Pavojingieji UV spinduliai
Mūsų oda neišvengiamai sensta, o saulės spinduliai šį procesą labai paspartina. Reiškinys apibūdinamas tokiais terminais, kaip fotosenėjimas, priešlaikinis odos senėjimas, aktininė dermatozė, saulės pakenkta oda.
Šiais laikais daugelis mėgaujasi saule šiltuosiuose kraštuose net neįtardami, kokią žalą daro savo grožiui ir sveikatai. Vienos atostogos, praleistos saulėje be apsaugos, gali odą pasendinti kelerias metais. Juo didesnė žala, kai deginamasi keletą kartų per metus, įdegis dargi palaikomas soliariumuose.
Odos fotosenėjimą lemia ultravioletinio spektro (UVA, UVB, UVC) saulės spinduliai. Nors saulės šviesa gyvybiškai svarbi visiems Žemės organizmams, nekontroliuojamas buvimas saulėje kelia rimtą pavojų sveikatai, gali sukelti įvairių odos pakitimų, tarp jų – ir odos vėžį.
UV spinduliuotė paprastai skirstoma į 3 diapazonus: UVC (100–280 nm), UVB (280–320 nm) bei UVA (320–400 nm).
UVC spinduliai – trumpiausio bangos ilgio, jie praktiškai absorbuojami atmosferos ozono sluoksnyje ir paprastai nepasiekia žemės paviršiaus.
UVB spinduliai biologiniu požiūriu yra labai aktyvūs – skatina melanino gamybą, sukelia iš karto pastebimą nudegimą nuo saulės.
Dauguma šių spindulių sugeriami stratosferos ozono sluoksnyje.
UVA spindulius atmosfera sugeria tik minimaliai. Jie daro didžiausią žalą – įsiskverbia giliai į odą ir veikia imuninę sistemą.
Ultravioletiniai spinduliai stimuliuoja melanino gamybą net labiau negu UVB. Didelės UVA dozės gali sustiprinti paraudimą ir padidinti neigiamą biologinį UVB spinduliuotės poveikį.
UV spindulių pavojingumas priklauso ne tik nuo buvimo saulėje laiko, bet ir nuo odos jautrumo.
Fotosenėjimas. Ultravioletinių spindulių poveikis nulemia 90 proc. priešlaikinio odos senėjimo požymių, tarp jų ir raukšlių atsiradimą. UVA ir UVB spinduliai naikina pagrindinę odos stangrumą palaikančią medžiagą kolageną ir slopina natūralius odos atsinaujinimo procesus, todėl atsiranda raukšlių. Jautriausi šviesos sukeliamo fotosenėjimo poveikiui yra žmonės, kurių oda priskiriama I, II fototipui.
Laisvieji radikalai. UV spinduliai yra pagrindinė laisvųjų radikalų susidarymo priežastis. Laisvieji radikalai – tai nestabilios deguonies molekulės, kurios turi tik vieną elektroną. Tokio tipo molekulė pasisavina trūkstamą elektroną iš kitų šalia esančių molekulių, o šios savo ruožtu ima ieškoti trūkstamo elektrono kitose molekulėse. Sutrikus ląstelės funkcionavimui, gali būti pažeistas jos genetinis kodas, paskatintas odos vėžio atsiradimas.
Imuninės sistemos pokyčiai. Procesas, kai organizmo imuninė sistema sunaikina pakitusias ląsteles, vadinamas apoptoze (angl. Apoptosis): po nudegimo oda pradeda luptis. UV spindulių poveikis gali slopinti apoptozės procesą, tuomet kyla pavojus, kad pakitusios ląstelės nebus sunaikintos, o dalinsis toliau ir suvėžės.
Pigmento kiekio pasikeitimas. UV spinduliai pažeidžia melaniną gaminančias ląsteles, todėl sutrinka normalus odos pigmento gamybos procesas, odoje atsiranda rusvos dėmelės. Nors dažnai manoma, kad tokio tipo pigmentaciją nulemia senėjimas, tikroji priežastis daugeliu atvejų yra saulė.
Kas iš tiesų vyksta odoje
Deginimosi poveikis labai apgaulingas. Atrodo, kad odos būklė tarsi pagerėja. Lengvai įdegusi oda tampa gražaus atspalvio, paslepia odos paviršiaus ir spalvos netolygumus, spuogelius. Jei saulėje be apsauginio faktoriaus turinčio kremo būsime 10–20 min. per dieną, priklausomai nuo fototipo, didelių bėdų su oda neturėtų nutikti.
Tačiau kai saulės vonios yra dažnos, be apsauginių priemonių ir trunka po kelias valandas, žalingo saulės spindulių poveikio nepavyks išvengti. Atsilieps net vaikystėje, paauglystėje be jokios apsaugos saulėje praleistos dienos.
