Atsako kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas, konsultantas sporto klausimais Egidijus Tutkus
Išties šiuo pratimu perkraunama apatinė nugaros dalis, t.y. įsijungia ne tie raumenys, kurie turėtų įsijungti: vietoj sėdmens raumenų ir klubo tiesimo atsiranda apatinės nugaros raumenų darbas ir juosmens hiperekstenzija.
Paprastai dėl posturalinio (laikysenos) streso sėdint žmogus turi hiperkifozę ir kompensacinį juosmens hiperlordozavimą (dubuo labai nestabilus, nenormaliai aktyvūs šlaunies aduktoriai). Jeigu atliekame pratimus, kurie dar labiau aktyvina juosmenį, tuomet jį dar labiau perkrauname. Tuo tarpu krūtininis kifozavimas nepagerėja. Savo praktikoje tokių pratimų niekada nenaudoju dėl nepakankamo veiksmingumo ir dėl judesių valdymo deformacijos pernelyg didelės rizikos.
Tačiau, deja, visur mokoma tokių pratimų. Mokoma pratimų ant nestabilios atramos, ant kamuolių, su gumomis... Tai vadinama kineziterapija. Tokie pratimai nepadeda, neretai ir gerokai sudirgina, tačiau jie vis tiek "teisingi".
Žmogus yra dinaminis organizmas ir jam adekvatūs dinaminiai pratimai, ne statiniai. Kasdien žmogus patiria labai daug statikos (dėl to ir judėjimo sistemos sutrikimų daug), tokie pratimai taip pat statiniai. Ką reiškia statika: raumuo įsitempia ir užspaudžia skysčių apykaitą, t.y. kraujas, limfa negali tekėti kaip jiems priklauso. Vadinasi, sutrinka energetika, sutrinka medžiagų apykaita, audiniuose lieka metabolitai, raumuo susitraukia ir normaliai neatsipalaiduoja.
Prieš aktyvinant ekstenziją reiktų ištempti fleksorius. Jeigu iš karto įtempinėsime ekstenzorius, gausime raumens tempimo refleksą ir atitinkamai dar didesnę fleksorių aktyvaciją.
Nei jogos, nei kalanetikos ar pilateso pratimų niekad nerekomenduoju, jeigu skauda stuburą – pernelyg netikslūs judesiai.
Viena vertus, tai statika, kita vertus, atlikimas dažnai abejotinas.
Kineziterapijos tyrimuose praktiškai niekada nelyginamos tarpusavyje metodikos, bet lyginama su žmonėmis, kurie jokių pratimų nedaro. Jei vienas ką nors daro, kitas nieko, visuomet bus geresnis rezultatas to, kas daro, tačiau argi tai ką nors parodo?
Pratimai su savo kūno svoriais labai dažnai yra tiesiog per sunkūs netreniruotiems, perkrautiems raumenims. Paprastas dėsningumas, kad energijos perkrautame raumenyje yra tik trim sekundėms, neleidžia ilgai atlikti statinių padėčių.
Jei žmogus išlaiko statiką ilgiau, įsijungia kompensaciniai mechanizmai, t.y. ne tie raumenys, kurie turėtų, vadinasi, dar labiau įtvirtiname judesių valdymo deformacijas.
Jeigu su statika išdarkome kraujotaką, tai apie kokį raumens stiprinimą galime kalbėti?.. Užtenka atsisėsti sulinkus (kaip daugelis sėdi prie stalo), ir kraujospūdis didėja 10 mm/hg, pulsas maždaug tiek pat.
Kol judėjimo sistema ir visas kūnas nebus suvokiamas kaip vienetas, tol nebus normalių sprendimų.
