Apie skausmą ir kitus žmogaus kūno pokyčius bei signalus kalbamės su kineziterapijos centro „Jauskis geriau“ vadove Jurga PETKEVIČIENE.
Skausmui amžiaus ribų nėra
„Kiekvienais metais žmonių sveikata vis blogėja – šiam reiškiniui neegzistuoja jokios amžiaus ribos. Į mūsų įstaigą atvedami vaikai jau nuo dviejų mėnesių, o vyriausias mūsų klientas – 84-erių metų“, – teigė kineziterapijos centro vadovė J.Petkevičienė.
Tarp centro klientų esama ir labai jaunų žmonių. Vis mažesni vaikai atvedami dėl įvairių sveikatos sutrikimų, sukeliančių skausmus, kurie yra rimtas neigiamo sveikatos pokyčio signalas.
„Pas mus atvedami vaikai, turintys stuburo degeneracinių pakitimų požymių (sužemėję tarpslanksteliniai tarpai, dehidratuoti diskai, Šmorlio mazgai). Bandome analizuoti, kodėl tokiame ankstyvame amžiuje atsiranda šitokių sveikatos sutrikimų. Peršasi dvi išvados, bylojančios kraštutinumus: visiškas vaikų nejudrumas, nebuvimas lauke arba perteklinis fizinis krūvis“, – tvirtino J.Petkevičienė.
Nejudrumas sukelia daugybę sveikatos bėdų. Tai yra viena nutukimo, antsvorio priežasčių. Su šiomis problemomis į kineziterapijos centrą ateina jau šešerių–septynerių metų vaikai. Antsvoris, nutukimas trukdo normaliam vaiko fiziniam vystymuisi, perkraunami sąnariai ir stuburas, sumažėja jėga, ištvermė, vikrumas. Kada vaikui sunku judėti, jis to daryti ir nenori, netgi vengia, ima gulinėti, daugiau sėdi.
„Šiuolaikinis gyvenimo būdas pernelyg sėslus – ne tik vaikai, bet ir suaugusieji daug laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių, išmaniųjų technologijų. Visa tai perkrauna kūnus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dėl to atsiranda įvairių skausmų, degeneracinių pakitimų organuose bei audiniuose, pakinta laikysena, eisena, sėdėjimo įpročiai, netgi sutrinka kvėpavimas, taigi organizmas gauna mažiau deguonies. Be to, per trumpai būnama lauke arba iš viso nebūnama, o tai sukelia vitamino D trūkumą organizme“, – sakė centro vadovė.
Jos teigimu, per didelė fizinė apkrova taip pat nėra gerai. Kaip pavyzdį paminėjo net keletą per dieną didelį fizinį krūvį skatinančių būrelių lankančių vaikų. Pasak jos, dėl to galimos reaktyvinių sąnarių uždegimų priežastys. Vaiko organizmas ir apskritai neuroraumeninė sistema yra auganti ir besiformuojanti, todėl geriau vengti per didelių specifinių fizinių apkrovų, geriau leisti kūnui judėti laisvai, ką nors spontaniškai veikti (žaisti judriuosius žaidimus), nei įsprausti į daug pastangų reikalaujančių, neadekvačių vaiko konstitucijai ir pasirengimui fizinių judesių rėmus.
J.Petkevičienė pastebėjo, kad tėvai, augindami vaikus, daro dar vieną didelę klaidą – kūdikius bando kuo anksčiau pastatyti ant kojų, nori, kad šie imtų greičiau vaikščioti. Vaikas visus raidos etapus turėtų pereiti pats ir pamažu. Nėra gerai ir kai kūdikius tėvai per dažnai sodina kėdutėse, vadinamosiose nešyklėse visur – parduotuvėje, namie, automobilyje, – tai gali turėti įtakos mažylio griaučių ir raumenų sistemos vystymuisi, kuris ateityje gali pasireikšti krūtinės ląstos deformacijomis. Specialistai įsitikinę, kad kūdikiams iki keturių mėnesių rekomenduojama horizontali padėtis, kai jie guli ar nešiojami ant nugarytės ar pilvelio, tik nuo penkių mėnesių prilaikomi remiasi kojų pirštukais, o septynių mėnesių, kai pradeda spyruokliuoti, galimas ir šokliukas.
Sąmoningumas auga
Darbingo amžiaus žmonės, dirbantys fizinio krūvio reikalaujantį darbą, taip pat patenka į tam tikras pinkles – jie neišvengia monotoniškų judesių, kurie ilgainiui tampa žalingais judesio stereotipais. Dėl to atsirandantys skausmai tam tikrose kūno vietose taip pat tampa neišvengiami.
„Sėdimas darbas, ko gero, yra didesnė blogybė, nes tada apkraunama juosmeninė-kryžmeninė stuburo dalis, kai per daug pasvyrama į priekį ar – atvirkščiai – susmunkama kėdėje, įtempiami pečių juostos raumenys, kai kompiuterio ekranas yra per toli, per žemai ar aukštai, o jei tuo pat metu dar kalbama ir telefonu, pamirštama atsistoti, pajudėti, formuojasi kiti sveikatos sutrikimai. Nepaisydami visko, žmonės turi dirbti ir uždirbti, išlaikyti save, šeimą, todėl jie tą daro net ir kentėdami didžiausius skausmus“, – įžvalgomis dalijosi vadovė.
Pasak jos, žmonių sąmoningumas rūpintis savo sveikata pamažu auga – skiriama daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, lankomasi sporto klubuose.
Į šiuos žmonės eina norėdami veidrodyje matyti dailiai atrodančius didžiuosius raumenis, o gilieji, smulkieji raumenys, kurie atlieka svarbias funkcijas, lieka pamiršti, tad imama skųstis neuroraumeninio aparato problemomis – nugaros skausmais, tarpslankstelinių diskų išvaržomis.
„Savo sveikata labiau rūpinasi senjorai, kurie vis aktyviau ir natūraliau įsitraukia į sveikatinimosi veiklą – dažniau išeina pasivaikščioti į parkus, dalyvauja šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimuose, mankštinasi“, – teigė kineziterapijos centro vadovė.
„Žmonės mano, kad sudėtingi pratimai keliant svorį, daug bėgant jiems bus ypač naudingi, tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Kai prašome padaryti paprasčiausius pratimus, jie to jau nesugeba, nes nusilpę mažesni raumenys, stabilizatoriai, gilieji raumenys“, – tvirtino J.Petkevičienė.
Dažniausios problemos, dėl kurių gyventojai kreipiasi į kineziterapijos centrą, yra artrozė (degeneraciniai sąnarių pakitimai, osteofitai (ataugos), sumažėję tarpslanksteliniai tarpai, dehidratavę tarpslanksteliniai diskai), artritai (sąnariuose vyksta uždegiminiai procesai), įvairios išvaržos, raumenų disbalansas, atsirandantys trigeriniai taškai.