Palaiko organizmo pusiausvyrą
Endokrininę sistemą sudaro visos organizmo liaukos ir visi hormonai, kurie yra tų liaukų išskiriami. Pačių liaukų veiklą kontroliuoja nervų sistema, taip pat cheminiai receptoriai kraujyje. Vienos endokrininės sistemos dalies veikla ir reguliacija yra susijusi su kita dalimi, tad esant funkcijos sutrikimui kurioje nors dalyje, dažnai nukenčia ir kitos endokrininės sistemos dalys. Ką jau kalbėti apie organų funkcijas.
Pagrindinė endokrininės sistemos funkcija – palaikyti organizmo pusiausvyrą, homeostazę, reguliuojant įvairių organų funkcijas. Endokrininė sistema „prisiliečia“ ir prie ląstelėse vykstančių procesų, ir prie metabolizmo, reprodukcijos, lytinio vystymosi, cukraus ir mineralų pusiausvyros organizme, virškinimo ir t.t.
Endokrininės sistemos liaukos yra šios: hipofizė (arba posmegeninė liauka), hipotolamas (arba pagumburio liauka), kankorėžinė liauka. Šios liaukos yra smegenyse. Kaklo srityje aptiktume skydliaukę ir prieskydinę liauką. Dar yra kasos, antinksčių, užkrūčio bei lytinės liaukos. Hormonus išskiria ir tokie vidaus organai, kaip širdis, inkstai, virškinimo sistemos organai ir kt. Kaip matome, endokrininė sistema apima visą mūsų kūną ir reguliuoja daug svarbių organizmo funkcijų. Tad nenuostabu, jog sutrikus kuriai nors endokrininės sistemos daliai sutrinka ir atitinkamų organų veiklą bei gali sutrikti kitos endokrininės liaukos veikla. Galiausiai sutrinka bendra organizmo homeostazė.
Kuo nepiktnaudžiauti, ko vengti
Pirmiausia pradėkime nuo to kažkelinto kavos puoduko, begaruojančio ant mūsų stalo. Kodėl? Todėl, kad kava ir joje esantis kofeinas stimuliuoja antinksčių liauką ir sukuria budrumo, įtampos, kartais net stresinę būseną.
Taip kavos ar kofeino daug turinčių kitų gėrimų stimuliuojami antinksčiai tiesiog „pervargsta“. Dėl to apie jokią hormonų pusiausvyrą kalbėti negalime. Pasireiškia ir didesni ar mažesni lėtinio nuovargio simptomai. Tuomet kavos imama gerti dar daugiau ir daugiau, kol galų gale užsisuka nesibaigiantis ratas.
Nors apie kavos teigiamas savybes kalbama nuolat, net jas pagrindžiant moksliniais straipsniais, nepiktnaudžiaukime šiuo gėrimu hormonų sistemos labui.
Poveikiu įvairioms endokrininės sistemos dalims nenusileidžia ir kai kurie vaistai. Ypač receptiniai. Į jų būrį įeina ir kai kurie skausmą malšinantys, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys, nerimą mažinantys, miegą gerinantys, gimstamumą kontroliuojantys vaistai. Taip pat ir tokie nereceptiniai vaistai kaip ibuprofenas ar aspirinas. Įvairūs medikamentai gali ne tik padėti sumažinti vienos ar kitos ligos simptomus, atkurti pageidaujamą organo funkciją, bet ir sukelti šalutinių poveikių. Galimas hormonų pusiausvyros išderinimas – vienas iš tokių poveikių. Tad vaistus vartokite itin saikingai, prieš tai būtinai pasitarę su specialistu ir patys išstudijavę informacinį lapelį.
Dar stipriau ir pavojingiau hormonų sistemą veikia ir kitos cheminės medžiagos – vadinami ksenoestrogenai. Iš esmės tai – žmogaus sukurti, dažniausiai pramonėje naudojami chemikalai, kurių struktūra labai panaši į estrogenų. Ksenoestrogenai yra savotiški toksinai, kurių apstu mūsų aplinkoje ir nuo kurių vargiai apsisaugosi net ir norėdamas. Tačiau dažniausiai šių medžiagų galima aptikti su žemės ūkiu susijusiuose produktuose (pavyzdžiui, insekticiduose), plastikinėse ir skardinėse maisto pakuotėse, kosmetikos ir higienos prekėse, judriausiose ir užterščiausiose miestų gatvėse. Pakliuvę į žmogaus organizmą, ksenoestrogenai yra linkę kauptis, kumuliuotis. Ilgainiui šios pavojingos medžiagos ypač sujaukia lytinės sistemos ir lytinių hormonų veiklą bei kitas hormonines sistemas. Pasireiškia tokie simptomai, kaip nemiga, energijos ir dėmesio stoka. Manoma, kad dėl ksenoestrogenų dažniau sergama ir su lytine sistema susijusiomis vėžio formomis – krūtų, kiaušidžių, prostatos vėžiu ar pan. Be to, mokslininkai ksenoestrogenus vis dažniau kaltina ir dėl nutukimo, psichinės sveikatos problemų, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto išsivystymo.
