)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, nuo gripo Šiauliuose mirė moteris. Tai...

Buvęs žalgirietis Packas iki šiol jaučia apmaudą dėl Arvydo Sabonio sprendimo specialiai Krepšinis.lt iš Londono (4)

Robertas Packas savo gyvenime pakeitė daugybę komandų. Treneriu per pastaruosius 10 metų...

Kokia dar krizė? Davoso milijardierių turtai auga be sustojimo (115)

Pasaulinis elitas, atvykstantis į Davosą, yra turtingesnis nei bet kada.

Buvusi Mariah Carey asistentė kreipėsi į teismą: 32 puslapių skunde - gėdingi žvaigždės pomėgiai ir seksualinis smurtas (12)

Šią savaitę į teismą kreipėsi Lianna Shakhnazaryan, kuri tvirtina, jog, dirbdama pas...

Prancūzų grožio ekspertas: vis dar ieškome vieno stebuklingo kremo, nors grožio paslaptis – visai kita

Tai, kaip atrodo mūsų oda 30 proc. lemia genai. Visa kita priklauso nuo kasdienio darbo su ja. Tai...

Susipliekė dėl 21 proc. PVM: ar ne laikas jį mažinti (165)

Šiemet sukako dešimt metų, kai Lietuvoje taikomas Andriaus Kubiliaus vyriausybės „laikinai“...

Laurinavičius: „Revolut“ nuo pradžios iki galo susijęs su Kremliumi (54)

Prieš mėnesį pirmoji Europoje Lietuva suteikė specializuoto banko licenciją bendrovei „ Revolut...