aA
Vos prieš kelis mėnesius Vyriausybė, Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo zonos.
© Shutterstock nuotr.

Tai praėjusį mėnesį padaryta ir, regis, galime atsikvėpti – šiuolaikinis baubas atsitraukė tolyn nuo mūsų sienų, tad ši tema lyg ir pamiršta. Tačiau ar taip yra iš tiesų?

Visi prašymai bus svarstomi

Nors dabar apsispręsta, kad Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai (GMA) nebus auginami, vargu ar toks sprendimas amžinas, tad neišvengiamai kyla svarbių klausimų – kiek laiko galios ir kokiu atveju gali būti svarstoma iš naujo? Juos užduodame Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyr. specialistui Rolandui Valatkevičiui.

„Lietuva pasinaudojo teisės aktuose numatytu pereinamuoju laikotarpiu, kuris valstybėms narėms leido iki spalio 3 d. pateikti reikalavimus Europos Komisijai dėl savo teritorijos išbraukimo iš genetiškai modifikuotų augalų geografinės auginimo zonos. Šiuo atveju reikalavimai buvo išsiųsti dėl aštuonių šiuo metu Europos Sąjungos rinkoje įteisintų arba ruošiamų įteisinti genetiškai modifikuotų kukurūzų linijų.

Reikia pastebėti, kad tokia pati procedūra būtų taikoma ir visiems ateityje į Europos Sąjungos rinką teikiamiems genetiškai modifikuotiems augalams. Todėl jei kuri nors kompanija pateiktų prašymą dėl naujos genetiškai modifikuotų augalų linijos auginimo, Lietuva vėl turėtų reikalauti išbraukti mūsų šalies teritoriją iš konkretaus genetiškai modifikuoto augalo auginimo geografinės zonos“, – sako ministerijos specialistas.

Leidimai auginti genetiškai modifikuotus augalus Europos Sąjungoje išduodami dešimčiai metų. Visą šį laikotarpį galios ir Lietuvos reikalavimas, kuriuo atsisakoma auginti jau minėtas aštuonias kukurūzų veisles. Kai leidimo galiojimas pasibaigs, kompanija gali pateikti paraišką iš naujo. Tuomet Lietuvai vėl reikėtų kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti reikalavimą, kuriuo atsisakoma auginti konkrečius genetiškai modifikuotus augalus.

Saugomės ne be reikalo

Plačiai žinoma ir nebediskutuotina, kad mūsų šalies galimybė auginti ekologiškus ar bent jau kuo natūralesnius produktus yra vertybė. Įsivaizduokime fantastinį variantą – jei visoje šalies teritorijoje būtų tik ekologiniai ūkiai, maisto produktai, pagaminti Lietuvoje, taptų išskirtinai vertinami visame pasaulyje.

Dabar, pirkdami ekologiškų morkų turgelyje, tikrai domimės, ar tame pačiame ūkyje neauginama ir kitų – tręšiamų cheminėmis trąšomis. Jei auginamos, suabejojame tuo, ką išties perkame. Kaip vertintume močiutės kaime užaugintas daržoves, jei aplink jos sodybą plytėtų genetiškai modifikuotų augalų laukai?

Ar būtume tikri, kad jai kas nepadovanojo „labai gerų“ sėklų arba vėjas neatnešė žiedadulkių?

Sugadinti dirvožemį ir natūralią gamtos ekosistemą labai lengva, o atkurti itin brangu. Tad vertinti ir saugoti tai, ką turime, – ne tik patriotiška, bet ir ekonomiškai naudinga.

Gal tai suvokdami, o gal instinktyviai saugodami savo ir ateities kartų sveikatą, Lietuvos gyventojai itin nepalankiai vertina GMO. Prieš kelerius metus net 32 pasaulio šalyse vykdytos apklausos duomenimis, beveik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė genetiškai modifikuotus maisto produktus kaip didžiausią aplinkos problemą. Kitų šalių gyventojai kur kas liberalesni – tokią pat jos svarbą įvardijo tik vidutiniškai 5 proc.

Kas tai?

Kai nuo ko nors mėginame apsiginti, tikime, kad tai yra absoliutus blogis. Dažnokai ir ne visai suprantame tas mokslines vingrybes. Kas iš tiesų yra GMO? Kuo konkrečiai jie mums grėsmingi ir kuo galėtų būti patrauklūs?

„Genetiškai modifikuoti organizmai yra tokie, kurių genetinė medžiaga pakeista genų inžinerijos būdu ir turi tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliai. Genetiškai modifikuoti augalai išsiskiria pagerintomis technologinėmis savybėmis – labiau atsparesni patologiniams grybams, bakterijoms, virusams, vabzdžiams, šalčiui, herbicidams, taip pat pasižymi geresnėmis maistinėmis savybėmis – juose daugiau vitaminų, baltymų ir riebalų“, – sako habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, augalų genetikos, biotechnologijos specialistas, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vadovas Vidmantas Stanys.

