aA
Jonas Girskis – neurologas, reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytojas, pažįstamas ne vienam stuburo, sąnarių ar raumenų skausmus patyrusiam žmogui. Jis teigia, kad stuburo ligos – viena didžiausių mūsų amžiaus rykščių, tad gydytojo pareiga – ne tik gydyti, bet ir šviesti, išmokyti pacientą savarankiškai sveikti.
Stuburo ligos: ką reikėtų žinoti gydantis patiems?
© A.Solomino nuotr.

Su gydytoju ir rašytoju J. Girskiu kalbamės apie jo naujausią, leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Viskas apie stuburo gydymą. Praktinis vadovas“, pagrindines pacientų daromas klaidas bei holistinio požiūrio svarbą gydant raumenų ir kaulų sistemą.

- Ar stuburo problemos, ligos gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei?

- Stuburo problemos žmogaus gyvybei grėsmės nesukelia, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Deja, stuburo sutrikimai labai apkartina kasdieninį žmogaus gyvenimą ir be gailesčio tuština valstybės biudžetą, nes tokių pacientų gydymas reikalauja daug išlaidų.

- Kokių žinių apie stuburo sveikatos reikšmę ar įpročius trūksta lietuviams?

- Labai pasigendu žmonių supratimo apie savo raumenų ir kaulų sistemos priežiūrą, reabilitaciją bei pasitikėjimo šiuolaikine medicina. Viliuosi, gal ilgainiui žmonių sąmoningumas pakils ir jie suvoks, kad archajiškais metodais – taurėmis ir siurbėlėmis – stuburo sutrikimų atstatyti neįmanoma. Blogiausia, jog stuburo problemų turintys žmonės daro bendro pobūdžio sveikatinimo mankštas ir lavina sveikus raumenis. Mane glumina ir tai, kad daugelis pacientų žino tik nugaros raumenų stiprinimo pratimus, tarsi kūne nebūtų jokių kitų raumenų.

- Papasakokite, kokiam skaitytojui rašėte knygą „Viskas apie stuburo gydymą. Praktinis vadovas“?

- Knyga yra skirta plačiam skaitytojų ratui, o ypač stuburo bėdų kamuojamiems žmonėms. Ji taip pat itin aktuali kineziterapeutams, sporto klubų instruktoriams, visų sporto šakų fizinio parengimo treneriams, beje ir kolegoms gydytojams, kad suartintume požiūrius gydydami pacientus. Vyrų ir moterų raumenų ir kaulų sistemos anatomija yra beveik tokia pati, todėl knyga naudinga abiejų lyčių skaitytojams. Žinoma, moterims nėštumo metu atsiranda įvairių biomechaninių pasikeitimų, jos dažniau serga osteoporoze, todėl stengiausi papildomai patarti, kaip to išvengti.

- Knygos paantraštė nurodo, kad tai yra praktinis vadovas. Ko iš jo gali tikėtis skaitytojai?

- Pirmiausia siekiu paaiškinti, kuo skiriasi sveikatinimas ir reabilitacija, pristatau biomechaninės skolos sąvoką. Mokau savarankiškai aptikti kūno skolininkus aptingusius (silpnus) ir sudirgusius (itin įsitempusius) raumenis, negebančius atlikti savo darbo – juk šie skolininkai sutrikdo taisyklingus stuburo judesius ir praskolina kūną ligai. Gydytojas apie sveikatinimą kalbėti gali pradėti tik tuomet, kai liga iš organizmo išvaryta. Todėl tik vėliau, knygos dalyje „Grąžink kūnui skolą“ supažindinu skaitytoją su raumenų ir kaulų sistemos savigyda – tikslingais gydomaisiais judesiais. Nuotraukose demonstruoju, kaip laiku atkurti raumeninę tvarką kūne, o paveikslėliuose bandau parodyti žmogaus organizmo gelmes ir jungiamojo audinio terpę, kuri tarsi gijos apraizgo visą organizmą.

- Kuo rėmėtės rašydamas šią knygą – gydytoja praktika, pacientų istorijomis, tyrimais?

- Rašydamas knygą rėmiausi savo asmenine gydytojo praktika, medicininės literatūros ir įvairiausių sveikatinimo doktrinų analize. O šios knygos siužetą ypatingai įtakojo nūdienos medikų nesusikalbėjimas tarpusavyje ir įžūlus bei nekontroliuojamas šundaktarystės įsivyravimas medicinoje. Beje, rašant man labai padėjo naivių ir bevalių pacientų istorijos.

- Kas Jus, kaip gydytoją, apskritai skatina ir įkvepia rašyti?

