aA
Visais laikais moterys puoselėdavo savo grožį ir nelikdavo abejingos to laikmečio madoms, kurias diktuodavo iškiliausios figūros. Viena tokių – ryškiai į istoriją įsirašiusi Egipto valdovė Kleopatra, savo grožiu pavergusi stipriausius Romos imperijos vyrus, atkeliavusius iš kraštų, kur, skirtingai nei Egipte, buvo vertinamas moters natūralumas ir kuklumas.
Filmas „Kleopatra“, 1963 m.
© Vida Press

Nauju straipsnių ciklu DELFI bandys išsiaiškinti, kaip keitėsi moterų grožio samprata įvairiais laikmečiais – nuo senovės egiptiečių iki šių laikų prancūzaičių, ar šiandien būtų priimtinas raganiškas viduramžių grožis ir kodėl Baroko laikais moterys žalodavosi savo talijas verždamos korsetais.

Kleopatros grožio kerai

Nuo neatmenamų laikų kalbama apie kerintį Egipto faraonės Kleopatros grožį ir neatskleistas jos moteriškumo paslaptis. Tokį įspūdį dar labiau sustiprina ne viename filme ją įkūnijusios garsios aktorės – Eizabeth Taylor, Sophia Loren, Monica Bellucci ir kitos.

Menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė akcentuoja, kad Kleopatros istorija yra stipriai suromantizuota ir legendizuota. „Niekas negalėtų nupasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Be to, tų legendų buvo jau ir antikos laikais: vienas vienaip ją aprašydavo, kitas kitaip. Istorija yra interpretavimo dalykas. O legenda taip pat gali tapti istorija, nes tai – kultūros dalis“, – kalba ji.

Filmas „Asteriksas ir Obeliksas: misija Kleopatra“, 2002 m.
Filmas „Asteriksas ir Obeliksas: misija Kleopatra“, 2002 m.
© Vida Press

Ir išties – įvairiuose šaltiniuose Kleopatra aprašyta vis kitaip. Štai vieni mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad Kleopatra buvo žema, vos 1,50 m, apkūni moteriškė, kiti nustatę, kad ji buvo labai aukšta, stuomeninga moteris migdolinėmis akimis.

„Aš negaliu pasakyti, kokio ji buvo ūgio, bet ji buvo egiptietė ir sugundė Cezarį, pasidarė sau tokią politinę karjerą. O kai į Egiptą atplaukė Markas Antonijus, tai ji susimylėjo su juo, pagimdė jam vaikų. Galiausiai, kai patyrė politinį pralaimėjimą, ji nusižudė.

Sakoma, kad vyrams ji galvas apsuko savo grožiu, tačiau neaišku, kaip iš tiesų galėjo būti. Tuo metu buvo helenistinis periodas, kai Graikija buvo apsižiojusi tokias pasaulio šalis, kurios teritoriškai buvo nebe graikiškos. Tai, kas buvo kontrastinga graikams, viskas buvo labai gražu. O egiptiečiai juk gražūs žmonės – jie indoeuropiečiai, aukšti, baltaodžiai, tokio monumentalaus veido“, – sako D. Karatajienė.

Filmas „Kleopatra“, 1999 m.
Filmas „Kleopatra“, 1999 m.
© Vida Press

Rūpindavosi savo kūnu

Menotyrininkė pasakoja, kad egiptiečiai labai puoselėjo savo kūną, mėgavosi įvairiomis grožio procedūromis, naudojo kosmetiką, pavyzdžiui, juodu pieštuku iš abiejų pusių apvesdavo akis, jas tempdavo į vadinamąją Horo akį (egiptietiškas simbolis, kuris, kaip buvo tikima, saugo nuo blogio –DELFI). „Jie labai rūpindavosi savo išvaizda, mokėjo pabrėžti tai, ką turėjo geriausio. Egiptiečiai manė, kad kūną reikia puoselėti kaip pomirtinio gyvenimo šventovę“, – kalba D. Karatajienė.

Kaip pasakoja menotyrininkė, viena iš nepaprasto Kleopatros grožio paslapčių buvusios jos su Marku Antonijumi mėgtos karštų fontanų spa procedūros, kurių jie vykdavo į dabartinės Turkijos teritorijoje esančią Pamukalę. „Esu girdėjusi pasakojimų, kad Kleopatra mėgo ir pieno vonias, tačiau tai jau tikrai yra tik XX a. legendos. Nesu skaičiusi, kad egiptiečiai būtų maudęsi piene – tas pienas būtų paprasčiausiai surūgęs“, – svarsto ji.

