– Profesore, stebite vis didesnį užsikrėtusiųjų COVID-19 besilaukiančiųjų skaičių šalyje. Ar stipriai tas skaičius auga?

– Paskutinėmis savaitėmis užsikrėtusių koronavirusu nėščiųjų skaičius auga gana sparčiai, jų ligoninėse sulaukiame vis daugiau. Praėjusį pavasarį jų beveik nebuvo. Dabar moterys užsikrečia vis dažniau.

Nėščiosios dažniausiai yra jaunos ir sveikos moterys, todėl apie 74 procentai užsikrėtimų yra besimptomiai. Jos rečiau karščiuoja nei nesilaukiančios bendraamžės, tačiau apie 9 procentai nėščiųjų, sergančių COVID-19 liga, yra gydomos intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Dažniausiai sunkesnėmis ligos formomis serga vyresnės nei trisdešimt penkerių metų moterys, turinčios antsvorio ar gretutinių ligų – cukrinį diabetą, hipertenziją.

– Įmanoma išskirti, kuriame nėštumo trimestre užsikrėsti koronavirusu yra pavojingiausia tiek būsimai mamai, tiek vaikui?

– Labiausiai šios infekcijos bijome pirmąjį ir paskutinįjį nėštumo trimestrą. Užsikrėtus COVID-19 pirmame trimestre, gali išaugti persileidimo rizika, o trečiuoju nėštumo trimestru didelė gimda spaudžia diafragmą ir mechaniškai trikdo plaučių ventiliavimąsi, padidėja deguonies poreikis dėl vaisiaus ir placentos kraujotakos. Jeigu trečiajame nėštumo trimestre moteris suserga koronaviruso sukeltos ligos sunkesne forma, gali tapti sudėtinga kvėpuoti ir gauti pakankamą kiekį deguonies ne tik jai, bet ir vaisiui.

– Mokslininkai jau pastebėjo tendenciją, kad užsikrėtusiosios virusu gimdo anksčiau, nei planuota?

– Deja, taip. Amerikiečių mokslininkai jau skelbia duomenis apie penkiasdešimt tūkstančių amerikiečių nėščiųjų, persirgusių COVID-19, nėštumo ir gimdymo eigą. Tai jau pakankami duomenys, kad būtų galima vertinti viruso keliamą pavojų. Sergant priešlaikinis gimdymas tikrai pasitaiko kur kas dažniau, ypač toms, kurios serga sunkesne COVID-19 liga. Kai kuriose tiriamųjų grupėse priešlaikinių gimdymų dažnis siekia net iki penkiasdešimties procentų. Kiek anksčiau gimdymas įvyks priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę moteris susirgo ir kokia yra ligos eiga.

Kartais ji nulemia vadinamą jatrogeninį (dėl medicininės priežasties) priešlaikinį gimdymą, kuris sukeliamas siekiant kuo mažesnių padarinių tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Nėščiosioms, kurioms dėl koronavirusinės infekcijos išsivysto hipoksija, gimdymas dažniausiai vyksta per cezario pjūvio operaciją, nes dėl kvėpavimo nepakankamumo gimdymo procesas joms tampa per sunkus. Taip pat kyla rizika kūdikiui patirti hipoksiją, kuri laiku nesuteikus pagalbos gali turėti ilgalaikių pokyčių smegenyse ir kituose organuose. Lengvesnėmis formomis sergančios ar persirgusios moterys dažniausiai pagimdo pačios.

Dėl to mes ir prašome, kad besilaukiančios moterys kaip įmanoma vengtų nereikalingų kontaktų, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Saugiausia, artėjant gimdymui, apsiriboti namais ir mišku, pasivaikščiojimais gamtoje.

Jeigu nepasisaugosite, pagalvokite, ar norėtumėte gimdymo su personalu, kuris jus lanko su respiratoriais, prieškovidine apranga, be artimojo, bendrauja su jumis minimaliai, vengia bet kokio ilgesnio kontakto. O juk gimdymo metu labiausiai norisi jaukumo ir šilto artimo bendravimo, palaikymo už rankos ir apkabinimo. Siaučiant virusui, gimdymas tampa nepanašus į svajonių ir tą, kurį norėtųsi prisiminti su šypsena...

– Jeigu moteris jau persirgo koronavirusu, ar yra kokių nors indikacijų planuojant nėštumą?

– Manome, kad persirgta infekcija neturėtų lemti tolesnio gyvenimo planavimo ir skatinti atidėti nėštumą. Sakyčiau, net geriau, jei spėta persirgti prieš nėštumą, kurį laiką moteris dar turės imunitetą nėštumo metu (jeigu pastos greitai, nes kol kas imunitetas yra gana trumpalaikis).

Susirgus nėščiajai, aprašyta vos keletas ligos atvejų pasaulyje, kai naujagimis gimė infekuotas dar būdamas gimdoje ar gimdymo metu. Bet tai itin reta. O antikūnai iš motinos gali keliauti per placentą ir cirkuliuoti vaikelio kraujyje bei jį saugoti. Išsamių šios srities tyrimų dar neturime.