Plaučių uždegimas (pneumonija) kasmet nusineša daugybę žmonių gyvybių. Tai infekcinė liga, kurią sukelia įvairios bakterijos, o rečiau – virusai, grybeliai. Ją pasigauti rizikuoja kiekvienas, tačiau ji ypač pavojinga mažamečiams vaikams ir vyresniojo mažiaus žmonėms. Lengvai atpažinti šią plaučių ligą pavyksta ne visada.
Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. Kristina Biekšienė
- Pneuonijos požymiai gali būti tipiniai ir netipiniai. Jei plaučių uždegimą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae bakterijos, tada ligos eiga - tipiška. Daugeliui tai gerai žinomi simptomai: pakilusi temperatūra, varginantis kosulys (gali būti su gelsvais, žalsvais skrepliais), gali prasidėti šaltkrėtis, skaudėti šoną.
Kai užkrato šaltinis, pavyzdžiui, yra Mycoplasma pneumoniae bakterija, turime netipinį atvejį: temperatūra gali būti visai nedidelė, kosulys tarsi užsitęsęs, bet be skreplių, gali skaudėti raumenis, kaulus, sąnarius. Neretai tokius požymius pacientas supainioja su paprastu peršalimu.
Reiktų įsidėmėti, kad jei minėti simptomai neslopsta ir paciento būklė per tris dienas negerėja, galima įtarti plaučių uždegimą ir paskubėti kreiptis į gydytoją. Be to, abiem atvejais pneumoniją lydi ir intoksikacija, nuovargio pojūtis, sveikatos neturėjimas.
Prieš pradedant gydyti pneumoniją būtina diagnozuoti, kokio pobūdžio yra susirgimas. Gydytojas pirmiausiai privalo išklausyti paciento karkalus toje vietoje, kur vyksta galimas plaučių uždegimas, ir paskirti rentgenogramą. Tada matomi visi uždegiminiai pakitimai plaučiuose. Jei jų nėra, gali būti, kad pacientas serga bronchitu, kurį taip pat gali sukelti tie patys patogenai.
Jeigu pacientas yra ligoninėje, ligos sukėlėją galima nustatyti ištiriant skreplius, bronchų išplovas, šlapimą, kraują. Jeigu gydomasi ambulatoriškai, šeimos gydytojas, atlikus rentgeno tyrimą žiūri į simptomus, pagal juos bando nustatyti sukėlėją. Diagnozei svarbus įvertinti ir bendrą paciento būklę – amžių, gretutines, lėtines ligas, alkoholio vartojimą ir kt.
Nustačius bakterinę infekciją, visada parenkami atitinkami antibiotikai. Kitu atveju, jie gali būti ir neskiriami – viskas priklauso nuo plaučių uždegimo sukėlėjo. Pneumonija susergama ir netiesiogiai: tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo komplikacija – virusinė infekcija pereina į bakterinę.
Jei sergama lengva pneumonijos forma, pacientas jaunas, nėra kitų ligų, galima gydyti ir ambulatoriškai. Tačiau jei intoksikacija didelė, daug sunkių gretutinių ligų, socialinės sąlygos ar amžius neleidžia gydytis namuose, tada pacientas guldomas į ligoninę ir skiriami intraveniniai medikamentai. Vyresniame amžiuje plaučių uždegimas dažnai pasibaigia ir mirtimi, eiga sunkesnė, užkratas labiau atsparus antibiotikams.
Plaučių uždegimu labiau rizikuoja užsikrėsti sergantys astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Tokių pacientų apsauginiai kvėpavimo takai yra labiau pažeisti. Be to, jie sergantieji naudoja inhaliuojamus vaistus, kurie šiek tiek slopina vietinį imunitetą. Kiti rizikos veiksniai – stresai, staigūs svorio pokyčiai, alkoholizmas, narkotikų vartojimas ir kt.
