aA
Turbūt kiekviena iš mūsų esame atsidūrę situacijoje, kuomet išverkus visas akis atsisėdome ir sukūrėme eilėraštį (kai kurios iš mūsų tam panaudojo mamos rožinį lūpdažį) ant kitos servetėlės (šiek tiek panaudotos) pusės – ant jos išliejome visus savo jausmus.
Skaitymas, knyga
Tai poezijos terapija: surasti išraišką kūrybingume, pamėginti surasti paguodą žodžiais.

Kuomet pasidaro tikrai sunku, daugelis mūsų pradedame rašyti eilėraščius, kuriuos dažniausiai slepiame batų dėžėse po lova. Atsimenate, kaip būdamos paaugl4s saugojome žurnalus ir kaip manėme, kad numirsime, jeigu kas nors sužinos apie mūsų slaptą meilę kokiai nors garsenybei?

Ir tuos kietus mokyklinius suolus, mėginant beprasmiškai išmokti dar vieną Šekspyro sonetą?

Poezijoje tiek kūrybiškai, tiek ir emociškai išreiškiamos mūsų asmeniškiausios mintys ir jausmai. Kartais mes pastebime, kad kažkieno kito parašytas eilėraštis gali tiksliai išreikšti tai, ką jaučiame, tačiau nerandame tam žodžių, o mūsų pačių rašiniai gali paliesti ne tik mūsų pačių, bet ir kitų žmonių jautriausias stygas.

Galbūt todėl atrodo taip natūralu, kad poezija naudojama ne tik išraiškai, bet ir psichoterapijai.

Psichoanalizė gali apimti daugybę skalių, tačiau poezijai atitenka pirmoji. “Ne aš, o poetai atrado pasąmonę,” pasakė Froidas savo mokiniams.

Gydomoji žodžių ir vaizdinių galia šioje neplačiai žinomoje kūrybinio meno terapijoje užima centrinę vietą.

Praktikai naudoja eilėraščių eilutes ir žodžius, kurie susisieja su dalyvių patirtimi. Vaizdiniai, metaforos ir garsai yra ištiriami, kai jie susijungia su kliento pasąmone.

Poezijos terapija, viena ar kita forma, egzistuoja turbūt nuo tų laikų, kai atsirado kalba, tačiau kaip terapija palyginti neseniai buvo formalizuota Jungtinėse Valstijose, kuriose gausu pasaulio poezijos terapeutų. Poezija yra kūrybinis impulsas, kurį turi visos kultūros, nepriklausomai nuo raštingumo.

Poezijos terapija taip pat žinoma kaip biblioterapija. Jos metu dalyviams nebūtina patiems rašyti eilėraščius, nors tai ir gali būti sesijos dalis, ir tai nebūtinai reiškia, kad privalote turėti tam talentą.

Svarbiausia yra reaguoti į mintis, išreikštas rašiniuose – tirti, kodėl jos sukelia konkrečias emocijas, kaip šie jausmai yra susiję su mūsų vidiniu gyvenimu ir žiūrėti į vaizdinius, garsus ar jausmus, kuriuos literatūra mums sukelia.

JAV esanti Nacionalinė poezijos terapijos asociacija (NAPT) teigia, kad poezijos terapija ir biblioterapija naudoja literatūrą ir kūrybinį rašymą asmeniniam augimui, psichologiniam gijimui ir kaip prevencinis psichinės sveikatos įrankis.

NAPT pripažįsta dvi poezijos terapijos rūšis – vystymosi ir klinikinę. Vystomasis darbas yra naudojamas sąlyginai sveikiems klientams, siekiant asmeninio augimo ir geresnės psichinės sveikatos. Iš kitos pusės klinikinė terapija gydo psichiatrinius pacientus, narkomanus, arba žmones, kurie mėgina skatinti gijimą.

Nors daugelis žmonių naudoja poeziją terapiniais tikslais savo gyvenime arba klinikiniais tikslais, tik NAPT registruoti terapeutai, praėję akredituotus apmokymus, gali vadintis poezijos terapeutais.

Klinikiniu darbu užsiimantys terapeutai (registruoti poezijos terapeutai) turi turėti rimtą psichoterapinį, psichologinį, konsultacinį arba socialinį išsilavinimą. Tie, kurie užsiima vystomąja praktika (sertifikuoti poezijos terapeutai) dažniausiai turi pirmą išsilavinimo laipsnį literatūroje arba psichologijoje, nors ir ne tokį aukštą kaip registruoti poezijos terapeutai.

Būkite atsargūs: tai nėra lengvabūdiška, naujojo amžiaus gerų jausmų terapija. Poezijos terapijoje kartais susiduriama su nepatogiomis tiesiomis, o atradimo procesai gali būti skausmingi. Tačiau jie gali būti ir naudingi – jūs neabejotinai pradėsite geriau save suprasti, ir galbūt pažinti kitus žmones.

Ką daryti:

· Laisvalaikiu paskaitykite poeziją ir išsiaiškinkite, kas emociškai jus sujaudina. Tuomet pagalvokite, kodėl.

· Išmėginkite kūrybinį rašymą. Kas dieną rašykite dienoraštį.

· Nemanykite, kad jūsų eilėraščiai privalo būti “nepriekaištingi” – jie skirti tik jūsų asmeninėms mintims ir jeigu nenorite, neprivalote jų niekam rodyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato (8)

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (12)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Apačių“ prezidentas: ar šis titulas Skverneliui dar pasiekiamas? (51)

Pastaruoju metu, kilus vyriausybės krizei, premjeras Saulius Skvernelis , užuot gesinęs laužą,...

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1400)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (50)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Priežastys, dėl kurių darbuotojai nusprendžia keisti darbą: dažniausiai – ne dėl algos (5)

Talentų lojalumas yra kritiškai svarbus organizacijos veiklos tęstinumui. Įmonės, prarasdamos...

Psichologas įvardijo dovanas, kurioms išleidžiama daugiausiai pinigų, bet mažiausiai džiugina jų gavėjus

Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (139)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (58)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (10)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...