aA
Reumatinės ligos – viena pagrindinių daugelio žmonių neįgalumo, ankstyvo nedarbingumo priežasčių. Ligonius kamuoja sąnarių skausmas, tinimas, kiti varginantys simptomai.
Reumatinės ligos: vien vaistų nepakaks
© Shutterstock nuotr.

Apie dažniausias reumatines ligas, jų gydymo galimybes pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė, gydytoja reumatologė prof. Asta Baranauskaitė.

Ar dažniau sergama reumatinėmis uždegiminėmis, ar degeneracinėmis sąnarių ligomis?

– Daugiau pacientų serga degeneracinėmis ligomis. Pati dažniausia – artrozė. Tai sąnarių degeneracinė liga, kuri gali pažeisti kelių, klubų, pirštų, čiurnų sąnarius. Artrozė gali apimti visus minėtus sąnarius arba vieną ar kelis iš jų.

Kaip gydoma artrozė? Gal yra kokių nors naujovių?

– Nėra medikamentų, kurie išgydytų artrozę. Ji gydoma simptomiškai: skausmas malšinamas vaistais, tačiau labai svarbus ir nemedikamentinis gydymas. Tai įvairios reabilitacinės priemonės – kineziterapija, fizioterapija bei gyvenimo būdo korekcija. Visos jos reikalingos nuo pat ligos pradžios ir turi būti taikomos vadovaujant specialistui, nes vienokia kineziterapija reikalinga pradinėse ligos stadijose, kitokia – pažengusiose, dar kitokia – prieš operaciją – sąnarių endoprotezavimą – ar po jos.

Susirgęs artroze žmogus turi išmokti gyventi su liga ir stengtis sau padėti. Reikėtų vengti sąnarių perkrovos, atsikratyti antsvorio. Jo turi dauguma pacientų, sergančių artroze. Svorį sumažinus bent dešimčia procentų, sumažėja sąnarių skausmai, labai pagerėja sąnarių judrumas. Padėti sumažinti svorį gali dietologas.

Paskutinėje artrozės stadijoje, kai sąnarys jau stipriai pažeistas, suardytas, ligonį gydo ir ortopedai, kurie sąnarius protezuoja. Šios srities technologijos vystosi nuolat, protezų kokybė gerėja. Kita vertus, geriau, kad protezų apskritai neprireiktų. Tai reiškia, kad pacientai daugiau dėmesio turi skirti savo sveikatos būklei pradinėse ligos stadijose, normalizuoti svorį, tinkamai maitintis, imtis visų nemedikamentinių, reabilitacinių priemonių, kad liga neprogresuotų. Visa tai paties paciento rankose ir valioje – nei gydytojas, nei kas nors kitas už jį nepasimankštins, nesumažins svorio.

Ar pacientai skuba kreiptis pagalbos į medikus, kai tik pradeda skaudėti sąnarius, jie patinsta, ar linkę laukti tikėdamiesi, kad negalavimas praeis?

– Labai dažnai tai priklauso nuo skausmo stiprumo. Jei labai skauda, žmogus gana greitai kreipiasi į gydytojus, o jei skausmas nestiprus, neretai mėgina patys sau padėti: taiko fizioterapines priemones, sąnarius tepa įvairiais skausmą malšinančiais tepalais ar geria brufeno tabletes, kurių galima nusipirkti vaistinėse be recepto. Jei visos šios priemonės nepadeda, sąnarių skausmas ir patinimas nepraeina savaitę ar ilgiau, reikėtų pasirodyti gydytojui, kad liga nebūtų užleista. Uždelsus gydyti sąnariuose gali atsirasti negrįžtamų pakitimų.

Ankstyva uždegiminės lėtinės ligos diagnostika labai svarbi gydymo rezultatams. Mūsų žmonės dažnai turi daug kantrybės, ilgai kenčia skausmą, neieško pagalbos, o pas gydytojus ateina, kai liga būna jau toli pažengusi, pagadinusi sąnarius, kurių struktūros atkurti nebegalime.

Daugumos sąnarių ligų simptomai – skausmas ir patinimas?

– Reumatinių ligų simptomai panašūs, bet vien šių požymių – skausmo ir patinimo – nepakanka ligai nustatyti. Yra daug įvairių kitų, nevienodų simptomų, kurie leidžia atskirti degeneracinę ligą nuo uždegiminės. Šių ligų skirtingos ir pasekmės, ir gydymas. Nuo konkretaus susirgimo priklauso, kiek ligos eigai įtakos turės medikamentinis gydymas, ar svarbi paciento savipagalba.

