Populiariausių vaistažolių gidas: kada kokias rinkti ir naudoti

Dešimties švelnių lapelių ir žiedų kolekciją jūsų grožiui, organizmo stiprinimui ir tiesiog malonumui, pristato elle.ru.

Jeigu norite gauti kvapnų žolelių antpilą, užpilkite jas verdančiu vandeniu ir uždenkite trim-dešimčiai minučių (priklausomai nuo augalo poveikio stiprumo ir kokiam skoniui teikiate pirmenybę). Kitaip nei priimta manyti, užvirti arbatos negalima, nes eteriniai aliejai lengvai ir labai greitai išgaruoja. Geriausia žolelių arbatą saldinti (jeigu nesaldintos gerti negalite) yra medumi. Tik nepersistenkite, nes kalbant apie žoleles labai svarbus teisingas skonio balansas.

1. Ramunėlės

„Išgerk ramunėlių“ – kiek kartų jums sakė tai artimieji tada, kai jautėte nervinę įtampą ar stresą? Ir taip buvo nuo labai senų laikų. Graikijoje lengvas ramunėlių aromatas simbolizavo visišką susitaikymą. Anglosaksai ją priskyrė prie devynių šventų augalų ir dažnai apibūdindavo šių gėlių nuoviro skonį kaip „primenantį obuolius“.

Tai atsispindi ir istoriniame ramunėlių pavadinime: „kamai“ reiškia „ant žemės“, o „melon“ – „obuolys“. Terapinė šio augalo vertė visiems gerai žinoma – visų pirma, tai raminamasis poveikis. Dar ramunėlės padeda sureguliuoti virškinimą, atsikratyti galvos skausmo, gelbsti sergant gripu, kai kamuoja skausmingas menstruacijų ciklas ar rytais kankina pykinimas. Atsargiai vartoti ramunėles reiktų tik tiems, kuriems būdingas individualus šio augalo netoleravimas.

2. Levandos

Šis aromatingas ir neįtikėtinai fotogeniškas augalas pasižymėjo ne tik parfumerijoje, bet ir fitoterapijoje. Praėjusio amžiaus viduryje levanda buvo laikoma meilės gėle ir jai buvo priskiriama paslaptinga gundymo galia. Vėliau romantiški jos nuopelnai buvo papildyti dar ir gydomaisiais – levandas imta naudoti „nuo visų galvos ir smegenų ligų“. Šiandien svaiginanti arbata su vėsiu gėlių aromatu gali būti paskirta vietoj migdomųjų, nuo galvos skausmo ir virškinimui gerinti. Linkusiems į alergijas levandomis žavėtis nevertėtų.

3. Melisa

Dar prieš du tūkstančius metų Senovės Graikijos traktatuose galima buvo aptikti melisos paminėjimų. Taigi, biure virdami gaivaus citrinos skonio arbatą galite drąsiai aplinkiniams teigti, kad meilė šiam gėrimui jus sieja giminystės ryšiais su Afrodite ir Gražiąja Elena.

Pikantiška žolelė, simbolizuojanti empatiją, šiandien rekomenduojama tokiais atvejais, kai reikia nuraminti sielą: sergant depresija ir padidėjus bendram nervingumui. Labai vertinga, kai reikia skubiai šturmuoti kalnus darbų.

4. Mėta

Šią arbatą mėgsta netgi tie, kuriems žolelių nuovirai nemalonūs vien dėl kvapo. Nes mėtos kvapui atsispirti tiesiog neįmanoma! Pasak legendos, kai Persefonė, pavydi mirusiųjų pasaulio dievo Hado žmona, aptiko jį nimfos Minto glėbyje, akimirksniu ją užbūrė ir pavertė mėtų krūmu. Gundančios meilužės atminimui Hadas suteikė augalui malonų aromatą, kad ji ir toliau žavėtų aplinkinius. Ir, regis, su šia užduotimi mėta susidoroja iki pat šių dienų kuo puikiausiai.

Savo aistrą šiam augalui galima pateisinti gydomosiomis pipirmėtės savybėmis: ji naudojama nuo pykinimo, galvos skausmo, esant aukštai temperatūrai. Tik būkite atidūs ir nepersistenkite, nes jeigu nuolat vartosite tą patį augalą, jis neišvengiamai taps toksišku jūsų organizmui.

