aA
Didžioji dauguma visuomenės, bent kaip rodo apklausos, išgirdusi specialistus kalbant apie zoonozes dažniausiai pagalvoja, kad jiems tai tikrai negresia.
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistų, tai – klaidingas požiūris.

Skaičiai

75 proc. – tiek per pastaruosius 10 metų atsiradusių naujų žmonių ligų yra kilusios iš gyvūnų arba gyvūninės kilmės produktų.

330 tūkst. – tiek maistinės kilmės zoonozių atvejų, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, yra patvirtinama kasmet, tačiau realus jų skaičius, tikėtina, yra gerokai didesnis.

21 094 – tiek 2015 m. Lietuvoje užregistruota ūmių žarnyno infekcijų atvejų Lietuvoje, sergamumas jomis lyginant su 2014 m. padidėjo 17,9 proc.

Smulkmenos, apie kurias nepagalvojame

Zoonozė – tai liga ir (arba) infekcija, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Zoonozes sukelia bakterijos, parazitai, grybeliai, virusai ar kiti biologiniai dariniai. Jomis galima užsikrėsti nuo gyvūnų, per užkrėstą maistą ar vandenį.

Mokslinių tyrimų duomenimis, tarp trečdalio ir pusės žmonių infekcinių ligų yra zoonotinės kilmės.

Pasak NMVRVI specialistų, šių ligų padaugėja šiltuoju periodu, ypač kai prasideda iškylų sezonas. Reikia pripažinti, kad turbūt daugelis ruošdami mėsą kepti gamtoje retai kada pagalvojame, kad vos keletą valandų palaikyta ne šaldytuve ji gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų.

„Dažnu atveju atrodo, na, kas gi čia nutiks. Bet jei nusipirktą mėsą pavežiosime mašinoje porą valandų ir tik po to imsime gaminti, mikroorganizmai dauginsis. Jei šalia dar pasidėsime daržoves ar kokį kitą produktą dalis mikroorganizmų persikels ir ant jų. Jei dar ir šeimininkė, kuri ruošia maistą, nenusiplauna rankų, o tik nusišluosto paruošusi mėsą ir imasi salotų – bakterijos persikrausto ir čia – ant gatavų produktų, kurie buvo saugūs vartoti, bet per porą valandų tapo nesaugūs. Atrodo, smulkmenos, bet apie jas dažnai pamirštame“, – sako NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Suserga ne visi

Specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje per 2015 metus 90 procentų kilusių zoonozių protrūkių buvo namų kilmės, tai yra ruošiant maistą namuose.

„Protrūkis yra tuomet, kai nuo to paties sukėlėjo, šiuo atveju produkto, suserga du ir daugiau žmonių. Tačiau reikia paminėti ir faktą, kad ne visi susirgimai yra užfiksuojami. Juk ne kas kartą pasijutę blogai bėgame į polikliniką.

Dažnu atveju porą dienų pasigydome namuose ir tik tuomet, jei negalavimas nepraeina, kreipiamės į medikus. Be to, poliklinikose irgi ne kaskart atliekamas klinikinis išmatų tyrimas, kad būtų nustatytas konkretus sukėlėjas. Paprastai skiriami vaistai, patariama vartoti daugiau skysčių ir tokie susirgimai oficialioje statistikoje, kalbant apie zoonozes, lieka neužfiksuoti. Europos mokslininkai ir specialistai teigia, kad tiek, kiek yra patvirtintų ligos atvejų, realus jų skaičius gali būti tris ar net aštuonis kartus didesnis“, – sako NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Specialistai pastebi, kad ne kiekvienas gali ir susirgti, mat viskas priklauso nuo žmogaus organizmo. Jei imunitetas silpnesnis, pavyzdžiui, mažamečių vaikų, senjorų, susergama dažniau. Šių ligų sunkumas būna įvairus – nuo lengvų simptomų iki gyvybei pavojingų būklių.

„Vartotojams patogeninių mikroorganizmų keliamos rizikos gali padėti išvengti ar ją sumažinti saugus žalios mėsos bei kitų neapdorotų maisto produktų tvarkymas –Tinkamas terminis apdorojimas bei geros higienos praktika virtuvėje“, – sako NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Dažniausiai paplitusios zoonozės

Labiausiai Europoje paplitę mikroorganizmai, sukeliantys maistinės kilmės infekcijas – kampilobakterijos (Campylobacter), salmonelės (Salmonella), jersinijos (Yersinia), enteropatogeninės ešerichijos (Escherichia Coli), listerijos (Listeria).

