Juo labiau tokią permainingą ir šiltų orų šykštinčią vasarą kaip ši, kai per parą temperatūra gali pasikeisti net dešimčia laipsnių.

Viena didžiausių staigius temperatūrų pokyčius sąlygojančių blogybių vasarą – oro kondicionieriai ir kitos tokio pobūdžio vėsinančios priemonės.

Didžiausia blogybė – oro kondicionieriai

Šeimos medicinos ir endobiogenetikos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės pastebėjimu, nepriklausomai nuo sezono vadinamuosius peršalimus, t.y. infekciją sukelia tie patys virusai ir bakterijos.

„Sukėlėjai aplinkoje cirkuliuoja ištisus metus, tačiau susirgs žmogus ar ne, priklauso nuo individualios organizmo reakcijos“, – sakė gydytoja.

Specialistė pabrėžė, kad svarbiausias veiksnys, nulemiantis, kaip pavyks prisitaikyti prie sezoninių pokyčių, – antinksčių ir skydliaukės veikla.

Skydliaukė žiemą šildo organizmą, o vasarą – vėsina. O šią vasarą vyraujantys permainingi orai tampa iššūkiu organizmui, skydliaukė negali normaliai atsipalaiduoti“, – aiškina šeimos medicinos ir endobiogenetikos gydytoja E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Viena didžiausių staigius temperatūrų pokyčius sąlygojančių blogybių vasarą – oro kondicionieriai ir kitos tokio pobūdžio vėsinančios priemonės.

„Tai organizmui sukelia didžiulį stresą, o šis apskritai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl susergama“, – pridūrė gydytoja.

Nepamiršti grūdintis

Vis dėlto specialistė priminė, kad ne visada reikėtų baimintis temperatūrų skirtumų.

„Nereikia pamiršti organizmo grūdinimo. Ypač negalima vaikų auginti šilumos burbulo sąlygomis. Tuomet susirgti galima ir papūtus nedideliam vėjeliui. Tad jei vaikas nėra įšilęs, nereikia bijoti jam duoti atsigerti šalto vandens, suvalgyti ledų, pačiulpti leduką. Taip grūdinama gerklė. Aišku, visur reikia saiko“, – kalbėjo E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Tačiau, pabrėžė gydytoja, to negalima daryti, jei vaikas sukaitęs. Reikia vengti per didelio temperatūrų kontrasto, pavyzdžiui, prieš einant maudytis į ne itin įšilusį ežerą, kelią iki jo reikėtų nubėgti, sušilti viduje. Panirti į vandenį reikia visiškai, kad visas kūnas prisitaikytų prie bendros temperatūros.

„Jei galvą paliksime sausą, ypač gerklės srityje atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir išauga rizika peršalti. Taip pat įmerkus tik kojas į vėsų vandenį toje vietoje atsiranda didelė perkrova“, – aiškino specialistė.

Tinkamos mitybos reikšmė

Šeimos gydytoja priminė, kad sustiprinti organizmą ir prisitaikyti prie sezoninių pokyčių padės tinkama mityba.

„Daug energijos ir reikalingų medžiagų turi raudoni vaisiai ir uogos. Antinksčius stiprinančiomis medžiagomis ypač pasižymi juodieji serbentai, taip pat – mėlynės, bruknės. Jau susirgus nereikėtų organizmo apkrauti sunkiai virškinamais keptais riebalais ir baltymais. Nelengvai įveikiami yra ir pieno produktai. Jiems suvirškinti organizmas turi skirti labai daug jėgų, kurių reikia kovoti su ligos sukėlėju. Be to, vartodami baltymus, cukrų tik pamaitiname mikrobus ir skatiname jų dauginimąsi“, – patarė pašnekovė.

Gydytoja priminė, kad taip pat labai svarbu gauti pakankami magnio. Juo praturtintos žalios lapinės ir prieskoninės daržovės, saulėgrąžų sėklos, linų sėmenys, miežiai. „Jeigu vargina bėganti sloga, reikėtų galvoti pie cukraus mažinimą. Jei – bronchitas, gleivės, pūlingas sinusitas, tada įvertinti suvartojamų pieno baltymų, glitimo turinčių produktų kiekį, mažiau valgyti mėsos“, – pridūrė E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Verta žinoti

Norint išvengti peršalimo ir infekcinių ligų, būtina atsižvelgti į vidaus ir lauko temperatūrų santykį, kuris turėtų būti ne didesnis kaip 6–8 laipsniai. Tad jei už lango – 30 laipsnių karštis, patalpoje turi būti apie 23–24 laipsnius šilumos. Būtina nepamiršti, kad net ir kondicionuojamas patalpas reikia nuolat vėdinti, saugotis tiesioginės kondicionieriaus oro srovės, pasirūpinti tinkama apranga bei įrenginio priežiūra.