aA
Po bulviakasio buvo periodas, kai gydytojų kabinetai lūžo nuo besiskundžiančių nugaros skausmais žmonių. Bulviakasis senokai baigėsi, jau ir kapai nuravėti bei gėlėm apsodinti, o nugaros skausmai kai kurių žmonių taip ir nepaleidžia. Šiauliuose, Manualinės medicinos klinikoje, dirbantis kineziterapeutas, manualinės medicinos, funkcinės diagnostikos specialistas Deividas Petkus sako, jog nugaros skausmo priežasčių gali būti pačių netikėčiausių, pavyzdžiui, dėl sutrikusios bakterijų sudėties žarnyne. Todėl ir nugaros skausmo mažinimas, gydymas turi būti apimantis net kelis žmogaus gyvenimo bei sveikatos aspektus.
© Shutterstock nuotr.

Šimtai pagalbos rankų

Pasak Manualinės medicinos klinikos vadovo D. Petkaus, žmogui neretai būna sunku susigaudyti terminuose ir specialistų gausoje.

„Manualinė terapija apima per 200 technikų, nors daugeliui atrodo, kad tai tik „kaulų laužymas“. Taikomojoje kineziologijoje dirbama veikiant raumenį, per raumens reakcijas. Osteopatai dirba vadovaudamiesi dar kitomis technikomis, kaip mes sakome, jie „dirba visu kūnu“, ne taip kaip masažuotojai, kurie yra išmokę tam tikrus rankų judesius. Osteopatija irgi turi daugiau nei vieną kryptį“, – aiškina specialistas.

Nors pagalbos metodų daug ir daugelis jų žmogui padeda, neretai neurochirurgas gali pasiūlyti tik vaistų, dar stipresnių vaistų, o galiausiai – operaciją. Po nugaros traumų gydymo žmogus nusiunčiamas pas kineziterapeutą.

„Kineziterapeutai dirba tik su struktūra. Struktūra – tai yra raumuo, raiščiai, kaulai – viskas, kas juda. Todėl kineziterapija ir vadinama gydymas judesiu. Tačiau esant ūmiam skausmui kineziterapinės priemonės netinka, gydymo kurse jos turi savo vietą ir laiką“, – sako kineziterapeutas.

Per septynerius veiklos metus jis pamatė, jog vien judesiu žmogui maksimaliai padėti neįmanoma. „Todėl pradėjau domėtis taikomąja kineziologija, osteopatija bei psichoemociniais metodais. Jei lūš ranka, su judesiu mes atkursime struktūrą, bet žmogus jaučia skausmą. Osteopatai gali pasiūlyti energetinių technikų. Su taikomąja kineziologija koreguojame emocinę būseną. Galima dar atkurti pusiausvyrą ir biocheminius organizmo procesus. Kai matome problemą iš kokių keturių aspektų, pagalba yra efektyvesnė ir išlieka ilgam“, – sako D. Petkus.

Nugaros skausmų priežastys

Būtent nugaros skausmai atveda žmones pas manualinės medicinos specialistą D. Petkų.

„Kai imame nuo tokio skausmo kenčiantį žmogų tirti, dažnai išaiškėja, kad ne vien nugaroje problema. Matau įvairius struktūros pakenkimus, matau biocheminius pokyčius vidaus organuose, matau emocines problemas“, – teigia D. Petkus.

Paprašytas paaiškinti, ką reiškia viena iš jo įvardytų priežasčių – biocheminiai pokyčiai organizme – D. Petkus atsako, jog tai prastai funkcionuojantys vidaus organai.

„Tyrimų metu atrandame, kad koks nors organas veikia per aktyviai ar per silpnai. Vidaus organo veiklos sutrikimas gali atsispindėti nugaroje kaip skausmas. Pavyzdžiui, inkstų veiklos sutrikimai dažniausiai pasireiškia tos vietos nugaros skausmu. Kitas dalykas – kiekvienas organas susijęs su tam tikru raumeniu. Sutrikus organo veiklai, jam priklausantis raumuo pasidaro per aktyvus arba prislopinamas. Jei sutrikusi kepenų veikla, per daugelį metų nustos tinkamai funkcionuoti krūtinės dalies raumenys. Net jei blogai funkcionuoja virškinimo traktas, tai irgi gali virsti nugaros skausmu“, – sako specialistas.

