Lietuvos someljė mokyklos lektorius Petras Jarašūnas sako, kad kiekvienas galime rinktis vandens skonį, tereikia žinoti kelias taisykles. Jo teigimu, kalcis vandeniui suteikia švelnumo ir kremišką „pienišką“ tekstūrą. Nors magnis labai svarbus mūsų organizmui, per didelis jo kiekis suteikia vandeniui kartumo ir „medicininio“ skonio, tačiau nedidelis kiekis lemia „gaivesnio“ vandens potyrį. Natris, susijungęs su chlorido jonais suteikia sūrumo skonį. Nedideliais kiekiais tai patrauklu, tačiau jei vanduo akivaizdžiai sūrus, retas tai pavadintų maloniu skoniu, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Pagal ką rinktis
„Žemos mineralizacijos negazuotas vanduo geriau derės prie itin gaivaus ir lengvo skonio patiekalų, o didelės mineralizacijos gazuotą vandenį būtų galima derinti su ryškaus ir sodraus skonio patiekalais. Pasirinkto vandens skonis turėtų papildyti patiekalą, o ne jį užgožti. Vandens derinimo taisyklės labai panašios į vyno – stengiamės deriniu papildyti kompoziciją, o ne ją nustelbti. Jei prie patiekalo vartojamas ir vynas, ir vanduo, reikėtų vengti didesnės nei 2000 mg/l mineralizacijos vandens, nes toks vanduo jau stipriai keis ir kartu ragaujamo vyno skonį“, – pasakojo P. Jarašūnas.
Mineralizacijos stiprumą nesunkiai gali nustatyti kiekvienas, perkantis vandenį buteliukuose, mat ant visų etikečių nurodomi mineralai, kurių yra konkrečiame vandenyje ir jų kiekis.
„Vandens skonį lemia jame ištirpusios mineralinės medžiagos – kuo didesnis ištirpusių kietųjų dalelių kiekis vandenyje, tuo ryškesnio skonio galima tikėtis. Natūralus mineralinis vanduo yra išgaunamas iš unikalių giluminių gręžinių, kurių kiekvienas turi savitą sudėtį, tad ir unikalų skonį. Tirpiųjų dalelių kiekis įprastai būna apie 100–1000 mg/l, bet gali siekti ir iki 7000. Didesnis nei 1000 mg/l minerališkumas jau turi juntamą aiškų skonį ir jis nebūtinai patiks ragaujančiajam. Tyrimais įrodyta, kad vandens minerališkumui viršijant 2500 mg/l jį ragauti atsisako maždaug pusė tiriamųjų“, – aiškino someljė.
Bikarbonatai suteikia gaivų skonį
„Uniqa“ prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė teigė, kad mineralinio vandens sudėtis ant buteliukų žymima tam, kad vartotojas lengvai galėtų pasirinkti kokios mineralizacijos vandens jam reikia. „Uniqa“ vandens sudėtyje yra organizmui reikalingų kalcio, magnio, natrio. Šis vanduo išsiskiria dėl jame natūraliai esančio jodo, kurio koncentracija siekia 0,82 mg/l, tačiau jokio specifinio skonio jis vandeniui nesuteikia. Visų mineralų kiekis vandenyje subalansuotas pačios gamtos. Jis neužgožia maisto skonio, bet kartu suteikia mūsų organizmui reikalingų medžiagų.
Daugelio Lietuvoje parduodamų mineralinių vandenų sudėtyje galima rasti ir bikarbonatų, kurie skoniui suteikia gaivumo. Jarašūno teigimu, šis mineralas labai svarbus vandens skoniui: „Bikarbonatų dažnai randama vandenyje, kuris gaunamas iš kalkakmenio turtingų gręžinių. Tai tik viena iš mineralo, kuris skyla vandenyje, dalių, todėl sudedamosiose dalyse gali būti nurodyta „kalio bikarbonatas“ arba „natrio bikarbonatas“.
Organizmo medžiagų apykaita natūraliai gamina bikarbonatą, jis atlieka svarbų vaidmenį mūsų organizme. Vandeniui jis suteikia švarų, gaivų skonį, kurį kartais galima apibūdinti kaip „mineralų“.
Nebijokite ragauti įvairių patiekalų ir juos derinti su skirtingos mineralizacijos vandeniu, tokiu būdu atrasite dar nepatirtų, neatrastų skonių.