Senovės Egipte buvo žiūrima simetrinių proporcijų. Trys žmogaus veido dalys turėjo būti visiškai vienodo didumo: nosis, panosė iki smakro ir kakta. Jei žmogus tokiu grožiu nebūdavo apdovanotas nuo gimimo, pasitelkdavo įvairias gudrybes, pavyzdžiui, aukštą kaktą vizualiai galėdavo sumažinti griežta šukuosena.

Filmas „Kleopatra“, 1963 m.
Filmas „Kleopatra“, 1963 m.
© Vida Press

„Helenistiniame laikotarpyje buvo nešiojami perukai, iš kurių tas mums įprastas matyti egiptiečių šukuosenas būdavo galima padaryti daug lengviau nei iš galvos plaukų. Paprastų žmonių perukai būdavo daromi iš vilnos, gyvūnų plaukų, dažytų šiaudų. O pati karalienė, manau, turėjo turėti peruką ir iš tikrų žmogaus plaukų. Šukuosena turėdavo būti juodut juodutėlė, kad būtų kuo didesnis kontrastas: balta suknelė, baltas veidas ir kuo juodesni plaukai“, – atskleidžia D. Karatajienė.

Prakaituodavo dėl šviesių plaukų

Nors vyrus Kleopatra galėjo patraukti kitokiais veido bruožais, kitokiu sudėjimu ir kitokiu savo moteriškumo pateikimu, antikinėje Romoje ir Graikijoje buvo vertinamas natūralus grožis, proporcingas žmogus, daug dėmesio buvo skiriama to laikotarpio moters moteriškumo vystymui.

Buvo tikėta, kad sveika siela gali būti tik sveikame kūne, todėl buvo vertinamas stiprus, sportiškas kūnas. „Kai mes žiūrime į skulptūras, matome, kad egiptiečiai jas idealizuodavo, o romėnų ir graikų skulptūros yra daugiau ar mažiau realistinės. Ir nėra nė vieno pavaizduoto žmogaus, kuris turėtų kokio nors nutukimo ar kūno neišlavintumo požymių“, – sako D. Karatajienė.

Graikijoje grožio etaloną įkūnijo meilės ir grožio deivė Afroditė, o Romoje, kur tiems patiems mitų herojams buvo suteikti kiti vardai, Afroditė tapo Venera.

Deivė Afroditė
Deivė Afroditė
© Vida Press

„Graikės norėjo būti panašios į tos eros ikoną Afroditę – aukštos, išlakios, nors jos yra tokios „sustumtos“. Visi, kas aprašydavo šią deivę – ir istorikai, ir poetai – pabrėždavo, kad ji yra blondinė. Todėl graikės kaip įmanydamos stengdavosi pasišviesinti savo plaukus. Jos naudodavo natūralias priemones, tokias kaip ramunėlės, dėl grožio prakaituodavo plaukus išskleidusios prieš saulę“, – apie grožio ritualus pasakoja D. Karatajienė.

Anot menotyrininkės, graikės nuo jaunystės namuose būdavo mokomos gražiai susidrapiruoti savo drabužius. Savo rankomis moteris kiekvieną kartą gražiai suklostydavo drabužių klostes, kad atrodytų išlaki, monumentali kaip kolona, kad paslėptų trūkumus ir pabrėžtų visus savo privalumus, pavyzdžiui, iškeltų krūtinę.

Kaip keliavo mados

„Galiu pasakyti, kad graikės iš tiesų buvo labai tradiciškos, nešiojo vadinamąjį graikišką mazgą – ant sprando susuktą kuoduką, o romėnės, kurios savo ruožtu buvo graikų kultūros perėmėjos, pasižymėjo visokiais prasimanymais. Tą mes matome iš įvairių likusių atvaizdų. Tikriausiai ten šukuosenų mados keitėsi kas sezoną“, – kalba menotyrininkė.

Filmas „Demetrijus ir Gladiatorius“, 1954 m.
Filmas „Demetrijus ir Gladiatorius“, 1954 m.
© Vida Press

Antikos laikais mada keliaudavo tarsi savaime: per meno kūrinius, keliaujančius prekybininkus. „Kai matai meno kūrinius, skulptūras, proporcijų ir aprangos etalonus, tau atrodo, kad taip ir reikia. Žinoma, prie to prisidėjo ir stiprūs Romos-Graikijos ekonominiai ryšiai: buvo prekiaujama linu, papuošalais, tokiu būdu žmonės irgi galėjo perimti mados idėjas. O pirmieji mados žurnalai atsirado jau galantiškoje rokoko epochoje. Tiksliau, tai buvo ne madų žurnalai, o pagal tam tikras madas aprengiamos lėlės, kurios būdavo siuntinėjamos po dvarus“, – pasakoja D. Karatajienė.