Reumatoidinis artritas – liga visam gyvenimui. Kokių gydymo galimybių turi sergantys šia liga pacientai? Ar visiems prieinama biologinė terapija?

– Reumatoidinis artritas – uždegiminė autoimuninė lėtinė liga. Tik išskirtiniais atvejais pakanka minimalaus simptominio gydymo. Beveik visiems sergantiems šia liga žmonėms reikalingas patogenetinis gydymas, kuris slopintų imuninės sistemos išsireguliavimą, uždegiminius procesus. 

Tokiu gydymu siekiama, kad simptomai aprimtų ir neatsinaujintų, pacien­tą mažiau vargintų skausmas, sumažėtų sustingimas, pagerėtų jo gyvenimo kokybė. Tai gydymas vadinamaisiais ligą modifikuojančiais vaistais, kurie neveikia iš karto vos išgėrus tabletę ar susileidus medikamentų injekciją. Jų poveikis pasireiškia per tam tikrą laiką – vieną–tris mėnesius: tuomet uždegiminės reakcijos įvairiuose sąnariuose aprimsta.

Reumatoidinio artrito gydymas pradedamas nuo cheminių vaistų. Jeigu jie nepadeda arba blogai toleruojami, skiriamas gydymas vaistų deriniais. Į tokį derinį gali įeiti ir biologinis vaistas. Gali būti derinių iš kelių cheminių, ligą modifikuojančių medikamentų, arba cheminis ir biologinis vaistas. Skirti vien tik biologinius vaistus retai kada galima, dažniausiai jie vartojami kartu su cheminiu preparatu.

Pradedant gydyti reumatoidinį artritą iš pat pradžių biologinis vaistas neskiriamas, nors kartais žmonės įsivaizduoja, kad jeigu jo gaus, daugiau nieko nereikės vartoti. Taip nėra.

Reumatinių ligų atsiradimo priežasčių daug. Ar tarp jų yra paveldimų?

– Tiesiogiai paveldimų reumatinių ligų nėra, bet yra tam tikra genetinė sąsaja su polinkiu sirgti autoimuninėmis uždegiminėmis ligomis.

Žmonės gana dažnai visas ligas, pasireiškiančias sąnarių, raumenų skausmais, vadina reumatu. Kokiais atvejais reumatologai iš tiesų su juo susiduria?

– Reumatas šiais laikais labai reta liga (ūminis reumatas – sisteminė uždegiminė liga, kuri gali pasireikšti sąnarių artritu, širdies, centrinės nervų sistemos pažeidimu). Reumatas buvo paplitęs prieš penkiasdešimt–septyniasdešimt metų ir jį gydė reumatologai. Tai buvo jų duona. Nuo šios ligos gavo pavadinimą ir visa reumatologija. Ilgainiui didelėmis reumatologų pastangomis reumatas buvo išgyvendintas, dabar jis – retenybė. 

Jei vis dėlto kas nors juo suserga, pirmiausia ligonį tiria ir gydo reumatologas, jei prireikia – pasitelkiami kardiologai. Per tuos septyniasdešimt metų daug kas pasikeitė kardiologų darbe – atsirado echoskopijos, įvairios kitos procedūros, kardiochirurgija žengė tiesiog į kosminius tolius. Todėl dabar kitoks darbo pasiskirstymas, nei buvo prieš daugelį metų.

Reumatologija – plati sritis, kokiai temai skiriate daugiausia dėmesio?

– Mūsų klinikoje labai gilinamasi į ankilozinio spondiloartrito (Bechterevo ligos) ankstyvą diagnostiką ir eigą, reumatoidinį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę. Daug dirbame ir esame pasiekę gerų rezultatų sąnarių echoskopijos srityje. Pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiriame metabolinėms sąnarių ligoms, ypač podagrai, jos ankstyvai diagnostikai, pacientų stebėsenai, ligos progresui.

Dirbate mokslinį, pedagoginį, administracinį, klinikinį darbą. Kuri darbo sritis įdomiausia ar mieliausia?

– Negalėčiau išskirti vienos. Visos darbo sritys svarbios, kiek­viena savaip įdomi.

Būti gydytoja – pašaukimas? Kas sunkiausia šiame darbe?

– Nemėgstu garsių frazių ir negaliu pasakyti, kad tai – mano pašaukimas, Dievo dovana ar kažkas panašaus. Tai darbas, kuris reikalauja kantrybės, atidumo, pakantumo, mokėjimo bendrauti su žmonėmis. Kadangi dirbu trisdešimt metų, tikriausiai didelių sunkumų nepatiriu.