Jis patvirtina, kad gyvi organizmai, nesvarbu, jų aplinkoje daug ar mažai, dauginasi ir nepaiso nacionalinių sienų. Jie gali daryti poveikį aplinkai: didinti bioįvairovę arba ją mažinti. Netiesiogiai veikiama žmonių, gyvūnų sveikata, aplinka ir žemės ūkis dėl sąveikos su kitais organizmais, genetinės medžiagos pernašų.

Šalys, kuriose jau ne vieną dešimtmetį ūkininkaujama labai intensyviai, toliau eina nenatūralaus efektyvumo keliu. Kai siekiama užauginti kuo daugiau ir kuo pigiau, kuriami augalai, kurie nebijo nei herbicidų, nei kenkėjų, nei ligų. Taip ir atsirado genetiškai pakeisti organizmai – GMO ir augalai – GMA.

Jei galvojama tik apie derlių ir pelną, jie gali atrodyti didelis pasiekimas. Štai „Roundup“ buvo sukurtas kovai su piktžolėmis ir juo purškiama prieš sėją. Sukūrus genetiškai modifikuotus augalus, atsparius glifosatui, galima purkšti net kelis kartus tiesiai ant pasėlių – piktžolės išnyksta, o augalai išlieka.

Augintojui tai labai patogu, bet glifosato likučių patenka į aplinką ir maisto grandinę, o tai vargu ar gali džiuginti vartotoją. Beje, GMA dažnai kuria tos pačios korporacijos, kurios platina minėtą herbicidą ir jo analogus. Tai tik vienas aspektas, tačiau GMO plitimas prilygintinas džino paleidimui iš butelio – yra labai daug nežinomų sąveikų, o žmonija, siekdama materialinės naudos, jau ne kartą apsiriko.

Kontrolė yra, bet...

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik prašyta leisti bandymų auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė. Visą dešimtmetį ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai ir bitininkai siekė, kad Lietuva būtų šalis be GMO.

„Genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų komitetas vertina įvairių firmų paraiškas ir teikia GMO valdymo komitetui rizikos aplinkai ekspertines išvadas dėl įvairių pareiškėjų siūlomo GMO išleidimo į aplinką. Taip pat rekomenduoja Aplinkos ministerijai suteikti riboto naudojimo teisę. Ribotas naudojimas – veikla, kai specialiomis priemonėmis ribojant organizmų arba mikroorganizmų sąlytį su gyventojais ir aplinka tie mikroorganizmai arba organizmai genetiškai modifikuojami, auginami, saugomi, transportuojami, naikinami, šalinami ar kitaip naudojami“, – patikina mokslininkas ir šios komisijos ekspertas V. Stanys.

Nors viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie rapsus, kukurūzus ir sojas, prikurta daug ir įvairiausių genetiškai modifikuotų augalų: pomidorų, obelų, drebulių, braškių, beržų, javų, vynmedžių, bulvių.

„Šiuo metu yra sukurta per 16 rūšių daržovių, 13 rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių, 7 grūdinių augalų ir keturios medžių rūšys. O kur dar mikroorganizmai, padedantys gaminti daugybę vaistų ar antrinio metabolizmo produktų. Ką ir sakyti apie gyvūnų linijas, kurios tarnauja įvairioms mokslo reikmėms“, – sako mokslininkas, Genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų komiteto narys V. Stanys.

Tad nesunku atspėti, kad šis klausimas – leisti ar ne auginti genetiškai modifikuotus augalus – Lietuvoje artimiausią dešimtmetį gali kilti daugybę kartų. Gal net mūsų pačių augintojams ar mokslininkams bus įdomu juos išmėginti, o ir verslo niša atsiveria – GMO auginimo kratosi visa Europa. Ten, kur kažkas gali labai gerai uždirbti, visuomet būna mėginimų tai ir padaryti.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Nepaisant neigiamo požiūrio į GMO, į Lietuvą jie įvežami kartu su maisto produktais ir ypač pašarais.

„Europos Sąjungoje galioja laisvo prekių judėjimo principas. Jei pagal galiojančius teisės aktus yra išduotas leidimas pardavinėti konkretų genetiškai modifikuotą produktą, Lietuva vienašališkai negali riboti laisvos jo apyvartos. ES genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių mėsos ar jų duodamo pieno, taip pat ir tokiais lesalais mitusių paukščių mėsos bei kiaušinių ženklinimas nėra reglamentuotas. Beje, mokslinių tyrimų, patvirtinančių faktą, jog genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių mėsoje ar piene galima aptikti GMO pėdsakų, nėra. Todėl negalime teigti, kad GMO šertų gyvulių mėsa pati tampa genetiškai modifikuota“, – sako Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyr. specialistas R. Valatkevičius.

Iliuzijų, kad perkame mėsą, pieną ar kiaušinius, pagamintus nenaudojant pašarų su GMO, reikėtų atsisakyti, nes šie pašarai yra pigesni ir itin paplitę. Tad močiutės iš kaimo lauknešėlyje irgi visko gali būti. Nebent ji visiškai nenaudotų kombinuotųjų pašarų. Beje, į Lietuvą yra įvežama modifikuotų sojų pupelių, iš kurių mūsų šalyje gaminami kombinuotieji pašarai.

