- Šiaurietiškasis ėjimas kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų buvo taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. Vėliau įsitikinta, kad tai sveikatos stiprinimo būdas, tinkantis bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Kada ir kas jus paskatino atrasti šį sportą?
- Patinka aktyviai leisti laiką. Prieš dvejus metus Palangoje, sporto šventėje „Sportas visiems“, susipažinome su šiaurietišku ėjimu. Labai patiko. Tą pačią vasarą, keliaudami po Vakarų Europą, atkreipėme dėmesį, kad daug žmonių vaikšto su lazdomis, tad grįžę į Lietuvą susiradome instruktorius, susipažinome su technika ir pradėjome vaikščioti Alytaus miškuose. Pastebėję aplinkinių susidomėjimą ir įsitikinę šio užsiėmimo veiksmingumu sveikatai, nusprendėme, kad reikia įkurti mūsų mieste klubą ir perteikti įgytas žinias. Idėją palaikė ir ilgametis ilgų nuotolių bėgikas, įveikęs ne vieną maratoną, Raimondas Soroka.
- Ar šiaurietišką ėjimą sunku įvaldyti?
- Tai nėra sudėtingas užsiėmimas, tačiau yra tam tikra ėjimo technika, kurią išmokus galima gauti maksimalią naudą. Yra keletas ėjimo technikos būdų, su kuriais supažindiname per užsiėmimus. Šiaurietiško ėjimo techniką galima įvaldyti per 2-3 užsiėmimus.
- Kuo ėjimas su lazdomis skiriasi nuo paprasto ėjimo?
- Vien paprastas ėjimas jau yra gerai ir skatintina, bet ėjimas su lazdomis papildomai įdarbina viršutinę kūno dalį. Einant su lazdomis intensyviai dirba rankos, juosmuo, pečių juosta. Palyginti su paprastu ėjimu, šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti 50 procentų daugiau kalorijų.
- Pagrindinis inventorius - lazdos. Kuo jos ypatingos? Gal galima jas išsidrožti iš lazdyno? Kokių gamintojų lazdas siūlytumėte įsigyti, ar jos brangios?
- Lazdos šiaurietiškam ėjimui yra specialios - turi pirštinę, kuri leidžia patogiai pritvirtinti lazdą prie rankos ir padeda tinkamai ją valdyti. Lazdos turi nuimamus guminius antgalius, kurie uždedami einant asfaltu ar kita kieta danga. Einant miško takeliais, pajūriu antgaliai nenaudojami. Lazdų ilgis turi būti pritaikomas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo ūgį.
Lazdos gaminamos iš įvairių medžiagų: aliuminio, stiklo, anglies pluoštų arba gali būti kombinuotos. Seniausias lazdų gaminimo tradicijas turi Vokietijos (LEKI), Suomijos (EXEL) gamintojai. Puikias lazdas gamina ir Lietuvoje su „Nordic Walking Style“ prekės ženklu. Žmonėms, susidomėjusiems šiaurietišku ėjimu ir norintiems įsigyti lazdas, siūlytume apsilankyti mokymuose, nes ne visi pardavėjai gali suteikti išsamią informaciją. Pasitaiko atvejų, kad žmonės pirmiausia nusiperka lazdas, o kai ateina į mokymus, paaiškėja, kad lazdos yra netinkamos.
- Kokių dar priedų reikia įsigyti, kad šiaurietiškai vaikščioti būtų malonu?
- Ypatingos aprangos treniruotėms nereikia, vaikščiojimas jau yra malonumas. Pakanka patogios laisvalaikio aprangos ir būtinai patogios avalynės, vasarą - kepuraitės bei akinių nuo saulės.
- Sakykime, žmogus nusprendė laisvalaikį skirti šiai pramogai, bet jį varžo abejonės, kad vaikščiojimas gali brangiai atsieiti. Ar tikrai nereikia priderinti dietų, vitaminų?
- Tai tikrai nebrangus užsiėmimas. Dietos ir vitaminai - kita sritis, dėl to galėtų pakonsultuoti gydytojai.
- Didelį antsvorį turintis alytiškis domisi, ar prieš imdamas į rankas lazdas turėtų pasikonsultuoti su gydytojais? Ar turi šiaurietiško ėjimo lazda ir antrą galą, tai yra kokių nepageidaujamų pojūčių gali sukelti?
- Prieš užsiimdami šiaurietišku ėjimu, žmonės, turintys labai didelį antsvorį ar kitų nusiskundimų dėl sveikatos, turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.
Šiaurietiškas ėjimas gali būti lengvas pasivaikščiojimas gamtoje, bet gali būti ir rimtas sportas.
Treniruotėse stengiamės sportuoti taip, kad žmonės pajustų judėjimo džiaugsmą, kad po užsiėmimų nepraeitų noras sportuoti.
- Teko girdėti, kad Vokietijoje ligonių kasos kompensuoja šiaurietiško ėjimo mokymus. Kaip šią žmonių sveikatinimo sritį vertina Lietuvos sveikatos apsaugos specialistai?
- Iš įvairių informacijos šaltinių teko girdėti, kad vokiečiai kompensuoja gyventojams mokymus ir netgi inventoriaus įsigijimo išlaidas, taip skatindami žmonių fizinį aktyvumą. Lietuvoje kai kuriose sanatorijose jau taikomas šiaurietiškas ėjimas kaip gydomosios mankštos forma.
- Kelis kartus per savaitę organizuojate bendrus žygius? Ar daug entuziastų susirenka, koks jų amžiaus vidurkis? Koks įprastas maršrutas?
- Renkamės antradieniais ir ketvirtadieniais 18 valandą bei sekmadieniais 10 valandą prie kino teatro „Dainava“. Vaikštome apie 1-1,5 valandos. Žygiuojame pro Dailidės ežerėlį pylimo link, miško takeliais Kaniūkų tilto link, įveikdami 4-8 kilometrus, priklausomai nuo žmonių fizinio pajėgumo bei amžiaus. Jei susirenka skirtingo fizinio pajėgumo žmonės, dalijamės į dvi grupes: silpnesni eina lėčiau ir trumpesnį atstumą, stipresni - ilgesnį atstumą, ėjimo tempą išlaikant pagal žmonių savijautą. Į šiaurietiško ėjimo užsiėmimus ateina įvairaus amžiaus žmonių - nuo moksleivių iki senjorų.
- Gegužės pradžioje esate numatę ir ilgesnį žygį, dalyvius jau registruojate?
- Taip, artimiausias žygis jau gegužės 8 dieną, skirtas Pasaulinei judėjimo sveikatos labui dienai. Eisime nuo kino teatro „Dainava“ iki nuotykių parko „Tarzanija“. 10.30 valandą - pasiruošimas žygiui, inventoriaus išdalijimas. Žygio pradžia 11 valandą. Planuojame įveikti apie 12 kilometrų trasą. Žygio dalyviai į Alytų bus parvežti autobusu. Daugiau informacijos apie žygį galima rasti www.eiksiaurietiskai.lt. Labai prašome alytiškių registruotis tel.: (8-698) 36167, (8-698) 25069 arba el.paštu eiksiaurietiskai @gmail. com, kad galėtume visus norinčiuosius aprūpinti inventoriumi. Registracija vyks iki gegužės 6 dienos.