Menotyrininkė primena, kad viena iš paveikiausių priemonių žmonėms anuomet buvo teatras. „Mada buvo platinama ir per teatrą. Tai buvo masiškas reiškinys, į teatrą eidavo dešimtys tūkstančių žmonių. Romėnai matydavo ložėse sėdinčius savo imperatorius – viskas buvo kaip ant delno. Aktoriai irgi vaidindavo apsirengę to laikotarpio kostiumais, nesvarbu, kad su kaukėmis. Teatras žmones privesdavo iki didžiulės psichologinės įtampos – tragedija būdavo tris dienas“, – kalba ji.

Seksualumas prieš kuklumą

Geriausia moteris anuomet laikyta ta, apie kurią buvo kuo mažiau kalbama, kuo mažiau ji buvo pastebima, nuolanki ir niekuo neužkliūnanti.

Filmas „Demetrijus ir Gladiatorius“, 1954 m.
Filmas „Demetrijus ir Gladiatorius“, 1954 m.
© Vida Press

D. Karatajienė pasakoja, kad Graikijoje šeimos būdavo kuriamos ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Graikų moterys sėdėdavo namuose, buvo mokomos austi, atlikti kitus namų darbus ir, žinoma, gražiai save pateikti.

Savo seksualiniu temperamentu garsi Kleopatra buvo visiška priešingybė. „Matyt, savo seksualumu ji mokėjo lošti kaip reikiant, kad Romos imperatoriams šitaip apsuko galvas. Romėnai jos nekentė, nes būdama ir su Cezariu, ir su Antonijumi ji turėjo meilužių. Viešas vyrų kaitaliojimas romėnams nepatiko, nes Romoje poligamijos nebuvo, buvo kuriamos monogaminės šeimos“, – dėsto D. Karatajienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva vilioja tarptautines kompanijas netikėta žinute: čia galite pasamdyti keturis vietoj vieno Vokietijoje (123)

„Investuok Lietuva“ viename iš punktų, kuriais bando privilioti užsienio investuotojus į...

Kiek kainuoja nakvynė Palangoje, Nidoje ir Šventojoje: pigiausi pasiūlymai ir klientai, kurių niekas nelaukia (94)

Nors sakoma, kad atostogos Lietuvoje tampa vis didesne prabanga, šimtai tūkstančių...

Bernardas Gailius. Kaip grėsmės praranda grėsmingumą? (14)

Keletas praėjusios savaitės Lietuvos viešojo gyvenimo akcentų verčia rimtai susimąstyti apie...

Mauricas: NT kainų augimas išsikvepia. Bus reikalų (48)

Panašu, kad keletą metų trukęs pasaulinis nekilnojamo turto (NT) kainų augimo ciklas po truputį...

MH17 katastrofa: tyrėjai ketina įvardinti keturis įtariamuosius (69)

Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofą, įvykusią rytinėje Ukrainos dalyje 2014 m.,...

Karščių pasekmė – daržovių ir uogų kainos smigo žemyn (4)

Šeštadienį centrinėje miesto turgavietėje, sekmadienį Kėdainių krašto ūkininkų turguje ir...

Gali pasibelsti ir į jūsų duris: pareigūnai vaikščiojo po namus ir tikrino, ar įrengti dūmų detektoriai (135)

Kiek daugiau nei prieš metus mūsų šalyje įsigaliojo reikalavimas, kuris numato, kad kiekviename...

Iš ligoninės su naujagimiu grįžusios Lauros Mazalienės laimę temdo pogimdyviniai sunkumai (11)

Visai neseniai žinomų žurnalistų bei verslininkų Lauros ir Šarūno Mazalų šeimą papildė dar...

Abiturientė po perlaikyto egzamino: jaučiuosi kaip eksperimentinė žiurkė (11)

Šiemet perlaikinėjau matematikos egzaminą, nes pernai jį išlaikiau, bet surinkau nepakankamai...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: vasara – metas verslui užpildyti skaitmeninės rinkodaros spragas

Vasara – metas, kai smulkus ir vidutinis verslas gali pagaliau rasti laiko darbams, prie kurių per...