- Šmaikštaudamas norėčiau pasakyti, kad dėl prastėjančio regėjimo pradėjau matyti mediciną tokią, kokia ji yra. Todėl viliuosi, kad toks mano suprastėjęs regėjimas gal būt daugeliui skaitytojų taps praregėjimu. Tokia ir buvo šios knygos idėja.

O kalbant rimtai, mane kaip pilietį itin glumina pseudomokslų importas į mūsų kraštą – tai sujaukia ir jaunų specialistų, ir pacientų sąmonę. Man, kaip gydytojui, svarbu žmonėse ugdyti medicininę savivoką, loginį mąstymą. Kasdien tai darau savo darbe, o tam, kad visa tai neliktų po devyniais užraktais darbo kabinete, grįžęs namo savo pastebėjimus suguldau į knygos puslapius. Manau, jog rašydamas suteikiu dar daugiau prasmės savo darbui.

Gyvenimas per trumpas, kad visiems norintiesiems galėčiau padėti suprasti savo sveikatos bėdas. O juk rašymas, suteikia skaitytojui galimybę susipažinti su autoriaus požiūriu, o patekus į „įtartinų medicininių paslaugų turgavietę“ ar keliaujant savigydos keliu ši knyga gali tapti patikimu patarėju.

- Ką patartumėte skaitytojui, norinčiam išsaugoti stuburo sveikatą?

- Dar prieš pradedant sportuoti ar užsiimti sveikatinimo doktrinomis, išsitirkite savo kūno „važiuoklę“ – raumenų ir kaulų sistemą. Kažkodėl šiandien jau tapo įprasta stuburą laikyti tarytum kažkokia atskira kūno dalimi. O juk turėtume suprasti, kad esant stuburo sutrikimams visuomet privalome kalbėti ne apie jį, bet apie visą atramos ir judėjimo sistemą, kurioje stuburas yra tik lanksčioji kūno ašis.

Taigi, kad lengviau suvoktume stuburo ir raumenų ryšį, knygoje jį pavaizduoju kaip mažų slankstelių vėrinį, tarsi lynais (raumenimis) sujungtą su visomis kūno dalimis – pečių juosta, rankomis, krūtinės ląsta, diafragma, dubens kaulais ir apatinėmis galūnėmis. Todėl pirmiausiai atsiradus stuburo bėdoms, reiktų atrasti visus raumenis skolininkus, kurie yra praradę savo fizines ypatybes ir „parazituoja“ kūno raumenų komandoje. O tuomet, pasitelkite valią ir kibkite į darbą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Nidoje karantinas baigėsi: griaudėjo audringi vakarėliai, poilsiautojams taisykės nebeegzistuoja

Viskas, koronavirusas ir bjauriausia jo pasekmė – karantinas – baigėsi. Taip nusprendė ne...

Iš Kremliaus – pavojingos žinutės Lietuvai: tokios progos turėjo laukti labai ilgai (24)

Šį gruodį sueis 30 metų nuo Sovietų Sąjungos griūties 1991 metais. Šia proga...

Ką iš tiesų reiškia viešas Putino dukterų parodymas? (133)

Ši mėnesį vykusiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume – žymioje Rusijos...

Pasiektas naujas birželio temperatūros rekordas (27)

Šios dienos lietuvius lepina išskirtinai karštais orais, o meteorologijos tarnyba praneša apie...

Palangoje apsigyvenęs benamis tikina radęs būdą, kaip užsidirbti 2000 eurų (191)

Andrius iš Raseinių Palangos pliaže ir palapinėje pasakoja gyvenantis jau mėnesį. Nuo tada,...

Julija Mackevičiūtė | D+

Hogvartsas pačiame Vilniaus centre: rožinis koridorius, nuosavas katinas ir medžių proskynose atsiveriančios auditorijos orientavimuisi sukurtas žemėlapis

Užsukus į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, esantį priešingoje gatvės pusėje nei...

Pajutus širdies neritmiškumą kardiologas į medikus ragina kreiptis nedelsiant: suspėjus laiku galima išvengti insulto (4)

Šiais laikais vis daugiau žmonių naudoja išmaniuosius įrenginius, kurie ne tik palengvina...

Vilniaus centre grilio restoraną atidaręs 22 m. Edvinas: nemeluosiu, buvo dienų, kai galvojau viską mesti (6)

Dar prieš prasidedant antrajam karantinui Edvinas Račkauskis (22 m.) turėjo svajonę Vilniaus...

Rimvydas Valatka. Bandymų poligonas LT (115)

Lietuva yra bandymų poligonas. Šią sakralinę vatnikų frazę ištarė ne Celofanas ar dar koks...

Euro 2020: beveik visą starto sudėtį pakeitusi Italija užbaigia grupių etapą su Velsu gyvai (6)

Sekmadienį Europos futbolo čempionate startuoja lemiamas, trečiasis, grupių etapo turas. Nuo 19...