Jeigu nėra išvaržos, tuomet gydymas apsiriboja priešuždegiminiais vaistais ir rekomendacija eiti plaukioti. Plaukimas nesprendžia judesių valdymo deformacijų, nes jis skirtas gerinti bendrąją ištvermę. Antra vertus, problema ne gydyme, o prevencijoje. Neurologas neprisikabins, jeigu nervinė dalis funkcionuos gerai. Dažniausiai, ypač pirminėje stadijoje, judėjimo sistemos sutrikimai yra ne dėl neurologijos, bet dėl mechanikos, t.y. kaip juda raumenys ir sąnariai. Tai sistema iš 220 kaulų ir 620 raumenų, kurie nuolat kinta. Čia susigaudyti reikia daug pastangų ir neįmanoma paprastai "atlikti tyrimo", nes reikia matyti judesio mechaniką, viso kūno judesių tarpusavio sąveikas. Vadinasi, ir vakarietiškas požiūris, kai išskiriama viena detalė, nepataikys į tikslą. Taip, egzistuoja holistinis požiūris, tačiau paplitusioje praktikoje tai labiau graži siekiamybė nei tikrovė.
Situacija beveik beviltiška todėl tiek daug sergančių sąnarių ligomis. Antra vertus, jeigu žmogus bent minimaliai judėtų, nereiktų ieškoti priežasčių.
Kartą atėjo močiutė, maždaug 80-ies metų. Jai gydytojai pasakė, kad "pakilusi diafragma". Žinoma, ji sėdi ir žiūri televizorių susikūprinusi. Turi antsvorio. Greitai dūsta. Jau po 3 užsiėmimų ji pradėjo džiaugtis, kad iki autobuso gali šiek tiek bėgti, kad kvėpuoti lengviau ir bendrai jaučiasi geriau. Jokios statikos netaikiau, tik balansuojančius kinetines grandines pratimus, t.y. kai kur ištempti, kai kur aktyvinti. Tai gana sudėtinga, reikalaujanti tik individualaus darbo sistema, todėl nepopuliari. Daug paprasčiau sukišti 20 senukų į baseiną, ant kranto rodyti jiems pratimus , pavyzdžiui, su lazda, nesijaudinant, kaip tiems senukams sekasi atlikti pratimus.
Dar viena kritiška problema yra pernelyg dideli krūviai, ypač pirmųjų užsiėmimų po traumų ar operacijų metu. Žmonės stengiasi pasiekti normalią judesio amplitudę iš karto. Taip perkrauna ir be to pažeistas struktūras.
O osteochondrozė paprastai yra todėl, kad ilgą laiką buvo neoptimali statika ir dinamika. Vadinasi, pratimai, kurių kryptis yra normalizuoti judesių valdymą, privalo padėti. Netikėkite, kai sako, kad nežinomos priežastys, kodėl skauda sąnarius, raumenis ir kitus minkštuosius audinius. Skausmo priežastys žinomos jau nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio ar dar anksčiau. Miofascijinių skausmų teorija ir praktika puikiai aprašyta nuostabių mokslininkų bei medicinos praktikų knygose. David G. Simons, Janet G. Travell, Lois S. Simons, Karel Lewit, Jochen Sahse, Vladimir Janda darbus galima skaityti ir tuojau pat sėkmingai taikyti praktikoje.
Dėl sąnario pažeidimų atsiranda judesių apribojimas, todėl funkcija 100 proc. neatsikurs, bet pagerėjimas privalo būti.
Jeigu sąnariai funkcionuoja normaliai, vadinasi, nėra priežasties, kodėl turėtų atsirasti sutrikimai ir skausmai.
Normaliai sąnarių funkcijai trūksta ne priešuždegiminių vaistų (pavyzdžiui, diklofenako), ne fizioterapijos ar purvo vonių bei masažų, ne stebuklingų trijų pratimų, bet normalios laikysenos, normalaus judesių valdymo ir tiesiog fizinio aktyvumo.
Ant nestabilių atramų (kamuolių, platformų) niekaip neįmanoma gauti normalaus judesio. Jeigu žmogus negali atlikti pratimų stabiliai remdamasis, tuo labiau jis negalės teisingai atlikti ant nestabilios atramos. Taip, kažkoks judesys bus, tačiau tai labiau ne judesys, o judesio deformacijos ir kompensacijos.
Atrodo logiška ir lengvai suprantama tiesa, kad nenormaliai naudojamas segmentas negali normaliai funkcionuoti, tačiau ji mažai galioja parenkant fizinius pratimus.