Faktų kalba

Reumatinėmis ligomis serga apie 120 mln. Europos gyventojų. Tai antra pagal dažnumą priežastis Europoje, dėl ko kreipiamasi į gydytoją, taip pat viena pagrindinių ligų, sukeliančių neįgalumą, mažinančių darbingumą.

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pacientus Lietuvoje kur kas dažniau kamuoja sąnarių uždegimas, daugelis suserga būdami darbingo amžiaus.

Reumatoidiniu artritu serga apie vieną procentą visos populiacijos, moterys – du kartus dažniau nei vyrai. Juo susergama, kai organizmas neatpažįsta savo audinių, nusitaiko į sąnarius kaip į svetimkūnį ir pradeda juos naikinti. Tai dažniausia uždegiminė sąnarių liga, kuri paprastai prasideda riešų ir rankų pirštų sąnarių sustingimu, skausmu, tinimu, o ilgainiui apima daugelį sąnarių.

Uždegiminių ligų priežastys nėra galutinai ištirtos. Jas gali sukelti įvairūs virusai ir bakterijos – tuomet išsivysto reaktyvinio pobūdžio sąnarių pažeidimai, reaktyvūs artritai.

Naudingi patarimai

Fizinis darbas nėra mankšta, todėl reguliariai mankštinkitės. Tinka nugaros raumenis stiprinantys, atsipalaidavimo pratimai, plaukiojimas.

Pasistenkite atsikratyti antsvorio.

Dirbdami darykite poilsio ir mankštos pertraukėles.

Valgykite visavertį maistą, kuriame būtų pakankamai vitamino D, papildykite mitybą kremzlės statybai reikalingomis medžiagomis (kolagenu, hialurono rūgštimi, chondroitinu ir kt).

Iš karto gydykite įvairias infekcijas, nes jos gali paskatinti sąnarių ligų paūmėjimą.

Sustiprėjus skausmui, atsiradus sąnario patinimui, paraudimui, karščiavimui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Savaitraštis
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Top naujienos

„Vilniaus vandenys" ir aplinkosaugininkai buvo akli: plastikas į Nerį tekėjo jau nuo praėjusių metų pabaigos (137)

Visą mėnesį į Nerį nuotekų vamzdžiu tekančios plastiko atliekos, apie kurias pranešė ne...

Savaitgalį Vilniuje praūžęs neblaivių nepilnamečių vakarėlis nesibaigs ramiai: pareigūnai aiškinasi detales (5)

Penktadienio vakarą Vilniaus centre jaunuoliai surengė audringą vakarėlį, kuriame su alkoholio...

Rojus, kuriame atostogauja egzotikos trokštantys lietuviai, – pavojingiausia šalis žemėje (20)

Atostogų kelionės šiuo metu ypač populiarios, jas dažnai renkasi šeimos ar draugų kompanijos....

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę kasmet išgirsta šimtai moterų: kaip išvengti šios mirtinos ligos gydytojos atsako į skaitytojų klausimus (45)

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko pirmą išsamų prevencinės programos dėl gimdos...

Premjero patarėjas dėl Narkevičiaus skandalo: aš pasakysiu, ko galbūt neturėčiau (240)

Premjeras pirmadienį interviu DELFI pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo...

„Regitra“ įvardijo 5 būsimų vairuotojų prasimanymus, kuriais nereikėtų tikėti (36)

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „ Regitra “, kurioje retas nėra...

Ką sugalvojo Putinas? Ekspertai – apie realiausią scenarijų (66)

Nuo pat tos akimirkos, kai Rusijos prezidentas kreipėsi į Federalinę Asamblėją ir atsistatydino...

Pasipiktino aikštelių apmokestinimu šalia prekybos centrų: gerai neapsižiūrėjus galima gauti baudą (260)

Į DELFI redakciją kreipęsis vilnietis Eugenijus pasakojo pastaruoju metu susidūręs su nauja,...

Erika Umbrasaitė

Prancūzų meilė maistui ir etiketui

Prancūzai galbūt ir išrado meilės meną, bet už kulinarijos meną jie turi būti dėkingi...

Nuožmaus pasipriešinimo vėl sulaukęs „Žalgiris“ tritaškiais gelbėjosi Šiauliuose (202)

Vos prieš dvi dienas sensacingai Lietuvos krepšinio lygoje ( LKL ) „Šiauliams“ pralaimėjęs...