Kaip geriau pažinti stuburą atsiųstame pranešime spaudai pasakoja stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ vadovė kineziterapeutė Ieva Adomėnienė.
Kas kenkia mūsų stuburui?
Stuburo problemos dažnėja ir jaunėja, o tokios tendencijos priežastis, iš pirmo žvilgsnio, gan nekalta – ilgas sėdėjimas. Per mažai vaikštome, per daug sėdime automobiliuose, per mažai judame ir poilsį siejame su sėdėjimu.
„Jau ir mūsų vaikai juda per mažai, jie ilgai sėdi mokykloje, mes dar visur juos vežiojame, nebenori jie ir bėgioti bei žaisti kieme, pramogos persikėlė į išmaniąsias technologijas, o kai naudojamės jomis – sėdime ir dažnai netaisyklingai,“ – gyvenimo būdo pokyčius vardija kineziterapeutė. Pabrėždama judėjimo svarbą vaikams ji primena, kad fiziologiniai stuburo linkiai formuojasi iki 10-ųjų gyvenimo metų, tad iki to amžiaus vaikai turėtų kuo mažiau sėdėti ir kuo daugiau bėgioti, laipioti, natūraliai judėti.
Grįžtant prie sėdimo darbo žalos stuburui, natūraliai kyla klausimas: ar fizinį darbą dirbančių žmonių nugaroms pasisekė labiau?
Specialistėa nedžiugina: „Stuburui kenksmingas tiek sėdimas, tiek sunkus fizinis monotoniškas darbas. Pastarasis lygiai taip pat pažeidžia stuburą, skirtumas tik tas, kad nukenčia labai konkretūs, tam tikri stuburo segmentai ir pažeidimai būna ryškesni. Nuo sėdėjimo kenčia visas stuburas (gal kiek dažniau pokyčiai išsivysto kakliniame bei juosmeniniame segmentuose), o pakitimai ne tokie dramatiški.
Kas sukelia tuos stuburo pakitimus? Anot kineziterapeutės, pokyčiai susiję su viena iš struktūrų – tarpslanksteliniais diskais. Tai unikalus mūsų organizmo audinys, tarsi kremzlinė pagalvėlė, kurios viduje – į želė panaši medžiaga. Pagrindinė tarpslankstelinio disko funkcija – amortizuoti, neleisti slanksteliams trintis vienam į kitą ir dirginti nugaros smegenis. Deja, tarpslankstelinis diskas vienas iš pirmųjų mūsų organizme, kurį ima veikti senėjimo procesai. Kaip nekeista, pačių diskų mums neskauda, net jei jie ir pažeisti, skausmas ir diskomfortas atsiranda tada, kai pažeistas deformuotas diskas (išsipūtęs, įplyšęs) ar iš plyšusios membranos išsiveržęs želės pavidalo audinys (išvarža) pradeda liesti ir dirginti nugaros smegenis arba iš jų išeinančius nervus.
Perspėja ne tik skausmas
Įdomu tai, kad tokiais atvejais nebūtinai jaučiame skausmą, arba skausmą jaučiame nebūtinai pažeidimo vietoje.
„Du žmonės gali jausti tokius pačius simptomus, bet diagnozė gali skirtis. Lygiai taip pat, žmonės su vienodais diagnozės aprašais, gali jausti skirtingus simptomus. Apie stubure besiformuojančius pakitimus signalizuoja ne tik skausmas, bet ir judesio sutrikimai (apsunkinti judesiai), jutimo sutrikimai – keisti pojūčiai (dažnai klientai įvardija jausmą lyg po kūną bėgiotų skruzdėlės), tirpstančios galūnės, nejautra rankoje ar kojoje“, – dažniausius simptomus vardija specialistė.
Net ir skausmas kartais meluoja ir ne visada signalizuoja apie tikslią problemos lokaciją. Skausmas – tik signalas, siunčiamas organizmo, kad kažkas negerai. Skausmo be priežasties nebūna, tik ji ne visada akivaizdi, o skausmas neretai nukreipia mūsų dėmesį ne į priežastį, o į pasekmes. Ieva primena, kad stuburas ilgas ir jis saugo stuburo smegenis, iš kurių iškeliauja daugybė nervų, atsakingų už skirtingas mūsų kūno funkcijas. Tad ir pažeidimai tam tikroje stuburo dalyje dirgina tam tikrus nervus, kurie sutrikimo signalus perduoda skirtingiems organams.
„Iš juosmeninės stuburo dalies skausmas gali nukeliauti į kojų sąnarius (klubų, kelių), pasireikšti raumenų spazmais kojose. Kartais atsiranda net virškinimo, prostatos, menstruacinio ciklo, erekcijos, funkciniai širdies sutrikimai. Pajutę diskomfortą žmonės kreipiasi į specialistus, pastarieji diagnozuoja, kad organas sveikas, be pakitimų, bet žmogus jaučia, kad kažkas yra negerai. Tuomet tikslinga būtų įvertinti ir tam tikrą stuburo segmentą. Pasižiūrėti, ar ne iš ten ta problema kyla“, – su nervų žemėlapio subtilybėmis supažindina pašnekovė.
Stebuklingi žodžiai – prevencija ir profilaktika
Ką tokiu atveju daryti? Specialistė rekomenduoja nerimą keliančių signalų nelaukti: „Mums jau tapo norma planuoti reguliarius vizitus pas odontologą, lygiai taip pat reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu bei įsivertinti raumenyno būklę. Apžiūrėdami mes jau galime pamatyti tai, ko dar žmogus nejaučia. Galime įvertinti raumens tonuso pakitimus, skirtumus tarp kairės ir dešinės pusių, pačiam žmogui dar nieko nejaučiant. Nieko nedarant raumenų tonuso skirtumai didės, tad ir pasekmės jau bus sunkiau valdomos.“
Na, o jei jau skauda – delsti negalima. Būtina ieškoti priežasties. Net jei dar tik kartais po nakties kartojasi skausmas, susikaustymas juosmenyje ar sprande – tai ženklas, kad jau buvo prispaustas nervas ir tai nėra vienkartinis nepatogus pagulėjimas, o greičiau nuolatinis dirginimas. Nekreipiant dėmesio į reguliariai pasikartojančius skausmus, teks susitaikyti su pasekmėmis.
Kineziterapeutė primena: „Stubure įvykę pokyčiai niekur nedingsta, kelio atgal nėra, tarpslankstelinių diskų deformacijos pašalinti neįmanoma, tik kraštutiniu atveju yra atliekamos sudėtingos stuburo operacijos, kuomet chirurgiškai yra pašalinama didelė išvarža. Pagelbėti sau galima vengiant žalingų judesių, mokantis taisyklingų darbo bei poilsio padėčių, kuomet stuburas yra saugiai apkraunamas, stiprinant ir puoselėjant simetrišką bei harmoningą raumenyną. Būtent jis perima amortizacinę funkciją, mažina spaudimą į probleminę vietą, neleidžia jai liesti nervo.“
Ji perspėja, kad turintiems problemų savarankiška mankštos ir judesio terapija užsiimti nevertėtų. Darant neteisingus judesius, pasirinkus netinkamas apkrovas galima tik dar labiau sau pakenkti. Būtina suvokti, kad tam tikrų judesių teks vengti visą gyvenimą arba juos daryti itin atsargiai.
