Būdų, kaip pašalinti nepageidaujamus plaukus, begalė, tad pasirinkti tinkamiausią nelengva. Tenka eksperimentuoti, o tokių eksperimentų metu galima ir nukentėti – po jų vaikščioti žaizdotomis kojomis, sutinusiomis pažastimis, o vėliau sukti galvą, kaip atsikratyti randų.
Kaip pasakoja vilnietis Arūnas, jo plaukai visuomet buvo stori, iš vieno folikulo augdavo trys-keturi plaukeliai, barzdą nusiskutus ryte, po pietų jau puikiai matydavosi besikalanti nauja.
„Iš pradžių man tai nekėlė rūpesčių, kol baigęs mokslus įsidarbinau vyriškų drabužių parduotuvėje. Ten buvo keliami gana aukšti reikalavimai, negalėjau atrodyti bet kaip. Barzda ir ūsai netrukdė, tvarkingai pasikirpdavau ir tiek, bet su pažastų plaukais teko atsisveikinti vien siekiant išvengti nemalonaus prakaito kvapo, vis užsiliekančio tarp nenuskustų plaukų. Tačiau pastebėjau, kad pažastyse gana greitai pradėjo kilti guzeliai, kartais spuogeliai, o kartais giliai po oda jausdavau kažkokius gumuliukus, kurių nei išspausi, nei su adata pakrapštysi, nes neaišku, kur tiksliai tas plaukas yra.
Pasiskaitinėjęs moterų forumuose supratau, kad man įauga plaukai, ir nutariau pasinaudoti ten surašytais patarimais. Ko tik neišbandžiau: skutau, depiliavau vašku, cukrumi, tryniau arbatmedžio aliejumi, aspirino tabletėmis, kažkokiais milteliais, kremukais, net šveitimą cukrumi ir kava darydavausi“, – dabar su šypsena šiuos bandymus prisimena trisdešimtmetis.
Tuo metu jam tai atrodė menkas nepatogumas, kuris vis didėjo, nes jokios liaudiškos ar vaistinėse pirktos priemonės nepadėjo – spuogelių vis atsirasdavo iš naujo.
„Vis išmėtydavo kažkokiais spuogais, kurie vėliau didėjo. Galiausiai kartą, nuėjęs prie veidrodžio, net atšokau – pakėlęs rankas vėl skusti, pamačiau, kad visos pažastys nusėtos raudonais spuogais. Vieni maži, kiti dideli, vos ne nago dydžio. Vieni pūlingi, kiti ne. O tie pūlingi dar ir siaubingai atrodantys. Vėl viską nuvaliau trintomis aspirino tabletėmis – buvau perskaitęs, kad ir gydo, ir grūdeliai kaip šveitiklis veikia, tad tikėjausi, kad po kelių dienų situacija susitvarkys“, – sako Arūnas.
Po kelių dienų jis atsidūrė ligoninėje su didžiule temperatūra, iškilusiais limfmazgiais ir uždegimą rodančiais kraujo rodikliais.
„Prisižaidžiau – teko operuoti giliai pažastyje susiformavusį pūlinį, kurį sukėlė vienas įaugęs plaukas. Nuo šiol moterų forumuose nebesilankau, o po ilgo ir iš tiesų labai sudėtingo gijimo – pažastis nėra pati dėkingiausia vieta operacijai – jau tikrų specialistų pasiteiravau, kaip gydyti įaugusius plaukus. Šiandien džiaugiuosi, kad po tokių eksperimentų dar gana lengvai išsisukau“, – šypsosi vyriškis.
Įaugantį plauką galima išgydyti
Kaip pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė, atvejų, kai naujai augantis plaukas negali prasiskverbti pro epidermio viršutinį sluoksnį ir pradeda augti po oda, pasitaiko gana dažnai. Tuomet organizmas į įaugančius plaukelius sureaguoja kaip į svetimkūnius ir toje vietoje suformuoja nedidelius pūlinėlius – vystosi folikulitas, rašoma pranešime spaudai.
„Uždegimą galima įtarti, jei oda aplink plauką paraudo, susiformavo gumburėlis su pūliais viduje, o prisilietimai sukelia skausmą. Jei pūlinėlis nedidelis, tinkamai dezinfekavus reiktų jį pradurti ir iškrapštyti susisukusį plauką. Bet jei aplink darinį oda skausminga, paraudusi, įtempta, o pats darinys yra didesnis nei 1 centimetras, didėja infekcijos plitimo į gilesnius sluoksnius rizika. Retais atvejais, jei pūlinys didelis, atsiranda net sepsio tikimybė, todėl abejojant geriausia kreiptis į medikus. O plaukelius šalinti patarčiau lazeriu, nes skutant, depiliuojant vašku ir raunant, plaukas per gana trumpą laiko tarpą atauga, o bandydamas „prasikalti pro odą“ į paviršių sukelia bėrimą. Lazeris prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir vienu metu veikia keliolika-keliasdešimt plaukelių, jo bangos selektyvios plauko pigmentui, tad veikia pačią plauko šaknį ir ją suardo. Kitaip tariant, sunaikina plauko folikulą, todėl plaukelis nebeužauga ilgesnį laiką“, – pasakoja dermatovenerologė I. Šaferienė.
Anot jos, daug moterų jau ir Lietuvoje vertina lazerio teikiamą naudą ir ilgalaikiškumą. Lazeriu plaukai nėra išnaikinami visam laikui, nes dėl folikule esančių kamieninių ląstelių pavieniai plaukai pradės ataugti, tačiau ne anksčiau nei po 6–12 mėnesių.
Beje, vis dažniau prekyboje pasirodo fotoepiliatorių, skirtų naudoti namuose. Medikė sako, kad jie, nors ir gerokai silpnesni nei tie, kuriuos naudoja specialistai, savo darbą atlikti turėtų.
Fotoepiliatorius dažniausiai nėra tikrasis lazeris, tai – impulsinę šviesą spinduliuojantis aparatas, kurio spektras platus, mažiau selektyvus, todėl energija negali būti didelė. Kartais ir salonuose plaukams šalinti dar naudojama impulsinė šviesa, o ne lazeris, tačiau lazerio banga žymiai stipresnė ir efektyvesnė.
I. Šaferienė taip pat pabrėžia, kad naudojant lazerius ar kaitinantis saulėje būtina reguliariai stebėti apgamus, bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Tai lygiai taip pat svarbu, kaip reguliariai tikrintis dantis, lankytis pas ginekologą ar atlikti kitus prevencinius tyrimus. Ir, žinoma, norint džiaugtis glotniomis kojomis neerzinti odos skustuvais ar karštu vašku ir nerizikuoti pasigauti infekcijos. Geriau specialisto kabinete lazeriu plaukelių atsikratyti lengvai, ilgam ir be skausmo.