5. Erškėtrožės

Tai apetitą kelianti ir ne mažiau aromatinga sodo rožės giminaitė. Beje, pagal ją galima tikrinti laikrodžius – erškėtrožių žiedai išsiskleidžia 4-5 valandą ryto, o susiskleidžia apie 7-8 valandą vakaro. Tai tikra „vitamino C bomba“, nes askorbo rūgšties čia aptinkama dešimt kartų daugiau jei juoduosiuose serbentuose, ir net 50 (!) kartų daugiau, nei citrinose. Žodžiu, intuityviai erškėtrožėmis ir erškėtuogėmis žmonės gydėsi dar ledynmečio pabaigoje, taigi, tai išties solidi medicininė genealogija.

Slavų tautose erškėtrožės simbolizavo jaunystę, meilę ir grožį, o štai Graikijoje buvo tapatinamos su Afroditės krauju. Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad mitologiniai palyginimai ne taip toli tiesos – erškėtrožės iš tiesų padeda sergant odos ligomis ir lėtina senėjimo procesus.

6. Citrinžolė

Kinų medicinoje citrinžolė naudojama jau daugiau kaip pusantro tūkstančio metų ir pagal populiarumą užima antrą vietą po ženšenio. Su garsiuoju citrusiniu vaisiumi ši žolė išties turi daug ką bendro. Pirma, trinant jos šaknis ar stiebus kvepia citrina, antra, joje daug vitamino C. Iš čia ir stiprinamasis poveikis imunitetui bei širdies ir kraujagyslių sistemai.

Taip pat citrinžolė pasižymi tonizuojančiu poveikiu (gerti tokią arbatą geriau pirmoje dienos pusėje), mat suteikia jėgų, stiprybės, mažina nuovargį ir cukraus kiekį kraujyje. Citrinžolių arbata viena iš „lėčiausiai grojančių“ – jeigu norite pasiekti norimo poveikio, ją reikia gerti nuo trijų iki dešimties savaičių. Vis dėlto, jeigu kankina nervinė įtampa ar padidėjęs kraujo spaudimas, su citrinžole reiktų elgtis ypač atsargiai.

7. Šalavijas

Jau pačiame šio augalo pavadinime užkoduota jo paskirtis: išvertus iš lotynų kalbos „Salvia“ reiškia „skatinantis sveikatą“. Įvairiose šalyse šalavijas buvo vadinamas tai „gyvybės gelbėtoju“, tai „nemirtingumo žole“ (pasak legendos, pakanka savo sode pasisodinti šalaviją ir jūsų gyvenimas pailgės).

Moterys šalavijui tiesiog meldėsi, nes buvo manoma, kad jis padeda pastoti (tam šalavijo antpilas buvo geriamas penkias dienas iš eilės). Šalavijų arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat skatina kraujo krešėjimą. Dar šis augalas padeda gerinti atmintį, ypač mokantis užsienio kalbų.

8. Čiobreliai

Tai mėgstama pasisėdėjimų su draugėmis arbata, kurią gurkšnojant laikas prabėgs nepastebėtai. Nuo senovės šį augalą šeimininkės saugodavo tiems atvejams, kai šeimos narius užpuola viršutinių kvėpavimo takų ligos, pradedant astma ir baigiant bronchitu. Malonus vakarinės čiobrelių arbatos privalumas – saldūs ir ramūs sapnai visą naktį.

9. Ožkarožė

Tai turbūt pati madingiausia žolelių arbata šioje kolekcijoje. Iš pradžių ožkarožės arbata pradėta gerti vietoj kiniškos arbatos, o vėliau buvo atrastos jos gausios naudingosios savybės. Tik štai budrumo ši arbata vietoj kavos tikrai nesuteiks.

Pasirodo, ožkarožė pasižymi raminamosiomis (ne daug kuo atsilieka nuo valerijono, o Tibeto medicinoje netgi laikoma migdomaisiais vaistais) ir priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą. Visiems, kurie neabejingi savo grožiui, taip pat turėtų būti svarbu ir tas faktas, kad ožkarožių arbata suteikia odai stangrumo ir elastingumo bei stiprina plaukų šaknis.

10. Liepžiedžiai

Liepžiedžių arbata – tai naudingų elementų, teigiamai veikiančių žmogaus organizmą, sandėlis. Tai asmeninis superherojus arbatinuke, sergant visomis peršalimo ligomis, taip pat plaučių ir inkstų ligomis. Liepa vadinama „moterišku augalu“, nes ji padeda, jeigu jus kankina skausmingi mėnesinių ciklai. Tiesa, ilgą laiką liepžiedžių arbatos gerti nepatariama, nes ji itin stipriai sužadina nervų sistemą, vadinasi, ir širdį.