Štai todėl vieną dieną tokiomis, ne itin maloniomis aplinkybėmis, ir gimė šis eksperimentas. Užklupus rudeninei slogai nusprendžiau padaryti dviejų dienų bandymą ir vieną dieną slogą gydytis močiutės rekomenduotais liaudiškais vaistais, o kitą dieną – vaistininkės rekomenduotu hipertoniniu jūros vandens nosies purškalu. Pažiūrėkime, kas gavosi.
I diena. Slogos gydymasis pagal močiutę
Šįkart apsilankiusi pas močiutę klausiau ne tik kaip jai sekasi, bet taip pat norėjau sužinoti apie gydymosi priemones nuo slogos, kurias ji naudojo seniau, kai dar buvo labai jauna ir vaistų nuo slogos nebuvo, o sloga, deja, nepaisant amžiaus ir laikotarpio, kamavo net ir to meto žmones.
Mano močiutė, kaip ir kiekvienas senesnio amžiaus žmogus, išmintinga. Pasakė, kad seniau jos namuose augdavo alavijas. Šis augalas pasižymi gydomosiomis savybėmis ir seniau būdavo naudojamas slogos gydyme. Užtekdavo kelis lašelius alavijo lapų sulčių įlašinti į nosį, gerai įmasažuoti ir sloga praeidavo.
„Deja, alavijo namuose neturiu, tad šis variantas man netinka“, - pagalvojau sau mintyse ir domėjausi toliau apie slogos gydymą liaudiškomis priemonėmis.
- Ar žinai, kad česnakas ne tik skirtas imuninei sistemai stiprinti, bet ir yra puikus vaistas nuo slogos?, - klausė manęs močiutė.
Apie slogos gydymą česnaku nebuvau girdėjusi, tad susidomėjusi klausiau močiutės pasakojimo toliau.
- Seniau slogą gydėmės česnako tyrėmis. Reikia paimti kelias česnako galveles, jas nulupti, sutrinti ir užpilti 50 ml verdančiu vandeniu, tokiam mišiniui leisti keletą valandų pastovėti. Po to tokį mišinį perkošti, įpilti arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus. Štai ir natūralus vaistas, kurį gali lašinti į nosį, rekomenduojama tris kartus per dieną.
Prisipažinsiu, šis „vaistas“ manęs nei iš tolo nežavėjo, tačiau buvau sau pasižadėjusi daryti vienos dienos eksperimentą su slogos gydymu. Taigi, močiutė pasidalino savo patarimais dėl slogos gydymo, o aš juos nutariau išbandyti praktiškai.
Namuose radau česnakų, alyvuogių aliejaus – greitai paruošiau „vaistus“. Kur kas sunkiau juos buvo lašinti į nosį. Niekaip nesugalvojau, kaip galima tinkamai įlašinti – neturėjau pipetės, tad su servetėle pabandžiau pirštų galiuku nosies ertmę pripildyti česnakine tyre. Pajaučiau ne tik nemalonų ir labai stiprų česnako kvapą, bet ir pradėjo graužti nosies gleivinę. Visą dieną uoliai, tris kartus, dėjau tokius „vaistus“ į savo nosies ertmę ir laukiau teigiamų rezultatų.
Sulaukiau. Jau kitą dieną atsikėliau su išsausėjusia ir stipriai paraudusia nosies gleivine.
II diena. Slogos gydymasis pagal vaistininkus
Su paraudusia ir išsausėjusia nosies gleivine ėjau tiesiai į vaistinę. Pamačiusi mane farmacininkė net neklausė, kas man – moteris iš karto suprato, kad bandžiau gydytis naminėmis priemonės.
- Daug tokių pas mus ateina, nieko keisto. Sloga nedingsta, o nosies gleivinė atrodo raudona ir sudirgusi. Žinot, po tokio slogos gydymo česnaku ir medikamentinės priemonės sukelia diskomfortą: jei ant sudirgusios nosies gleivinės užpurkšite hipertoninį jūros vandens nosies purškalą, tuomet jis grauš ir degins nosies gleivinę. Galiu Jums duoti tik izotoninį jūros vandens nosies purškalą su alavijų ekstraktu. Tiesa, jis nemažins užburkimo, bet padės nuraminti sudirgusią nosies gleivinę., - tarė vaistininkė, tiesdama į mane izotoninio vandenyno vandens nosies purškalo buteliuką.
Taigi, kas suveikė, o kas ne?
Močiutės rekomenduota česnakų tyrė sukėlė nemažai diskomforto ir nedavė norimo teigiamo rezultato. Vaistininkės rekomenduotas izotoninis jūros vandens nosies purškalas po slogos gydymo su česnaku padėjo nuraminti sudirgusią nosies gleivinę.
Ką rinktis slogos gydymui – Jūsų pasirinkimas, tačiau atsiminkite, kad jei norite užtikrinto ir greito rezultato, visuomet geriau rinktis patikrintas ir patikimas gydymosi priemones.
Eksperimentavo Laura
