Todėl palaikyti kūno aktyvumą kiekvienam privaloma ne dėl stangrios odos, tinkamo svorio, ar kitų gražios išvaizdos atributų, bet dėl gyvybės. Judėti reikia tam, kad kūno sistemos galėtų sklandžiai funkcionuoti toliau.
Senovėje judesys tiesiogiai reiškė gyvybę. Gyveno tik tie, kurie vis dar judėjo. Jei žmogus galėjo pasiekti maistą, vandenį, saugų būstą, pasirūpinti šiluma – jis dar gyvas. Nustojo – atėjo mirtis. Tai
užkoduota mūsų genuose. Mūsų kūnai sukurti taip, kad judesys juos nuolat regeneruotų, atgaivintų, atnaujintų. Neapgausime gamtos įvairiomis dietomis ar plastinėmis operacijomis. Tik judesys palaiko jaunystę.
Nejudant iš karto silpsta širdis, mažėja viso organizmo gyvybingumas. Kūnas nebegauna jam reikiamų medžiagų. Nebeaprūpintas praranda ištvermę. Tų žmonių, kurie mankštinasi, širdies
susitraukimo dažnis yra mažesnis. Jų širdis ne taip vargsta. Jei žmogus nejuda, kraujas užsistovi ir širdis priversta dirbti dvigubai.
Prasideda ligos, negalavimai, prasta savijauta, vis labiau auga svoris. Tada širdžiai prireikia dar daugiau plakti, nes riebalus reikia taip pat maitinti, kaip ir bet kurias kitas kūno ląsteles.
Stambaus žmogaus organizmas palaipsniui persitvarko į kitokią sistemą. Jam prireikia ne tik daugiau valgyti, širdžiai plakti, bet net gi daugiau kvėpuoti. Dėl to toks žmogus vien kvėpuodamas pradeda daugiau išnaudoti energijos atsargų.
Tai atsispindi ne tik fizinėje bet ir psichologinėje savijautoje. Prasideda nerimas, baimės, depresijos, gal antidepresantų vartojimas. O ką gydysim? Slopinsim savo tobulą sistemą, kad ji dar mažiau judėtų ir pamažu virsim į „daržovę“?
Kai vyresniam žmogui sakome: nesistok, aš paduosiu; pasėdėk, aš nueisiu, atnešiu, – taip mes tiesiogiai prisidedam prie dar greitesnio jo senėjimo ir artėjimo į gyvenimo finišą. Visos ligos, be
jokių išimčių pablogės, jei žmogus nebejudės.
Norint padaryti gera, reiktų kuo labiau skatinti artimąjį nors kiek pasimankštinti. Kūnui labai patinka visi judesiai, kurie jam yra natūralūs gyvenant gamtoje: ėjimas, bėgimas, šokimas, kabojimas, tempimas ir t.t. Galima pradėti tiesiog nuo vaikščiojimo.
Norint intensyvinti fizinę veiklą, vėliau kombinuoti vaikščiojimą su bėgimu, prijungti mankštos pratimus, jogą, šokį, viską, kas kelia didesnį aktyvumą.
Ar reikia papildomai mankštintis ir tiems, kas dirba fizinį darbą? Jei nori dirbti tą darbą toliau, mankštintis privaloma. Dažniausiai darbe kūnas naudoja tik tuos pačius raumenis. Tuo tarpu kiti
atrofuojasi. Reikia mankštos, kuri išjudintų visai kitas raumenų grupes. Primityviai aiškinant, jei darbe sulenki nugarą į vieną pusę, mankštoje privalai ją atlenkti į kitą.
Žmonės, skirtingai nei gyvūnai, gali rinktis savo gyvenime judėti ar ne. Daug lengviau yra palaikyti kūną sveiką, nei vėliau bandyti remontuoti. Geriau nevalgyti ir nemiegoti, bet pajudėti. Organizmui
tai duos didžiausią naudą.
Harvardo mokslininkai nustatė, kad žmogui pakankamai judant atsikuria
nervų ląstelės. Anksčiau galvota, kad tai neįmanoma. Sveikame kūne sveikas lieka ir protas. Toks žmogus nenustoja svajoti, siekti, įgyvendinti, o tai reiškia - gyventi.
Išnaudok gyvenime kiekvieną galimybę judėti. Jei gali kažkur nueiti pėsčias – eik, lipk laiptais, važiuok dviračiu, nešk, daryk savo rankomis.
Kviečiame rugsėjo 28d. į Vilniuje vyksiančią pasaulinio
garso mokslininkų ir praktikų Ann Wigmore gyvo maisto konferenciją „Gydanti mityba“.
Dalinsimės sukaupta patirtimi apie naują pasaulį, kur sveikata, gera savijauta tęsiasi ir po 30-imties. Susipažinkite su tais, kurie pasirinko gyventi, o ne egzistuoti. Jie atvažiuoja pasidalinti savo geros savijautos, gražios išvaizdos, energingo kūno receptais.