Tai dar ne viskas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Jame būta 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų naudojant genetiškai modifikuotas sojų pupeles: „Tėviškės“, „Sodžiaus“, „Optima linija“ ir kelių pavadinimų „Augalinis aliejus“, įvežtas iš Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos. Saldumynuose, pavyzdžiui, saldainiuose, taip pat gali būti genetiškai modifikuotų sojų produktų. Tad būtina atidžiai skaityti etiketes.

Sunkiau tai padaryti apsiperkant kulinarijos skyriuose, kur tokių produktų itin gausu. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta beveik šimtas tokių, kuriems gaminti naudotas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnakais, varškės spurgos, čeburekai, bandelės, kibinai, kotletai „Kijevo“, „Jūratė“, „Astra“, įvairūs lietiniai, kepta vištienos filė, kalakutienos maltiniai, balandėliai, keptos kepenėlės, bulvių plokštainis, vėdarai, įvairios salotos ir daugybė kitų, praktiškai dauguma kulinarijos gaminių. Ir jokio pažeidimo čia nėra – prekiauti leistina.

Kas toliau?

„Aš asmeniškai nesu prieš GMO. Ši sritis gali atnešti ir jau atneša daug naudos sprendžiant sveikatos, pažinimo, gamybos ir ekonomikos augimo klausimus. Neabejoju, kad ateityje jų reikšmė išaugs. Tačiau visur turi būti išlaikomas sveikas protas. Mes dažnai susižavime madingomis naujienomis ir, siekdami materialinės naudos, brukte brukame visuomenei neištirtus produktus. Todėl kiekvienas pilietis turėtų dėti visas pastangas, kad į rinką patektų ir jo gyvenimą veiktų tik gerai ištirti dalykai“, – sako V. Stanys.

Yra duomenų, kad GMO maisto produktų importas į Lietuvą labai sumažėjo dėl nepalankaus gyventojų požiūrio, jie juos pastebi ir neperka. Tai veikia geriau nei bet kokie kiti būdai apriboti: niekas nėra suinteresuotas be reikalo vežioti ir patirti nuostolių.

Neaišku, ar Lietuvos gyventojai pamėgę aliejų, į kurį įmaišyta genetiškai modifikuotų sojų, ar tiesiog neįtaria, kaip plačiai jis naudojamas. Galima spėti, kad pradėjus reikliai klausinėti kulinarijos skyriuose ir ieškoti produktų, gamintų be tokio aliejaus, padėtis ilgainiui galėtų pasikeisti.

„Lietuvoje atliekami tyrimai, susiję su GMO, tačiau susidarius šiandienei visuomenės nuomonei apie GMA, jų tyrimai nefinansuojami ir apskritai mūsų šalyje labai sumenko. Lietuva Europos Komisijai pateikė reikalavimus, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija nebūtų įtraukta į GMA auginimo zoną. Šis draudimas nėra taikomas moksliniams tyrimams lauko sąlygomis auginti genetiškai modifikuotus augalus.

Pagal Aplinkos ministerijai pateiktų pranešimų skaičių, GMO riboto naudojimo veikla vykdoma 13 mokslo institucijų ir privačių įmonių. Gamtos tyrimų centras planuoja sukurti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, tikslinių baltymų, pritaikomų moksliniuose tyrimuose, producentus. UAB „Nomads“ vykdo laikinosios genų raiškos tyrimus, kurie sėkmės atveju pagerintų augalų vertingumą nekuriant GMA“, – vardija V. Stanys.

Per artimiausius trejus metus GMO riboto naudojimo veiklą planuoja vykdyti devynios įmonės ir mokslo institucijos, visos ketina dirbti su pirmai rizikos klasei priklausančiais GMO. Reikia manyti, darbas bus atsakingas, o kiekvienas iš mūsų dar būkime ir patys už save atsakingi – rinktis yra iš ko.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (139)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (527)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (38)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (6)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (15)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

Putinas pateikė savo versiją dėl lėktuvo numušimo Sirijoje Kremlius išplatino viešą pareiškimą (258)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pareiškė...

Per žiniasklaidos dieną Valančiūnas driokstelėjo: galime išspardyti kitų užpakalius (3)

Toronto „Raptors“ žiniasklaidos diena neaplenkė ir komandos vidurio puolėjo 26 metų Jono...

Lengviausias būdas iššveisti pridegusį puodą: jokio mirkymo – prireiks tik vienos priemonės (21)

Kam gi nepasitaiko, kad ruošiant maistą pora minučių, kurioms žūtbūt prireikia pasitraukti nuo...

Didelė audra: kur laivams saugiau – uoste ar atvirame vandenyje? (3)

Laivai audrų vengia. Jų krovinys yra brangus, įgula – neišmatuojamai vertinga, o laikas –...

Karšta kaip liepsna: Australijos ugniagesiai kalendoriui fotografavosi su gyvūnėliais (19)

Nuo 1993-ųjų Australija kiekvienais metais džiugina viso pasaulio moteris – šių metų leidinys...