Tyrimai medicinos ir psichologijos srityse byloja, kad žmonės valgo dėl tarpusavyje susijusių fiziologinių ir psichologinių priežasčių ir daugelis persivalgo, kadangi jų smegenys „turi tam polinkį“.
Mokslininkai tikina, kad dažnai žmogus nekaltas dėl persivalgymo, nes kai kurie turi „nepasotinamas smegenis“, siunčiančias pernelyg daug signalų, stimuliuojančių alkio jausmą. Šis polinkis persivalgyti yra nulemtas genetikos ir paveldimas.
Naujausi tyrimai rodo, kad smegenų „nepasotinamumo“ priežastis gali slypėti tame, kad pagaminama per daug vieno iš šešių žinomų neurohormonų, sukeliančių norą pavalgyti. Šie neuromediatoriai tarp įvairių smegenų nervų ląstelių perduoda signalą „reikia maisto“. Vienas tokių neurohormonų, neuropeptidas Y (NPY), už šiuos signalus gali būti atsakingiausias.
Devintojo dešimtmečio pradžioje mokslininkai nustatė, kad į žiurkių smegenis įvestas NPY verčia jas nekontroliuojamai ėsti. Buvo sukurtas antiserumas, susidedantis iš antikūnų, galinčių atpažinti NPY ir prie jų prisitvirtinti. Buvo atlikta daugybė eksperimentų, kurių metu žiurkėms iš pradžių buvo leidžiamos didelės NP dozės, dėl ko gyvūnai tapdavo itin ėdriais ir greitai augo jų svoris. Tačiau kai jie gaudavo antiserumą, netrukus grįždavo į savo normalią būseną.
Jeigu serumas buvo suleidžiamas NPY negavusioms žiurkėms, jų suvartojamo maisto kiekis sumažėdavo vidutiniškai 60 procentų. Įdomiausia tai, kad gyvūnai ėsdavo mažai net labai išbadėję, kai negaudavo maisto apie šešias valandas – žiurkėms tai visa amžinybė! Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad NPY reguliuoja su maistu susijusį elgesį apskritai, o ne vien situacijoje, kai jis įvedamas dirbtiniu būdu.
Kitas etapas – ląstelių receptorius blokuojančių vaistų sukūrimas. Taigi, kuriant naujus vaistus, koreguojančius atitinkamą smegenų funkcionavimą, belieka įveikti praktines kliūtis. Toks vaistas bus visu laipteliu aukščiau už bet kokius lieknėjimui skirtus preparatus.
Įprasti visame pasaulyje parduodami populiarūs preparatai turi fenilpropanolamino – silpno stimuliatoriaus, kurio cheminė sudėtis primena amfetaminus. Deja, tokie preparatai gali formuoti priklausomybę ir turėti tokius šalutinius poveikius kaip galvos skausmas, nerimas, širdies ritmo sutrikimas ir netgi infarktas. Be to, lieknėjimui skirtus preparatus dažnai vartoja tie, kurie nesėkmingai bandė laikytis dietos arba kenčia nuo tokių sutrikimų kaip bulimija.
Sprendžiant pagal viską, NPY darbą blokuojantis vaistas panašių problemų nekels. „Nepasotinamų smegenų“ kontrolė ir pagrindinio fiziologinio žmogaus poreikio valdymas galų gale gali atsidurti mūsų rankose ir... galvose.
