aA
Funkcinė dispepsija sudaro reikšmingą pacientus kamuojančių virškinimo sutrikimų dalį. Teigiama, kad šis negalavimas gali kankinti net kas ketvirtą pacientą. Vadinasi, tai aktuali sveikatos problema, kurią spręsti būtina. Kuo daugiau pacientai žinos apie dažniausiai pasitaikančius ligos simptomus, tuo didesnei daliai sergančiųjų bus galima padėti. Juk svarbiausia, kad sprendimą apie kreipimąsi į medikus pirmiausiai priimtų pats pacientas.
Virškinimas
Virškinimas
© Adobe Stock

Kokie funkcinės dispepsijos simptomai?

Šio sveikatos sutrikimo simptomai nėra specifiniai – tai ankstyvas sotumo jausmas, nuolatinis pilnumo ir sunkumo jausmas, nevirškinimo jausmas, varginantis raugėjimas, pilvo pūtimas ir raižymas, šleikštulys ir pykinimas, skausmas ir kiti nemalonūs pojūčiai epigastriumo srityje. Pacientas gali jausti tik skausmą, gali jausti ir keletą ar net visus minėtuosius simptomus – būklė priklauso nuo individualaus atvejo.

Kam diagnozuojamas šis virškinimo sutrikimas?

Pastebima, kad funkcinė dispepsija diagnozuojama daugiau nei pusei virškinimo sutrikimais besiskundžiančių pacientų, įvairiais tyrimo metodais atmetus kitas sveikatos būkles, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ligą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą ar žarnyno uždegimą, kuriais sergant paprastai būdingi ir morfologiniai virškinimo trakto pakitimai ar pastebima kitų tai ligai specifinių ligos simptomų.

Kokių tipų būna funkcinė dispepsija?

Kai paciento klausiama, kokie simptomai vyrauja, jis arba gali išskirti vyraujantį simptomą, arba negali, nes vyraujančių simptomų, anot jo, tiesiog nėra. Pagal tai funkcinė dispepsija gali būti skirstoma į kelis skirtingus tipus:

  • kai vyrauja opinio pobūdžio skausmas, t.y. opaligę primenanti funkcinė dispepsija;
  • kai vyrauja nemalonūs ir varginantys virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, šleikštulys, pykinimas, greitas sotumo jausmas, nevirškinimo pojūtis, pilvo pūtimas ir raižymas, t.y. dismotorinė funkcinė dispepsija;
  • kai neįmanoma išskirti nei vieno vyraujančio simptomo ir pacientas jaučia „visko po truputį“, t.y. nediferencijuota funkcinė dispepsija.


Kokios galimos šio virškinimo sutrikimo priežastys?

Funkcinės dispepsijos priežastys nėra visiškai aiškios. Tikima, kad įtakos gali turėti įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, virškinimo trakto infekcijos, kuriomis persirgta anksčiau, didesnis virškinimo sistemos jautrumas, skrandžio funkcijos sutrikimai, genetiniai pakitimai. Ligos atsiradimą gali lemti net keli faktoriai.

Labai dažnai funkcinės dispepsijos priežastys taip ir lieka neaiškios. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad šis sveikatos sutrikimas ypatingai kamuoja kitų įvairių negalavimų turinčius ir jautresnės nervų sistemos pacientus. Ne paslaptis, kad virškinimo sistemos funkcionavimas labai glaudžiai susijęs su patiriamu stresu ir kitais nemaloniais jausmais ar depresinėmis nuotaikomis.

Kokios gydymo galimybės?

Gydymą sudaro medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės.

Pirmiausiai reikėtų koreguoti mitybą ir daugiau judėti. Kai kurie patiekalai ir maisto produktai neigiamai veikia skrandžio motorinę funkciją arba apsunkina virškinimo veiklą (pavyzdžiui, labai aštrūs ir labai riebūs, kepti ar sunkiai virškinami patiekalai). Svarbus poilsis, stresinių situacijų vengimas, pakankamas skysčių vartojimas, malonios veiklos propagavimas. Patariama atsisakyti žalingų įpročių (nerūkyti, negerti alkoholio, nevartoti kitų virškinimo traktą žalojančių medžiagų).

Individualų gydymą vaistais paskiria gydytojas, nustatęs diagnozę. Skiriami skrandžio sulčių sekreciją ir motoriką veikiantys vaistiniai preparatai, padedantys sumažinti nemalonius simptomus.

Kada funkcinės dispepsijos diagnozė mažai tikėtina ir reikėtų susirūpinti dėl rimtesnių virškinimo trakto ligų?

Kai pasirodo sveikatai ir kartais net gyvybei pavojingesnių ligų simptomų, tuomet reikėtų nedelsti ir apie tai informuoti savo gydytoją. Sunerimti reikėtų, jei atsiranda gelta (pagelsta oda ir gleivinės), vėmimas, rijimo sutrikimų (disfagija), melena (pavojinga būklė, kai išmatos tampa juodos dėl jose atsiradusių kraujo priemaišų). Mažakraujystė ir svorio netekimas taip pat svarbūs apie rimtesnius sveikatos sutrikimus pranešantys simptomai. Savo sveikata labiau rūpintis turėtų ir vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys.

medguru.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (334)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Urologas pasakė, kuriems vyrams labiausiai gresia prostatos vėžys (72)

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs mėnesiu, skirtu vyrų sveikatai. Šiuo metu vyrai yra raginami...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (13)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

Prezidentui kritikuojant Dobrovolskos ir Adomaičio patirtį, Armonaitė tvirtina: svarbiausia – ryžtas vykdyti partijos programą (289)

Prezidentas Gitanas Nausėda, šią savaitę susitikęs viso labo su keturiais kandidatais į...

Šie požymiai išduoda, kad turite priklausomybę seksui: tokių žmonių Lietuvoje daugiau nei galima įsivaizduoti (38)

Beprotiška partnerių kaita ir, atrodytų, jokių seksualinių stabdžių. Tai – nebūtinai...

Ekspertas apie pavojingas koronaviruso mutacijas: nereikia net audinių ūkių perspėja, kad grėsmė kiltų net persirgusiems žmonėms (101)

Neseniai kovoje su COVID-19 pasiektos kelios svarbios pergalės: „Pfizer“ ir „BioNTech SE“...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (403)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Karantinas? Prie sostinės Kalėdų eglės toliau plūsta minios žmonių, susidarė automobilių spūstys (550)

Nors epidemiologai prašo likti namuose ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą, sostinės...

|Maža didelių žinių kaina