– Kokias sveikatai reikalingas gėrybes gamta mums siūlo prasidėjus pavasariui? Gal ką nors jau dabar galime nusiskinti?
– Iš tikrųjų visą žiemą gamtoje galima rasti sveikatai naudingų dalykų – pumpurų, žievės. Tarkime, galima rinkti paprastojo lazdyno žirginėlius, kirpti šakeles, lupti jauną žievę – šių nuoviras gelbsti nuo prostatos, šlapimtakių bėdų.
O vos nutirpus sniegui ieškosime meškinio česnako, būna, ir močiutės turgeliuose jų pardavinėja. Prieš dvejus metus šis augalas išbrauktas iš Lietuvos raudonosios knygos, todėl galima miškuose pasiskinti jo lapelių. Meškinis česnakas – jėgų sugrąžinimo karalius. Jis padeda per žiemą organizme užsistovėjusius šlakus išvalyti, gerina virškinimą, atminties darbą, gydo ir lėtines ligas, mat kraujagysles išvalo. Taip pat gerina miegą, gydo kosulį, dusulį, gerina sąnarių darbą. Vėliau, kai žydės, ir žiedelius tinka kramtyti, salotas papuošti.
Paskui išlįs didžioji dilgėlė. Kol jos lapelių apačios violetinės spalvos, tol yra pati veiksmingiausia. Dėkite jos į įvairiausias sriubas, salotas. Jei norite, prieš tai nuplikykite. O dilgėlėse yra tiek naudingų medžiagų, kad net suskaičiuoti sunku: vitaminai, mineralai, baltymai, aliejai. Sako, kad dilgėlės tirština kraują, tad kartu su jomis valgykite paprastąsias garšvas, pirmuosius kiaulpienių lapelius – bus puikus balansas. Galima salotas ruošti, o galima ir kokteilius susiplakti, pridedant obuolį ar kitą vaisių. Isteriškos prigimties žmogui dilgėlė padės būti ramesniam, taigi, nervus stiprina, taip pat gerina širdies darbą. Tinka vartoti gydant šlapimo pūslės problemas, sergant diabetu. O jei nebijote, galima dilgėlės lapelį nusiskynus standžiai suvynioti į rutulėlį ir sukramtyti – tikrai niekas nesibadys ir nedilgins, o gausite tikrą vitaminų užtaisą.
– Šiųmetė žiema daugeliui sunki buvo dėl kovido. Gydytojai sako, kad kai kurie persirgusieji dar ilgus mėnesius jaučia silpnumą, dusulį. Gal žinote, kokios žolelės jiems padėtų?
– Yra tokia vaistažolė tamsioji plautė, kuri pražysta viena pirmųjų pavasarį. Kilusi iš agurklinių šeimos, ji yra drėgna ir gleivinga, labai tinka į salotas ar šiaip pakramsnoti. Joje yra karotino, vitaminų, silicio rūgšties, jodo, geležies, sidabro, tad rekomenduojama visiems, kam stinga jėgų, ką vargina traukuliai, nuovargis, trūksta vitaminų, ką kankina lėtinis bronchitas. Galima kartu pamaišyti su čiobreliais, šeivamedžiais – padės gydyti užkimimą, laringitą, astmą, plaučių uždegimą.
Taip pat tinka ir debesylas. Nuo senų senovės debesylų nuoviru gydydavo karštliges, plaučių uždegimus, kosulius, astmą. Sumaišius su dedešvomis ir svilarožėmis tinka gerklės uždegimui, skausmui gydyti.
– Persirgtas kovidas didina krešulių susidarymą kraujyje, tad gausina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gretas.
– Blindžių, žilvičių pumpuruose, liaudiškai vadinamuose kačiukais, yra kraują skystinančių ir dezinfekuojamųjų medžiagų. Visi gluosniniai augalai turi daugybę aspirinui artimų medžiagų – būtent iš jų Hipokratas „ištraukė“ medžiagas, ilgainiui virtusias aspirinu. Dešimt tokių kačiukų užpilkite vandens stikline, pagardinkite obuolių sultimis ir turėsite puikiausią gėrimą ir vaikui, ir tam, kuriam reikia kraują skystinti, krešulius naikinti. Tokią pat naudą teiks ir vėliau išlindę lapeliai.
– Nuo fizinės sveikatos pereikime prie psichologinės. Neišeinant iš namų, o dažnam ir darbo netekus, trūksta geros nuotaikos, niūrios mintys kamuoja. Ką jiems patartumėte?
– Pavasaris – ir šaknų kasimo metas. Tad jei žinote, kur auga valerijonas, išsikaskite. Valerijonas tinka tada, kai reikia greitai nusiraminti po staiga ištikusio streso, padės nuimti nerimą, įtampą, isteriją, pareguliuos kraujospūdį, padės užmigti ir gerai miegoti. Bet veikia trumpai – apie porą valandų, tad nereikia prie jo priprasti. Vartokite iki trijų keturių savaičių, ilgiau naudojamas gali išderinti nervų sistemą. Ir nerekomenduojama sergant kepenų ligomis. Na, ir visi žino klasikinį širdies lašų derinį – valerijoną, sukatžolę ir gudobelę. Tai tūkstantmetis receptas, vienas geriausių derinių.
Tiesa, kai kam valerijonas gali ir netikti – nuo jo pykins, galvą skaudės, kraujo krešumą didins, tad su juo reikia būti atsargiems.
– O ką derėtų darže pasisėti, kad vasarą ar rudenį turėtume sveikatą stiprinančių žolelių ir galėtume atlaikyti galimai kažkelintą pandemijos bangą?
– Rausvažiedė ežiuolė – ne tik darželio puošmena, tai – nuostabus augalas, kuris kovoja su virusais, stiprina imuninę sistemą, plaučių darbą, tad jos turėti tiesiog būtina. Galima vartoti ne ilgiau kaip mėnesį – vėliau imunitetą kaip tik ims slopinti. Ir nereikėtų ežiuolių vartoti geriant kitus priešuždegiminius vaistus.
Taip pat pasisėkite ramunėlių – bus arbatos virškinimui gerinti ir nervams raminti; nepamirškite ir vaistinių medetkų į dirvą pasiberti – universali oranžinė gėlelė uždegimams, bakterijoms naikinti.
Pasisodinčiau ir pelyno – karčiojo kiečio. Tas pilkas sidabrinis augalėlis bus reikalingas, kai suskaus pilvas, sutriks virškinimas ar apsinuodysite. Kietis kaip augalas prieš šešerius metus gavo Nobelio premiją už maliarijos išgydymą. Yra daug duomenų, kad kartusis kietis veikia daugybę bakterijų, virusų, gali net Laimo ligą padėti įveikti. Tai – galingas augalas.