Struktūrinių priežasčių grupei priklauso visokie raumenų patempimai, įtampos. Dažniausiai tokie skausmai pasireiškia tiems, kurie priversti visą dieną praleisti vienoje pozoje. Tuomet raumuo yra per stipriai įtempiamas, kitas suspaudžiamas ir bet kokia pastanga šią naują „normą“ pakeisti gali baigtis stipriu skausmu.

Išvarža ar radikulitas?

„Svarbiausia, ką reikia sužinoti, jeigu jau diagnozuota išvarža, kodėl ji atsirado. Jei žmogus 12 valandų dirba sėdimą darbą, o paskui parėjęs namo dar ilsisi sėdėdamas ar gulėdamas, staiga pradėjus rauti kelmus jam tikrai bus išvarža. Nuolat sėdint, raumenys prie tos padėties prisitaiko, kai kurie ima atrofuotis, kiti būna pernelyg įsitempę. Jeigu žmogus ims ką nors kardinaliai keisti, jis patirs traumą. Jeigu kartą per mėnesį raunami kelmai, tuomet naudojami visi raumenų resursai. Tokiam žmogui rekomenduoju nerauti tų kelmų, po truputį didinti savo fizinį aktyvumą, stiprinti visą raumenyną“, – pataria kineziterapeutas.

Jis sako, kad radikulitas – tai irgi žmonių supaprastinti iki vienos sąvokos kelių ligų simptomai ar net samplaika.

„Dabar dažniau žmonės sau klijuoja išvaržos diagnozę. Pasilenkia, suskaudo nugarą, sako – išvarža. Tai ne išvarža. Nugaros skausmas gali atsirasti dėl to, kad įpratiname raumenį būti vienoje pozoje, o paskui kažką staiga sugalvojam keisti. Jei žmogus nuolat dirba toje pačioje neteisingoje pozoje, raumenys pasiskirsto taip, kad jiems kasdienybe tampa ta netaisyklinga poza. Net kai žmogus sėdasi ilsėtis, bando sėstis kitaip, kūnas to nepriima ir jis vėl „išsilanksto“ savo ta netaisyklinga poza. Ir paskui nutinka taip, kad pasilenkė pakelti pūką ir surakino nugarą. Tokį atvejį nulėmė raumenų disbalansas. Čia šiuo atveju yra raumens spazmas, ne išvarža. Tik 5 proc. visuomenės turi nugaros išvaržas“, – aiškina D. Petkus.
Jeigu į visą šitą paletę netinkamų darbo pozų dar prisideda nuolatinės virškinamojo trakto problemos, nugaros skausmas gali būti įkyriai nepraeinantis.

Kitokia diagnostika

„Liečiant nugarą pagal skausmingas, įtemptas vietas galima „diagnozuoti“ kitų organų būklę. Taikomoji kineziologija į visa tai žiūri iš kito rakurso – kiekvienas raumuo turi savo organą. Testuodamas raumenį, specialistas gali atrasti, kur yra problema. Pavyzdžiui, pilvo presas susijęs su žarnynu. Testuodami pilvo presą mes galime sužinoti, kokia žarnyno būklė. Jei su širdim negerai, žmogus bus piktesnis, gali mausti pečių zoną. Blauzda susijusi su šlapimo pūsle, tulžimi, tad skausmas šioje zonoje reikalauja išsamesnio šių organų ištyrimo. Kasa susijusi su priekine peties dalimi. Dažnai vyresniame amžiuje mažėja judesio amplitudė, sunku pakelti ranką. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama atlikti pečių sukimo judesius ir išsitirti kasos veiklą“, – į kitokią diagnostiką atkreipė dėmesį kineziterapeutas.

