Susidomėję tyrinėtojai išstudijavo duomenis apie provinciją, kurioje seleno kiekis dirvoje buvo didžiausias – paaiškėjo, kad ten žmonės labai retai serga vėžiu. O vėliau atlikti eksperimentai parodė, kad papildoma dozė seleno laboratorinėms pelėms mažino susirgimų įvairiais piktybiniais navikais skaičių kone 7 kartus.
Tyrimai buvo pakartoti dar daug kartų ir jie patvirtino: selenas – vienas iš nedaugelio elementų, kurių poveikis vėžio profilaktikai įrodytas.
Kaip jis veikia?
Pastaraisiais metais gausybė tiriamųjų darbų atskleidė seleno gebėjimą kartu su vitaminais E ir C apsaugoti mus nuo pragaištingo laisvųjų radikalų poveikio. Ši trijulė būtina svarbiųjų antioksidantų gamybai. Vadinasi, seleną galima laikyti ne tik priešvėžine priemone, bet ir aktyviu antioksidantu, saugančiu kiekvieną ląstelę ir apskritai organizmą nuo senėjimo.
Aukštas seleno ir svarbiausių vitaminų lygis sumažina artrito ir kraujagyslių pažeidimų, infarkto, insulto riziką, saugo mus nuo kataraktos ir apskritai nuo regos pablogėjimo, taip pat atsirandančio su amžiumi.
Be to, selenas padeda organizmui išsivaduoti iš sunkiųjų metalų – švino ir gyvsidabrio. Tiems, kurie gyvena nepalankiose ekologinėse sąlygose, būtina pasirūpinti, kad organizmui netrūktų seleno. Taip pat ir darbuotojams, kurių darbe netrūksta nervinių stresų, selenas kartu su acetil-l-karnitinu, cinku ir vitaminais A, C mažina streso hormono kortizolio lygį.
Galiausiai paimkime tokią problemą kaip riebalų oksidacija. Šis procesas vyksta ne tik virtuvėje, bet ir organizme. Bet aliejų galime išmesti, o ką daryti su nebetinkamais kūno riebalais, liekančiais po oksidacijos proceso? Juk jie nusėda kraujagyslėse. Atsakymas tas pats: vartoti vitaminą E ir seleną.
Ir dar: Grenlandijos gyventojai naudoja daug ruonio taukų ir tokia savotiška dieta nekenkia jų sveikatai, nes šiuose taukuose apstu vitamino E ir seleno. Tyrimai parodė, kad Grenlandijos eskimų organizme seleno lygis 10-20 kartų didesnis nei europiečių ar amerikiečių, o cholesterino lygis gerokai mažesnis.
Seleno pietūs
Čia taip pat įtrauktas pakankamas vitaminų E ir C kiekis, kad selenas būtų kuo geriau pasisavinamas.
• Kalmarų salotos su ryžiais ir svogūnais. • Agurkinė su avies inkstais. • Žuvis, kepta folijoje su žalumynų ir saldžiosios paprikos garnyru. • Erškėčių antpilas ir keli graikiški riešutai
Geras seleno šaltinis – jūros gėrybės, bet ne tik moliuskai, o ir jūros žuvis. Mineralo daugiausia yra baltyminiuose produktuose, ypač kepenyse ir inkstuose, taip pat raudonoje mėsoje.
Javai, saulėgrąžos, riešutai taip pat gali būti seleno šaltinis, jei dirvoje, kurioje jie augo, buvo gausu šio mineralo. Tačiau patikrinti to namų sąlygomis negalėsite. Todėl nepamirškite valgyti skumbrės, tuno, midijų ir kalmarų.
Kiek seleno mums reikia?
Ilgą laiką seleno normų išvis nebuvo. Vėliau buvo nustatyta kasdienė 50-70 mikrogramų (mkg) dozė. Tai labai mažas kiekis – jo be vargo galima gauti iš maisto.
Kai mokslininkų dėmesį patraukė puikios profilaktinės seleno savybės, jo imta rekomenduoti didesniais kiekiais: 100-200 mkg per dieną. Kai kurie specialistai maksimaliai apsaugai siūlo net 400 mkg; tais atvejais, kai selenas būtinas, kad užkirstų kelią tolesniam jau prasidėjusios ligos plitimui, jie nedvejodami skiria dvigubą dozę.
Vis dėlto reikia prisiminti: dideliais kiekiais (daugiau nei 1000 mkg, t.y. 1 mg) selenas gali būti toksiškas, jei vartosite tokias dozes ilgą laiką.
Seleną rekomenduojama gerti su vitaminu E – taip padidinamas abiejų efektyvumas. Ir atvirkščiai: vitamino E trūkumas neleidžia organizmui panaudoti seleno, net jei jis vartojamas dideliais kiekiais.
Tą patį galima pasakyti ir apie vitaminą C. Kadangi organizmas jo nesukaupia, gauti jo reikia kasdien. Jei norite maksimaliai išnaudoti seleno vertingąsias savybes, nepamirškite šviežių salotų su nerafinuotu augaliniu aliejumi ir citrinų sultimis, taip pat riešutų ir saulėgrąžų (pageidautina nekepintų).