O stiprus saulės nudegimas, net jeigu buvo vienas per visą gyvenimą, ateityje gali labai neigiamai paveikti odos kokybę, nes per ilgą laiką odoje atsiras rimtų struktūrinių pokyčių, jiems gilėjant jau po kelių metų gali atsirasti tokių pasekmių, kaip odos vėžiniai susirgimai.
Ultravioletiniai spinduliai sukelia keratinocitų, fibroblastų, melanocitų proliferacijos ir diferencijacijos pokyčius, pažeidžia DNR ir vietinį imunitetą. Ilgalaikis buvimas saulėje skatina labai aktyvų pamatinio sluoksnio ląstelių dauginimąsi, sutrinka keratinizacijos procesas. Pokyčiai vyksta visuose odos sluoksniuose.
Epidermis pradžioje sustorėja, o vėliau atrofuojasi, kartu pastorėja raginis sluoksnis – mažėja gyvybingų ląstelių, mirusių – daugėja. Tokie pat procesai vyksta ir senstant odai dėl amžiaus. Dėl šių pokyčių pakinta keratinocitų funkcinis aktyvumas, įvairių augimo faktorių sintezė, pablogėja bendroji odos būklė.
Epidermyje ir viršutiniuose dermos sluoksniuose atsiranda atipinių melanocitų, bendras jų kiekis palaipsniui mažėja, o likusieji pradeda intensyviau gaminti melaniną, tai lemia pigmentinių dėmių atsiradimą.
Dermos sluoksnyje vyksta kolageno skaidulų degeneracija ir elastino skaidulų distrofiniai pokyčiai. Ultravioletiniai spinduliai suardo hialurono rūgštį, sutrikdo kraujagyslių sienelių pralaidumą ir mikrocirkuliaciją.
Dėl minėtų pokyčių oda sausėja, praranda elastingumą ir stangrumą. Atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, lentigo, kuperozė, iškyla realus pavojus susirgti odos vėžiu. Dėl sutrikusios riebalinių liaukų proliferacijos kaip grybai po lietaus ima augti įvairios ataugėlės – papilomos, keratozės.
Priemonės saulės žalai sumažinti
Norint išvengti fotosenėjimo, dera tinkamai dozuoti saulės vonias, kuo mažiau degintis saulėje ir soliariume, ypač vyresniems nei 35 metų bei pirmojo tipo šviesios odos žmonėms.
Antra, odą būtina saugoti apsauginiais kremais ar losjonais su UVA ir UVB filtrais, įvairiais apdangalais.
Rekomenduojami kremai, kurių SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) ne mažiau kaip 30. Apsauginiai kremai būna skirtingi – vieni absorbuoja žalingus spindulius (su cheminiais filtrais), kiti juos atspindi (su fizikiniais filtrais).
Ypač rūpestingai reikia rinktis priemones jautriai, riebiai odai. Kremas turėtų neužkimšti odos porų, nealergizuoti, būti bekvapis. Patartina rinktis tokį, kuris apsaugo nuo UVB ir nuo UVA spindulių, idealu, jeigu jis turi ir cheminį, ir fizikinį filtrą.
Apsaugine priemone nuo saulės rekomenduojama pasitepti pusvalandį prieš išeinant į saulę. Būtina sutepti viso kūno odą, praplikus – ir viršugalvį, taip pat ausis, plaštakas, lūpas. Kas dvi valandas procedūrą būtina pakartoti.
Kremą, kurio sudėtyje yra drėkinančių medžiagų, vitaminų, galima vartoti kaip dieninį. Tai patogu ir saugu – nėra rizikos dėl kosmetinių priemonių suderinamumo.
Po saulės vonių odą būtina nuvalyti ir drėkinti drėkinančiais kremais, kaukėmis.
Taikant tinkamą apsaugą nuo saulės sumažės laisvųjų radikalų, nebus uždegiminės reakcijos, pagreitės regeneraciniai odos mechanizmai.
Norint išvengti fotosenėjimo padarinių, patartina kasdien vartoti kremus su vit. C, A, E, kofermentu Q10, hialurono rūgštimi, retinoliu, alfa-hidroksirūgštimis.
Kosmetika parenkama pagal odos savybes, metų laiką ir darbo pobūdį. Be to, rekomenduojamos procedūros, kurios pagerina ir pagreitina odos atsinaujinimo procesus: cheminis šveitimas, mikrodermabrazija, procedūros lazeriu, mezoterapija, biorevilitalizacija.
Sunkesnės fotosenėjimo formos, kai pasireiškia odos ligos, gydomos vaistais. Metodiką, įvertinus odos būklę, turi parinkti gydytojas ar grožio terapeutas.
Saugokime savo odą, nes saulė jai gali būti ir draugas, ir priešas.