Pasak D. Petkaus, kartais išsiaiškinus žmogaus dabartines nuotaikas, paklausus apie kasdienius rūpesčius, irgi galima suprasti, kodėl skauda nugarą.

„Jeigu žmogus nervinasi, jį vargina šeimos rūpesčiai, tuomet greičiausiai jam skaudės juosmenį. Jei jis ilgą laiką gyvena viena emocija, kuri jį gniuždo, neigiamai veikia, tai gali virsti kokios nors srities nugaros skausmu. Banaliausia kasdienė įtampa virsta sprando skausmu. Tada kūnas turi gaminti daug adrenalino, kad galėtų save apsaugoti. Visos sistemos išsibalansuoja. Tokia nuolatinė įtampa yra sunkiai pakeliama kūnui, kuris raumuo įsitemps, tas, vadinasi, prisiims apsauginę reakciją. Žmonėms reikėtų išmokti atskirti stresą, dėl kurio nereikėtų jaudintis. Kaip antilopėms, kurios atskiria, kada liūtas sotus, ir gali šalia jo ganytis“, – šypsosi specialistas.

Skauda nugarą – pas psichologą

Neretai būna, kad dėl nugaros skausmo į D. Petkaus kabinetą atskubėjęs žmogus išgirsta pasiūlymą apsilankyti… psichologo kabinete.

„Tikrai blogai, kad lietuviai nusiteikę priešiškai psichologų atžvilgiu. Prisimenu tokį atvejį – einant per gatvę žmogų partrenkia automobilis. Jis patiria stresą ir sužalojimus. Jam suteikiamas chirurginis gydymas, reabilitacijoje atkuriama funkcija. Eina jis vėl mieste, sustoja prie perėjos, iškyla prisiminimai, jis išgyvena potrauminį stresą, jam grįžta skausmai, nors viskas turi puikiai funkcionuoti. Tokiam žmogui reikėtų psichologinės reabilitacijos,“- svarsto kineziterapeutas D. Petkus.

Jam teko konsultuoti žmones, kurių nugaros skausmas buvo nulemtas tik psichoemocinių priežasčių, dažniausiai artimo žmogaus netekties.

Mankštos nauda nugarai

Pasak pašnekovo, galvojant apie ilgalaikius pagalbos sau būdus, reikia prisiminti mankštą. Jeigu kada nors žmogui skaudėjo nugarą, jis turėtų mankštintis.

Ką jis mano apie jogą, kuri tapo labai populiari ir savo populiarumo nepraranda nežiūrint gydytojų perspėjimų, kad ji „tinka ne visiems“?

„Vengiu visiems „išrašinėti“ jogą. Paaiškinsiu, kodėl joga vieniems tinka, kitiems ne. Jeigu žmogaus nugara, stuburas nėra paslankūs, darant stiprų tempimo pratimą po kurio laiko dėl to gali atsirasti raumens pertempimas ir net disko išvaržos. Jogoje visas dėmesys skiriamas tempimui. Kiekvienas iš mūsų turime savo paslankumo, ištvermės, jėgos galimybių ribas. Aišku, bet ką nuolat darant, treniruojantis, imi demonstruoti pasiekimus. Vieni žmonės gali greitai bėgti net ir be didelių fizinių pasirengimų, kiti turi daugiau jėgos, treti ištvermės, yra dalis žmonių, kurie yra lankstesni už kitus. Būtent tai ir lemia fizinio aktyvumo pasirinkimą“, – aiškina D. Petkus.

Jo manymu, reikia įvertinti savo savijautą mankštinantis vienokiu ar kitokiu būdu. „Kūnas pajunta, kas jam tinka. Klausykitės savo kūno, o jei neišeina, ieškokite specialisto – kineziterapeuto, jogos specialisto, trenerio, gydytojo. Jeigu žmogui kelis kartus per metus skauda nugarą, tuomet geriau dėl mankštos tartis su specialistu“, – pataria kineziterapeutas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (5)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (1)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (219)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (154)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (1)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (25)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (21)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (14)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule „Budočnost“ rekordas (10)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...