Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Aidas Perminas sako, kad streso šiuolaikiniame gyvenime yra daug. Dalį jo mums sukelia aplinka ir nuo mūsų nepriklausantys veiksniai, tačiau dalį streso sukeliame patys sau netinkamai reaguodami į tam tikras situacijas.
Su profesoriumi A. Perminu kalbamės apie tai, kaip lietuviai reaguoja į stresą ir kaip jį suvaldyti.
– „Eurovaistinės“ Didysis savijautos testas parodė, kad 2/3 testą atlikusių gyventojų kasdien jaučiasi šiek tiek ar labai įsitempę, t.y. kasdien patiria mažesnį ar didesnį stresą. Kaip vertintumėte šiuos rezultatus? Ar lietuviai – daug streso patiriantys žmonės, testo rezultatai atspindi realią situaciją?
– Stresas – tai pokyčių metu atsirandanti organizmo reakcija. Organizmas mobilizuojamas įveikti iššūkį. Streso nebuvimas reiškia, kad iš esmės visi žmogaus poreikiai yra patenkinti, jokių pokyčių nevyksta ir jis gerai jaučiasi dabartinėje situacijoje.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mes susiduriame su dideliais informacijos srautais, skubėjimu, dideliais darbo krūviais, kai nuolatos ko nors siekiame, gyventi be streso beveik neįmanoma. Kaip jau minėjau, stresinė reakcija mums padeda prisitaikyti ir savaime nėra kenksminga. Toks stresas vadinamas eustresu.
Galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis jūsų minėtų žmonių gyvena aktyvų gyvenimą ir neišvengiamai susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais, kurie sukelia įtampą, bet didesnės įtakos jų sveikatai neturi. Sveikatai kenkia distresas – dažnai kylanti stresinė reakcija, kai organizmo prisitaikymo resursai senka.
Manau, kad Lietuvoje streso patiriama panašiai, kaip ir kitose aplinkinėse šalyse. Greičiausiai didžioji dalis patiria vidutinio intensyvumo stresą, tačiau yra žmonių, kurių streso lygis yra aukštas.
– Kokie pagrindiniai streso šaltiniai? Ar jie objektyvūs, ar labiau nulemti vidinio žmogaus nusiteikimo, nuostatų, aplinkinių įtakos? Gal mes jaučiame daug streso kasdienėse situacijose, kur neturėtume jo jausti?
– Stresą sukelia naujos, neįprastos situacijos. Kuo daugiau naujovių žmogaus gyvenime, tuo daugiau streso jis patiria. Didieji gyvenimo pokyčiai yra reti, tad dažniausiai mes kenčiame nuo kasdienių smulkių nesklandumų.
Kai kurie stresoriai yra objektyvūs ir sukelia stresinę reakciją visiems žmonėms, pvz., šaltis, bet didžioji dalis priklauso nuo mūsų patirties bei nuo požiūrio į įvykį ir į patį stresą. Dažnai mes reaguojam perdėtai, nesklandumai mus erzina, stengiamės nuo jų pabėgti, atidedam sprendimus ir tuo pačiu didiname stresą savo gyvenime.
– Kas padeda suvaldyti stresą? Gal galite pasidalinti kokiu pratimu ar patarimu, kurį galima būtų pritaikyti kasdienėje veikloje, pvz., darbo metu?
• Pirmiausia reikia suprasti, kiek streso patiri ir kokiose situacijose. Tam pasitarnauti gali dienynas, kuris pildomas kiekvieną dieną ir vėliau analizuojamas.
• Išmintinga vengti nereikalingų iššūkių, nes resursai bus reikalingi reaguojant į tas situacijas, kurios yra svarbios siekiant prasmingų tikslų. Dienyno pildymas padeda suprasti, kokie kasdieniniai stresoriai yra būdingi tam tikram žmogui. Vėliau analizuojant dienyną galima pagalvoti, ar tikrai tie stresoriai yra svarbūs ir kaip jų galima išvengti.
• Rūpintis sveikata: pakankamai miegoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sveikai maitintis, sportuoti. Visa tai padidina organizmo prisitaikymo prie pokyčių resursus.
• Didelis pyktis nepadeda spręsti konfliktų tarp žmonių. Paprastai pykstant priimami neracionalūs sprendimai, konfliktas gilėja ir stresas tik didėja. Patartina skirti laiko nusiraminimui ir tada susitikus su žmogumi spręsti konfliktą.
• Įsisavinti kokią nors relaksacijos techniką ir reguliariai ja užsiiminėti. Paprastai klausiama apie greitus streso nuėmimo būdus, tačiau juos įsisavinti reikia iš anksto, kad kilus stresui galėtum panaudoti.
Ar jau priėmei 21 dienos iššūkį? Prisijunk prie siekiančių jaustis geriau www.jauskitesgerai.lt