Pasak S. Ščeponavičinės, Lietuvoje – tendencijos tokios pat, nors dar prieš kelerius metus pirmoje vietoje pagal dažnumą buvo salmonelės. Daugelis šių ir kitų mikroorganizmų paprastai randami sveikų produkcinių gyvūnų žarnyne. Maisto užteršimo rizika galima bet kurioje jo gamybos grandinės vietoje – „nuo lauko iki stalo“.

Todėl prevencija ir kontrolė yra būtinos visuose maisto tvarkymo etapuose. Pasak specialistų, jeigu maisto produktas atrodo švarus, nebūtinai taip yra. Reikia 2,5 bilijono bakterijų 250 ml vandens sudrumsti, bet kai kuriais atvejais užtenka 15–20 patogeninių bakterijų, kad žmogus susirgtų.

„Vartotojams šių mikroorganizmų keliamos rizikos gali padėti išvengti ar ją sumažinti saugus žalios mėsos bei kitų neapdorotų maisto produktų tvarkymas –Tinkamas terminis apdorojimas bei geros higienos praktika virtuvėje“, – sako I. Stoškuvienė.

Pasiteiravus, kuo gi šios bakterijos skiriasi, jei sukelia panašius simptomus, I.Stoškuvienė sako, kad vienas pagrindinių skirtumų – kokia tų bakterijų koncentracija gali sukelti ligą bei jų galimybės daugintis.

„Tarkim, vienos bakterijos dauginasi, kai yra šilta, o kitos – net ir šaldytuve ar sūresnėje terpėje. Be to, kiekviena bakterija turi ir „šeimininką“ – maisto produktą, – kur jai geriausia daugintis“, – sako I. Stoškuvienė.

Apie keturias dažniausias zoonozes Europoje

Kampilobakteriozė – nuo 2008 m. yra dažniausiai žmonėms patvirtinama maisto kilmės zoonozė. Nors pastaruosius kelerius metus jų skaičius mažėja, ji vis tiek išlieka viena dažniausių.
Kampilobakteriozę sukeliančių Campylobacter bakterijų dažnai randama žalioje paukštienoje, kadangi bakterijos aptinkamos sveikų paukščių žarnyne. Taip pat jų galima rasti kiaulių ir galvijų organizmuose. Pagrindinis infekcijos šaltinis – nepakankamai termiškai apdorotos vištienos ar pagamintų produktų, kurie turėjo kontaktą su žalia vištiena, vartojimas. Dažniausi ligos simptomai – karščiavimas, viduriavimas, žarnyno spazmai.

Salmoneliozės – nuo 2008 m. žmonių salmoneliozės atvejų skaičius mažėjo, tačiau 2014 ir 2015 m. – didėja. Salmonelės paprastai aptinkamos sveikų paukščių ir žinduolių žarnyne. Rizika susirgti salmonelioze siejama su užkrėsto maisto vartojimu – daugiausia kiaušinių, kiaulienos bei paukštienos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: karščiavimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Laikantis geros higienos taisyklių bei tinkamai ruošiant maistą rizika susirgti kampilobakterioze ar salmonelioze nuo galimai užterštų maisto produktų ženkliai sumažėja. Taigi būtina reguliariai ir tinkamai plauti rankas bei paviršius – pjaustymo lenteles bei žaliems produktams naudojamus indus, atskirti žalią mėsą nuo pagaminto maisto, užšaldyti maistą kuo greičiau, vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus.

Jersiniozė – 2015 m. ES pranešta apie 7 202 patvirtintus jersiniozės atvejus. Tai trečia pagal dažnumą zoonozė ES. Tyrimai rodo, kad dažniausiai Yersinia enterocolitica yra infekuotos kiaulės, iš kurių skerdimo metu bei tolesniuose maisto tvarkymo etapuose sukėlėjai patenka į maisto grandinę. Vokietijoje atliktame rizikos vertinimo darbe teigiama, kad jersinioze dažniausiai susergama nuo žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos (dažniausiai – kiaulienos) ir jos gaminių, taip pat kitų produktų. Šios bakterijos mėgsta šaltį – dauginasi žemoje 2–4 °C temperatūroje, todėl daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis ant daržovių. Dėl jersinijų sugebėjimo daugintis žemoje temperatūroje, jersiniozės dar vadinamos šaldytuvų ligomis.

Listeriozė – nuo 2008 metų buvo stebimas listeriozės atvejų augimas. Pastaruoju metu žmogaus listeriozės atvejų skaičius stabilizavosi. Nors listeriozė yra gana reta liga, ji siejama su aukštu hospitalizacijos ir mirtingumo lygiu. Šia liga dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, naujagimiai bei žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Kitaip nei daugelis maisto kilmės zoonozių sukėlėjų, Listeria išgyvena sūrioje terpėje bei žemoje temperatūroje (2–4 °C). Listerijų randama dirvožemyje, augaluose ir vandenyje. Gyvūnai (galvijai, avys, ožkos) taip pat gali būti listerijų nešiotojai.