Kokius įpročius keisti?
Kai kalbame apie gerą sveikatą ir jos palaikymą, dažnai prisimename kelis būtinus dalykus. Pavyzdžiui, sportą ir mitybą. Mityba hormonų sistemos pusiausvyrai taip pat labai svarbi. Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirgėte mirga pranešimų apie šį šokiruojantį faktą: visuomenė šiuo metu yra labiausiai nutukusi nei per visą žmonijos istoriją. Tačiau kai kalbame apie hormonų pusiausvyrą, aktualus ne tik nutukimas, bet ir „skurdi“ mityba. Žmonės renkasi visiškai apdorotą maistą, kuriame gausu cukraus, riebalų, konservantų, kitų cheminių medžiagų ar GMO, užuot valgę šviežią, vietinį ir mažiau apdorotą maistą. Toks „skurdžios“ mitybos būdas neabejotinai turi pokyčių mūsų virškinimo, o galiausiai – ir hormonų sistemai.
Tačiau save prispyrę į kampą, motyvuodami liekna figūra, gera savijauta ir energija, mitybą galime pasistengti pakeisti. Kiek sunkiau – su miego įpročiais. Slenkantis darbo grafikas ar ilgi viršvalandžiai darbe, naktinėjimas prie televizoriaus, kompiuterio iki vėlumos, mintys apie dienos rūpesčius neabejotinai atsiliepia mūsų miegui. Atsibundame vidury nakties, blaškomės arba tiesiog ilgai negalime užmigti. Tada ryte vos atsikeliame, maukiame kavą ir vėl vėlai einame gulti, kartojame tai diena iš dienos. O išties toks miego ciklo sutrikdymas sutrikdo ir tokių hormonų, kaip melatoninas ar kortizolis, lygį. Miego hormono melatonino vakare išsiskiria ženkliai mažiau, o streso hormonas kortizolis išsiskiria intensyviau, tik ir nekantraudamas, kaip jums padovanoti dar vieną bemiegę naktį.
Kad jau užsiminėme apie stresą – kaipgi be jo? Egzaminų sesijos, įtampa darbe, nesutarimai su artimaisiais, finansinės negandos ar kokios tik nori gyvenimiškos problemos ir rūpesčiai streso hormonų išsiskyrimą skatina iš peties. O jei dar visa taiperauga į nuolatinę įtampą, streso hormonų koncentracija gana didelė kraujyje nuolatos. Kuo tai gali baigtis? Mažų mažiausia – širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimu. Dažniausiai prisideda ir įvairios psichinės problemos, kitų lėtinių būklių išsivystymas bei antinksčių liaukos išeikvojimas. To pasekmė – išderinamos kitų hormoninių sistemų funkcija.
Su hormonų sistemos veikla susiję ir kiti dalykai: įvairūs įrenginiai bei jų naudojimas. Užtenka išeiti į gatvę, kad suprastum, kaip mes visi nuo to priklausomi: kas sukišę nosis kavinėje į nešiojamuosius kompiuterius, kas maigo išmaniuosius telefonus autobusų stotelėje. Ir ne tik tai – visa buitinė elektroninė technika, išmanieji įrenginiai ir kiti panašūs prietaisai ne tik palengvina gyvenimą, bet ir jį komplikuoja. Realaus bendravimo su kitais stoka, miego sutrikdymas, dar didesnis stresas ir nervingumas, sumažėjęs energijos kiekis, nejudrumas, virškinamojo trakto problemos, uždegiminiai procesai. Visi tokie sutrikdymai persiduoda ir hormoninei sistemai. Ypač skydliaukei arba lytinei sistemai.
Ir galiausiai – kone įdomiausia ir prieštaringiausia dalis. Kuo toliau, tuo miestiečiai mažiau laiko praleidžia gryname ore. Ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Buvimas patalpose, saulės akinių nešiojimas lauke, gausybė nuo UV spindulių apsaugančių priemonių neleidžia organizme natūraliai gamintis vitaminui D. O vitaminas Datlieka hormoninei sistemai svarbią neuroreguliacinę funkciją. Neteigiame, kad turite būti saulėje, kada tik ji pasirodo, nenaudoti jokių apsaugos nuo saulės priemonių ar nenešioti saulės akinių. Vis dėlto vertėtų dažniau išeiti į gryną orą.
Taigi palaikyti hormonų pusiausvyrą kartais galima įdėjus ir visai nedaug pastangų. Žinoma, jei tokių liaukų, kaip skydliaukė ar antinksčiai, būklė dar nepažeista.
Viskas kaip visada prasideda nuo mažų kasdieninių žingsnių. Tačiau įvertinant tokių žingsnių naudą ne tik hormoninei sistemai, bet ir gerai savijautai, nuotaikai, medžiagų apykaitai ir t.t., pasiryžti tikrai verta.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