Listerioze dažniausiai aptinkama jau paruoštuose vartoti produktuose: rūkytoje žuvyje, delikatesuose, minkštame sūryje. Šiems produktams būdingas ilgas galiojimo terminas, kuris gali sąlygoti bakterijų dauginimąsi. Tai yra svarbus faktorius, kadangi šie produktai vartojami be papildomo terminio apdorojimo.

Dažniausiai kyla dėl mėsos

Pasak S. Ščeponavičinės, sterilių produktų nebūna, tiksliau, tokių paruošti be specialaus apdirbimo – virimo, kepimo – neįmanoma. Todėl NMVRVI specialistai glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi atliekamų tyrimų duomenimis su Europos maisto saugos tarnyba.

„Kartais iš vartotojų tenka išgirsti, kodėl yra leidžiami tam tikri bakterijų kiekiai maisto produktuose. Juk jei būtų reikalavimas – 0, sumažėtų tikimybė susirgti. Klausimas gal ir logiškas, tačiau tai – nelabai realu. Pavyzdžiui, žalia mėsa natūraliai turi tam tikrą kiekį bakterijų, o norint, kad jų nebūtų, mėsą reikia apdoroti. Zoonozių išvengti galima ir tam tereikia laikytis kelių paprastų taisyklių“, – sako S. Ščeponavičienė.

Penkios taisyklės

Vartotojai, laikydamiesi geros higienos taisyklių bei tinkamai ruošdami maistą, gali ženkliai sumažinti riziką susirgti nuo galimai užterštų maisto produktų.

Tereikia laikytis keleto pagrindinių taisyklių:

Reguliariai ir tinkamai plauti rankas.
Plauti paviršius, tokius kaip pjaustymo lentelės bei žaliems produktams naudojami indai.
Atskirai laikyti ir tvarkyti žalią ir pagamintą maistą.
Kuo skubiau dėti maistą į šaldytuvą ar šaldiklį.
Tinkamai termiškai apdoroti maistą, ypač mėsos produktus.

Daugiausia per maistą plintančių ligų protrūkių Europoje kyla dėl mėsos ir jos produktų

EFSA ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, ES iš viso 2015 m. buvo 4 362 protrūkiai, įskaitant per vandenį plintančius protrūkius. Tai 17 proc. mažiau, lyginant su 2014 m. Bendrai buvo pranešta apie 45 874 žmonių susirgimo atvejus, 3 892 hospitalizacijos atvejus ir 17 mirties atvejų. Daugiausia protrūkių sukėlė bakterijos. Pagrindinis protrūkių šaltinis buvo įvairi mėsa ir jos produktai (28,9 proc.), pienas, sūris ir pieno produktai (13 proc.), kiaušiniai ir kiaušinių produktai (10 proc.) bei žuvis, vėžiagyviai, moliuskai ir jų produktai (9,5 proc.).

Pasak NMVRVI specialistų, tarptautinis bendradarbiavimas turi ypač daug naudos stengiantis užtikrinti maisto saugą šalyje. Be to, NMVRVI yra vienintelė šalies įstaiga, kuris dalyvauja ir EFSA tyrimuose – kasmet siunčia Lietuvos maisto produktų tyrimų duomenis dėl zoonozių, tyrimų duomenų spektras nuolat plečiasi.

Kasmet EFSA ir ECDC kartu rengia metines ataskaitas apie zoonotinių bakterijų, išskirtų iš žmonių, gyvūnų bei maisto atsparumą antibiotikams. Duomenis šioms ataskaitoms teikia ir Lietuva. NMVRVI vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programas.

Tarp kitko

2016 m. NMVRVI atlikta 129 809 mikrobiologinių maisto produktų tyrimų. Daugiausia tirta mėsos ir jos produktų (25,7 proc.), pieno ir jo produktų (24,0 proc.), žuvų, jūros gėrybių ir jų produktų (17,6). Mėginių, neatitikusių teisės aktų reikalavimų, nustatoma apie 0,5 proc. Pastaraisiais metais šis skaičius, praktiškai nekinta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (493)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (61)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (32)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (56)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (52)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (1)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką (2)

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...

Galvoja, kad padeda odai, tačiau iš tiesų kenkia: kokią klaidą žiemą daro daugybė moterų (4)

Orams vėstant girdime daugybę raginimų pakeisti ir savo kosmetikos krepšelį. Patariama tepti...

Baisi nelaimė Mažeikių rajone: aštuonmetis mirė įvykio vietoje papildyta (75)

Ketvirtadienį, 14.15 val., Mažeikių r., kelyje Telšiai-Tirkšliai, apie 1 km iki Balėnų kaimo,...